10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–31)  ()

1: Nauji New Horizons pažįstami;

2: Silpstantys magnetai;

3: Replikacijos kontrolė – išaiškinta;

4: Veneriniai drebėjimai;

5: Anglis – be šiltnamio;

6: Dantingi skraidantys dinozaurai;

7: Akylieji elektrono stebėjimai;

8: Tigrai kosmose – ilgam;

9: Dulkėti fizikos dėsniai;

10: Ornitologiniai džiaugsmai.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-12-31 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–31)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  NASA zondas rengiasi Naujųjų Metų pasimatymui su toli už Plutono orbitos esančiais pirmykščiais objektais

2006 metais paleisto NASA kosminio zondo New Horizons nuopelnų sąraše yra tolimos nykštukinės planetos Plutono aplankymas ir jo paviršiaus nufotografavimas, atskleidęs jos atmosferą ir paviršių. Bet Žemei sutinkant naujuosius metus, New Horizons bandys atlikti įspūdingiausią triuką: kelionę laiku atgal.
New Horizons praskris pro 35 kilometrų diametro Kuiperio juostos objektą MU 69 (Ultima Thule) už 6,6 mlrd kilometrų. Tikimasi, kad jame nevyko jokie pokyčiai nuo pat susiformavimo prieš milijardus metų.


Tiesioginė transliacija

www.sciencemag.org technologijos.lt

2:
  Afrikos anomalija silpnina Žemės magnetinį lauką

Žemės magnetiniai laukai kartais pasikeičia vietomis, tačiau tai – ilgas procesas. Bet dabar magnetinis laukas sparčiai silpsta – ir mokslininkai pradėjo iš tiesų baimintis, jog tai reiškia, kad ašigaliai susikeis vietomis.

www.sciencealert.comtechnologijos.lt

3:
  Atskleista DNR replikacijos kontrolės paslaptis

Mokslininkai išsiaiškino, kaip DNR reguliuoja dukterinių molekulių sintezės laiką.
Tarptautinės tyrėjų grupės vadovas profesorius Davidas Gilbertas sakė, kad replikacijos valdymo mįslė ilgai klaidino mokslininkus:
„Mums tai liko paslaptimi. Atrodė, kad replikacijos niekas neveikia. Nuodugniai aprašėme, kaip ji kinta įvairaus tipo ląstelėse ir sustoja susirgus. Tačiau svarbiausias dalykas liko neaiškus — ją kontroliuojančios DNR atkarpa“.
Tyrinėdamas pelių DNR segmentus, Gilbertas su kolegomis aptiko neįprastą struktūrą. DNR sekoje jie pastebėjo tris atkarpas, kurios dažnai viena su kita lietėsi. Pasinaudoję CRISPR-Cas9 technologija, tyrėjai visas tris zonas iškirpo vienu metu.
Taip mokslininkai pasiekė ilgai ieškotą tikslą – struktūros pašalinimas paveikė replikacijos kontrolę. Sekos pakeitimas paveikė ne tik replikacijos laiką, bet ir trimatę DNR struktūrą, kuri po operacijos kardinaliai pakito.
Atradimas padės kovoti su ligomis, susijusiomis su replikacijos laiku, tokiomis, kaip vėžys. Be to pasak profesoriaus Gilberto, replikacijos laiko pakeitimas gali paveikti ir genetinės informacijos perkėlimo kokybę, kas irgi skatina naujus eksperimentus.

www.cell.com

4:
  Sprogimai dykumoje padeda mokslininkams planuoti balionus Veneros žemės drebėjimų aptikimui

Šią savaitę ramioje, tylioje dykumoje netoli Pahrumpo, Nevadoje, tyrėjai sukėlė dirbtinį žemės drebėjimą. Jis supurtė žemę ir – kas nėra taip akivaizdu – orą. Taip NASA mokslininkai galėjo klausyti vibracijų viršuje skrendančiais balionais.

www.sciencemag.orgtechnologijos.lt

5:
  Vokietijoje uždaryta paskutinė anglies kasykla

Vokietijoje simboline ceremonija pažymėta paskutinės anglies kasyklos šalyje uždarymas. Vyriausybė sako, kad anglies kasyklos tapo per brangios išlaikyti, nes nuolat turėjo būti subsidijuojamos. Mokslininkų teigimu, sprendimas buvo reikalingas norint sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

fortune.comtechnologijos.lt




6:
  Anglijoje aptiktos naujos rūšies pterozauro fosilijos

Portsmoutho universiteto paleontologai rado naujos priešistorinių skraidančių reptilijų liekanas.
Naujoji rūšis Klobiodon rochei, priklauso senoviniam skraidančių padarų, pterozaurų, būriui.
Juros periodo viduryje, prieš ~167 milijonus metų gyvenusios sparnuotos reptilijos sparnų mojis siekė 2 metrus. Fosilijos rastos Oxfordshire, Anglijoje.
Žinoma tik apie apatinį Klobiodon rochei žandikaulį, tačiau jo dantų sandara – unikali. Klobiodon rochei dantys priminė iltis, siekė 26 mm ilgį, kai tuo tarpu dauguma pterozaurų dantų visai neturėjo.
Klobiodon rochei ir kiti Stonefieldo pterozaurai gyveno drauge su vienu iš žinomiausių ir svarbiausių dinozaurų — plėšriuoju megalozauru, pirmuoju moksliškai aprašytu dinozauru.

www.app.pan.pl

Pasidalinkite su draugais
(6)
(0)
(6)

Komentarai ()

Susijusios žymos: