Trumpam pagalvokite apie tyliausią vietą, kokioje tik yra tekę pabuvoti per savo gyvenimą. Kad ir kokia rami ir tyli ta vieta buvo, joje vis vien buvo kažkoks garsas – tylus ūžesys, paukščių čiulbėjimas, vabzdžių zvimbimas, vėjo ošimas ar koks nors kitas foninis garsas.

Jeigu nuvyktumėte į JAV miestą Mineapolį ir pavažiuotumėte 15 minučių automobiliu už šio miesto ribų, pamatytumėte betoninį pastatą, kurio sienas yra apsivijusi gebenė. Tai yra Orfieldo laboratorijų pastatas, kuriame rasite kambarį, Guinnesso rekordų knygoje įrašytą kaip tyliausią pasaulyje vietą.

Foninio triukšmo garsas dažniausiai siekia 30 decibelų. Esant 0 decibelų, žmogaus ausis nebegirdi jokio garso. Tuo tarpu minėtame Orfieldo laboratorijų kambaryje 2004 metais buvo užfiksuotas -9,4 decibelo garsas, o 2013 metais -13 decibelų garsas. Šie rezultatai buvo gauti matuojant specialiais įtaisais vieną valandą laiko.

Tačiau matuojant garsą trumpiau, buvo pasiektas net -23 decibelų garsas. Tačiau tai tik specialių prietaisų užfiksuoti duomenys. Žmogaus ausis šio skirtumo išmatuoti nepajėgtų. Jeigu kambaryje garsas yra 0 decibelų ar žemesnis, žmogus paprasčiausiai nieko negirdi.

Įdomu tai, kad Orfieldo laboratorijoms priklauso ne vienas, o du pasaulio Guinnesso rekordai. Šiame pastate buvo įrašytas pirmasis skaitmeninis dainų albumas. Mat prieš laboratorijoms įsikuriant šiame pastate, jo pavadinimas buvo „Sound 80 Studios“ ir jame savo dainas įrašinėjo Bobas Dylanas bei kiti atlikėjai.

Kai pastatą perėmė Orfieldo laboratorijos, jie išplėtė patalpas, tačiau jose išliko dvi istorinės įrašų studijos, kuriose tiriama garso kokybė bei atliekami kiti tyrimai.

Orfieldo laboratorijos daugiausiai dirba architektūros, gaminių kūrimo ir biurų tyrimo srityse. Pagrindinis jų tikslas – padaryti darbo sąlygas geresnėmis visiems. Tiesa, laboratorijos kreipia itin didelį dėmesį į darbo sąlygas senyviems žmonėms, žmonėms su negalia bei autizmo spektro žmonėms. Laboratorijose tiriamas apšvietimas, oro kokybė, terminės sąlygos darbe.

Laboratorijos taip pat dirba su gaminių vaizdo ir garso kokybe. Tuo tarpu architektūros kompanijos kreipiasi į laboratorijas prisidėti prie statinių projektavimo, kad būtų užtikrintas jutiminis darbuotojų komfortas – šiuo atveju kalbama apie akustinį komfortą.

Grįžtant prie garsiojo tylos kambario, jis yra vienintelis pasaulyje tokios rūšies kambarys, kuriame garso slopinimo medžiagomis yra padengti visi šeši paviršiai – keturios sienos, lubos ir grindys. Mat dauguma tokių tyliųjų kambarių turi betonines grindis, tačiau šiuo atveju buvo pasistengta maksimaliai padengti kambarį garsą sugeriančiomis medžiagomis. Beje, šiuo atveju garsui slopinti pasitelktas stiklo pluoštas.

Priešingai nei buvo pasirodę pranešimų, nėra jokio rekordo, susijusio su ilgiausiai kambaryje išbuvusiu asmeniu. Tiesa, prieš žurnalistams patenkant į šį kambarį, laboratorijos vadovas rekomenduoja jiems pabūti tyloje ir tamsoje 45 minutes. Mat įleidus į kambarį, išjungiama šviesa, todėl žmogus negali nieko nei matyti, nei girdėti (išskyrus paties skleidžiamus garsus). Tačiau tokie skleidžiami garsai greitai nutyla, kadangi kambarys juos sugeria tarsi kempinė vandenį.

O savo paties skleidžiamus garsus žmogus girdi kuo puikiausiai. Daugumos tų garsų įprastai žmonės net neišgirsta – kaip antai judantį petį ar širdies plakimą. Taip pat būnant kambaryje galima prarasti įprastą orientaciją. Žinoma, kai kurie žmonės patiria ir kitokių potyrių, panašių jaučiamus pavartojus psichotropines medžiagas.

Tad jeigu kada nors būsite JAV netoli Mineapolio, būtinai parašykite laišką Orfieldo laboratorijoms ir užsirašykite vizitui į tylųjį kambarį. Pabuvoję jame žmonės iš tiesų lieka sužavėti.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()