Tiesa apie migraciją: Kaip evoliucija padarė mus ksenofobais (Video) (2)
Multikultūrinės bendruomenės yra harmoningesnės ir sėkmingesnės, bet kad tai pasireikštų, mums reikia nugalėti savo evoliucinį polinkį nepasitikėti migrantais
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visi duomenys rodo, kad migrantai skatina ekonomikos augimą. Tad, kodėl tiesiog neskraidiname norinčių dirbti žmonių į šalis, kur darbo yra ir nesutinkame jų išskėstomis rankomis? Iš dalies galima kaltinti žmonijos evoliucinėje praeityje įsišaknijusį išankstinį nusistatymą.
„Didelę dalį mūsų mąstymo užima konkurencijos suvokimas ir sunku to išvengti“, sako Victoria Esses iš Vakarų Ontario universiteto Londone, Kanadoje. Žmonės apie savo poreikių palaikymo sistemas galvoja kaip apie nulinės sumos žaidimą – jei vienas asmuo kažką gauna, kitas turi prarasti. Toks suvokimas buvo teisingas mūsų evoliucijos istorijoje, kai buvome medžiotojai rinkėjai. Tada kitų žmonių pasirodymas teritorijoje reiškė, kad liks mažiau mastodontų ar grybų. Jei tai artimi giminaičiai, su jais dalintis galima – bent jau bendriems genams tai išeidavo į naudą. Tačiau bet kas, turintis kitokius kultūrinius žymenis, veikiausiai buvo konkurentas. Dabartinė kapitalistinė ekonomika nėra nulinės sumos žaidimas – jei atsiranda daugiau darbininkų, ji atitinkamai auga. Nepaisant to, dėl mūsų evoliucinio palikimo mums sunku suvokti imigrantų priėmimo ekonominę prasmę.
Tai dar ne viskas. Mes visi instinktyviai baiminamės artimų kontaktų su svetimšaliais, nes mūsų evoliucinėje praeityje tai padėjo apsisaugoti nuo užkrečiamų jų ligų, sako Markas Schalleris iš Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje. Atskirų žmonių grupių jautrumas ir įgytas imunitetas patogenams skiriasi. Vienai grupei nekenkianti liga gali išnaikinti kitą grupę, kaip nutiko Amerikos indėnams, kai į žemyną atvyko europiečiai.
Stevenas Neubergas iš Arizonos valstijos universiteto Tempe pažymi, kad grupės išvysto ir skirtingas išgyvenimo praktikas. „Pašaliniai, besivadovaujantys kitokiomis taisyklėmis, gali sutrikdyti socialinę koordinaciją, kurios reikia, atliekant svarbias užduotis, arba gali tavo grupės narius priversti vadovautis jų taisyklėmis,“ sako jis. „Gali kilti chaosas, jei jūsų grupė sprendimus priima bendru susitarimu, o jie yra autoritariški.“Schalleris ir Neubergas yra įsitikinę, kad dėl abiejų ši priežasčių, žmonių kultūrose išsivystė vengimas artimų ryšių su žmonėmis, besiskiriančiais nuo jų pačių grupių.
Ir ši ksenofobija tebelieka, sako Neubergas, išsiaiškinęs, kad žmonės jaučia grėsmę iš grupių, kurių vertybės yra kitokios. Šiuolaikiniuose miestuose etninės grupės dažnai formuoja enklavus, o ne pasiskirsto atsitiktinai – tai gali paskatinti stiprių vietinių bendruomenių susidarymą, bet kartu kelia platesnį nepasitikėjimą. Kad galėtume gyventi multikultūrinėse visuomenėse, turėsime išmokti įveikti tokias evoliucines tendencijas.
New Scientist № 3068
