Jaunimas universitetą keičia į gyvenimo mokyklą  (10)

Darbdavių konfederacjos vadovas Danas Arlauskas pažymi, jog Lietuvoje aukštasis mokslas dažnai pervertinamas, todėl jis nematantis nieko bloga, kad, kaip rodo sociologų atlikti tyrimai, daugėja abiturientų, kurie po mokyklos planuoja iš karto ieškotis darbo arba ketina rinktis mokslus kolegijose, o ne aukštosiose mokyklose. O sociologai pataria aukštosioms mokykloms galvoti, kaip privilioti studentus iš užsienio.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vilniaus universiteto sociologų atlikta abiturientų apklausa parodė, kad daugėja tų, kurie iš karto po mokyklos ketina eiti dirbti arba žada rinktis studijas kolegijose. Taip pat sumažėjo norinčiųjų stoti į Lietuvos universitetus bei nežymiai išaugo ketinančių išvažiuoti į užsienį skaičius.

Vertina diplomo gavimo faktą, o ne jo turinį

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus D. Arlausko teigimu, lietuviams atrodo, jog potencialiems darbdaviams labai svarbus jų diplomas.

„Man atrodo, kad pas mus pernelyg užaukštinama aukštojo mokslo kaip diplomo vertė, bet ne kaip diplomo turinio, kurį gauna universitetą baigęs žmogus. Tai iš tikrųjų yra didelė problema“, – pastebi pašnekovas.

Anot jo, neretai tik po universitetinių mokslų baigimo į darbo rinką atėję žmonės jau atsineša pasenusias žinias.

„Tai ne tik mūsų, bet ir dalies kitų Europos Sąjungos šalių problema, kad į darbo rinką žmonės įsilieja nuo 25 ar nuo 29 metų – mokosi, mokosi, mokosi, o kai ateina į darbo rinką, jau būna beviltiškai pasenę. Gyvenimas būna per tą laiką labai toli pažengęs. Turiu omenyje praktinį gyvenimą“, – sakė D. Arlauskas.

Kolegijų studentų baigiamieji darbai lenkia studijuojančių aukštosiose

Kaip pastebi LVDK generalinis direktorius D. Arlauskas, skirtingai vyraujančiai nuomonei, kolegijų ir universitetų studentų baigiamieji darbai nelabai kuo skiriasi. Anot jo, neretai kolegijose parašoma geresnių darbų nei universitetuose.

Pašnekovas taip pat pastebi, kad besimokančių kolegijose motyvacija dažnai būna didesnė nei studijuojančių universitete.

Anot jo, konkretus žinių bagažas dar negarantuoja, kad žmogus sugebės adaptuotis ir pasiekti rezultatų darbovietėje, atitinkančioje jo įgytą išsilavinimą. D. Arlauskas pabrėžia, kad už aukštojo diplomą svarbesnis yra mokymasis visą gyvenimą.

„Jeigu žmogus jaučia vidinį poreikį tobulėti, pavyzdžiui, baigęs kolegiją jis nenustos ieškoti būdų, kaip save toliau lavinti. Kasdienis tobulėjimas visą gyvenimą yra netgi svarbiau negu būti baigus kažkokį universitetą.

Mes išpūtėme burbulą iš aukštojo mokslo. Aš pats esu susidūręs su absolventais, tiek kolegijų, tiek universitetų – viską lemia asmeninės žmogaus savybės, per kiek laiko jis sugeba adaptuotis konkrečioje vietoje, ar nori ir siekia tobulėti“, – pažymėjo pašnekovas.

Stiprėja tendencija mokytis iš praktiko

Lietuvos darbo biržos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Birutė Balynienė mano, jog „nėra didelė bėda, kad jaunimas nori iš karto eiti dirbti.

„Tai – gyvenimo mokykla, tuo labiau, kai šiandien žinios nebėra išskirtinė prekė, kuria gali pasinaudoti tik išrinktieji“, – sakė ji.

Specialistė taip pat pažymėjo, jog dažnėjančiam abiturientų pasirinkimui po mokyklos baigimo netęsti mokslų universitete gali turėti įtakos stiprėjantis verslumo principas.

„Be abejo, kad teorinės žinios, universitetinės žinios ugdo asmenybę, žmogaus gebėjimą planuoti savo karjerą, siekti savo tikslų. Darbo birža, be abejo, šiuo požiūriu vis dėlto skatintų jaunimą eiti studijuoti, o ne iš karto pabaigus mokyklą bėgti dirbti, bet jeigu toks yra žmogaus pasirinkimas – kiekvieno laisvė rinktis, ką jis nori.

Turiu pastebėti, kad XXI a. apskritai pradeda atgimti verslumo principas, kai mokomasi iš praktiko – žmogaus, kuris išmano tam tikrą profesiją, žino jos niuansus ir gali savo mokinį kvalifikuotai paruošti darbui“, – kalbėjo pašnekovė.

Universitetuose dėstoma medžiaga nebeatitinka poreikių?

Lietuvos darbo biržos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Birutė Balynienė mano, jog reikėtų iš naujo svarstyti sąvokas „kvalifikuoti darbininkai“ ir „kvalifikuoti specialistai“.

Anot pašnekovės, paprastai baigę aukštąsias mokyklas žmonės negauna tiek daug darbdavių pageidaujamų specifinių vienai ar kitai profesijai reikalingų žinių, o labiau – bendrąjį žmogiškąjį išsilavinimą.

„Kalbant apie švietimo sistemą, manau, reikėtų nemažų permainų, kadangi XXI amžius yra naujųjų technologijų amžius, informacinis amžius. Kai kurios profesijos ir galbūt teorinė medžiaga, kuri yra dėstoma, šiek neatitinka realijų ir poreikių“, – pastebėjo B. Balynienė.

Grėsmės Lietuvos darbo rinkai neįžvelgia

Lietuvos abiturientų apklausą apie jų ketinimus atlikusio profesoriaus, Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjo ir tyrimo vadovo Arūno Poviliūno teigimu, Lietuvos studentų emigracija atitinka tas tendencijas, kurios yra Europoje.

„Tyrimas parodė, kad pamažu, bet šiek tiek didėja tų norinčių išvažiuoti iš Lietuvos. Šiuos žmones galime skirstyti į du srautus.

Vienas dalykas yra tie jauni žmonės, kurie yra nusiteikę išvažiuoti į užsienį studijuoti. Tokių yra maždaug 8-10 procentų – maždaug dešimtadalis tų, kurie nori studijuoti aukštosiose.

Kitas dalykas, mes uždavėme abiturientams klausimą, kas būtų, jeigu jie turėtų galimybę išvažiuoti. Paaiškėjo, kad jeigu tokią galimybę turėtų, tada išvyktų maždaug keturiasdešimt procentų abiturientų“, – pasakojo pašnekovas.

Vis dėlto, A. Poviliūno nuomone, dėl iš Lietuvos planuojančių išvykti abiturientų šalies darbo rinka nenukentės.

„Kol kas darbo rinkai jokių problemų nekils, kadangi mes turime tris šimtus tūkstančių bedarbių.

Jaunam žmogui, kuris ką tik baigęs, nėra lengva įsidarbinti, kadangi darbdavys nenori investuoti. Jis sako: „Aukštasis mokslas neparuošia man žmogaus, kuris galėtų iš karto užimti tam tikrą vietą“. Tada pasigirsta universiteto rektorių balsai apie tai, kad universiteto tikslas nėra ruošti žmogų konkrečiai darbo vietai – kaip tik universiteto absolventas dalyvauja kurdamas naujas darbo vietas“, – kalbėjo profesorius.

Anot sociologo A. Poviliūno, į užsienį išvykę lietuviai grįš, kai ekonomika pradės atsigauti. Problema, anot jo, ne ką tik mokslus baigusių lietuvių emigracija, bet universitetų nesugebėjimas į jų vietą pritraukti kitų šalių studentų.

„Jeigu mes kalbame apie vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę, tai mes turėtume matyti, kad Lietuva yra tos vieningos aukštojo mokslo erdvės dalis.

Tai, kad iš Lietuvos išvažiuoja daug jaunų žmonių (tiek pat, kiek iš kitų šalių maždaug tokio dydžio šalių), dar nėra labai blogai.

Problema, kad mūsų aukštosios mokyklos nesugeba pritraukti studentų iš kitur. Reikėtų kažką galvoti, kad pas mus studijuoti atvažiuotų latviai, estai, italai, vokiečiai“, – dėstė VU Sociologijos katedros vedėjas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Andželika Absoliuta Lukaitė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (10)