Į užsienį žvalgosi kas penktas gabus abiturientas
(67)
Jei jaunuoliams, baigiantiems vidurines mokyklas ir gimnazijas, pavyks įgyvendinti savo planus, 7 tūkst. šiuo metu užsienyje studijuojančių lietuvių rudenį sulauks gausaus papildymo, ypač iš gabių abiturientų būrio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
„Veido“ atlikta dalies vidurinių mokyklų ir gimnazijų apklausa parodė, kad 22 proc., arba 519 iš 2342, abiturientų planuoja studijuoti užsienyje. Dar apie 8 proc. kol kas nėra apsisprendę. Tų pačių mokyklų praėjusių metų statistika rodo, kad abiturientų planai nėra laužti iš piršto: beveik 18 proc. jų pernai įstojo į užsienio universitetus ar kolegijas.
Apklausoje orientuotasi į gerai vertinamas ir gabius abiturientus išugdančias mokyklas: visos jos, išskyrus Visagino „Gerosios vilties” vidurinę, turi gimnazijos statusą, visos yra radusios vietą praėjusių metų „Veido” gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingo pirmajame 50-uke. Iš viso Lietuvoje yra apie 500 mokyklų, kuriose mokosi per 49 tūkst. abiturientų.
Praėjusiais metais Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliko panašią apklausą, kuri parodė, kad studijuoti užsienyje planavo 16 proc. gabiausių tuometinių Lietuvos abiturientų. Panašiu laiku Vilniaus universiteto Sociologijos katedra išsiaišino, kad jei turėtų vienodas sąlygas, į užsienį studijuoti išvažiuotų net 41 proc. abiturientų.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ramina, kad pernai ne Lietuvoje studijavo viso labo 7085 šalies piliečiai ir jie tesudarė 3,5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių jaunuolių skaičiaus. Negana to, ministerijos duomenimis, nuo 2007 m. užsienyje studijuojančiųjų dalis, palyginti su studijuoti likusiais Lietuvoje, padidėjo vos 0,1 procentinio punkto. ŠMM taip pat pabrėžia, kad gabiausi abiturientai lieka šalyje – 81 proc. aukščiausią brandos egzamino balą gavusių šimtukininkų pernai įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Kita vertus, šis skaičius patvirtina, kad penktadalis, maždaug tiek, kiek sako planuojantys išvažiuoti šiemet, savo vietą randa užsienio universitetuose.
Remiantis tokia prieštaringa statistika vis dėlto galima daryti prielaidą, kad apskritai Lietuvos abiturientai masiškai į užsienį netraukia, tačiau tarp gabiausiųjų ši tendencija pakankamai ryški. Čia kyla du svarbūs klausimai: kodėl abiturientai renkasi užsienio aukštąsias mokyklas? Ir ar dėl tokių dalies jų planų reikėtų sunerimti?
Į užsienį – dėl kokybiškesnių studijų ir noro pažinti
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos abiturientas Andrius Burba gali jaustis beveik ramus: jis jau yra gavęs patvirtinimą, kad įstojo į Velse esantį Niuporto universitetą, mados ir reklamos fotografijos specialybę. Planus galėtų sugriauti nebent prastas pasirodymas per egzaminų sesiją, tačiau reikalavimai nėra dideli: Lietuvoje reikia išlaikyti tris bet kokius egzaminus ir gauti bent patenkinamą tarptautinio anglų kalbos testo IELTS įvertinimą.
Pagrindinė vaikino apsisprendimo studijuoti užsienyje priežastis paprasta: Lietuvoje analogiškų fotografijos studijų nėra. Svarbūs ir kiti niuansai – palanki Didžiosios Britanijos studijų paskolų sistema, didesnės galimybės įsitvirtinti fotografijos srityje, galų gale noras pažinti pasaulį. „Močiutė nesupranta, ko aš ten važiuoju. Rado, kad miesto kolegijoje galima studijuoti dailę, tad ragina likti čia, juk yra kur mokytis“, – šypsosi abiturientas, prisipažindamas, kad vis dėlto bus liūdna skirtis su draugais ir palikti miestą, kuriame yra fotografavęs daugybę renginių, įsteigęs fotografijos būrelį.
Kita vertus, bent jau šiuo metu vaikinas neplanuoja likti Velse visam laikui. „Dabar atrodo, kad grįšiu baigęs studijas, po trejų metų. Bet nieko negaliu prižadėti – jeigu ten seksis, grįžti tiesiog neapsimokės“, – lūkesčiais dalijasi A. Burba, kurio klasėje iš 24 mokinių užsienyje studijuoti planuoja dar keturi.
Vilnietės Gintarės Smagurauskaitės studijų planai taip pat susiję su Didžiąja Britanija – šią šalį dėl mažesnio kalbos barjero renkasi maždaug kas trečias užsienyje studijuojantis lietuvis. Būsimos sostinės Naujininkų vidurinės mokyklos absolventės tikslas – biochemijos studijos Lesterio universitete. Kol kas mergina neturi jokių garantijų, kad bus priimta, viskas priklausys nuo to, ar sėkmingai pavyks išlaikyti egzaminus.
„Šią specialybę ir universitetą rinkausi apgalvotai, būtų juokinga stoti vien dėl įstojimo. Aišku, jei nepavyktų, nematau problemos – studijuočiau Lietuvoje, – tikina G. Smagurauskaitė, jaunimo norą studijuoti užsienyje vertinanti kaip natūralų kartos bruožą, kurio jokiu būdu nereikėtų smerkti. – Dauguma emigruojančiųjų nori gauti kuo geresnį išsilavinimą, tad tikrai nereikėtų teisti žmonių, kurie išvyksta skatinami žinių, pasiekimų troškulio. Aš pati, kol esu jauna, noriu pamatyti kitas kultūras, pasižvalgyti ir už Lietuvos ribų. Juk nėra įdomu sėdėti užsisklendus ir nematyti nieko aplink. Pasaulis platus.“
Direktoriai nepanikuoja
Mokyklų direktoriai nelinkę dramatizuoti fakto, kad dalies jų vadovaujamos mokyklos išaugintų abiturientų Lietuvoje, bent jau kuriam laikui, nelieka. Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis, priešingai, didžiuojasi, jei mokyklos abiturientai išvyksta į aukščiausio lygio universitetus. „Paskaitykite prieškario Lietuvos rašytojų, menininkų biografijas: studijavo Leipcige, studijavo Romoje, studijavo Peterburge… Mes dėl to džiaugiamės, tiesa? Tai kodėl dabar kažkas graudenasi, kad mūsų vaikai studijuoja Kembridže, Jeilyje, Sorbonoje? Taigi studijuoja, savo išmintimi Lietuvą garsina! Bet, Lietuva, ar tu pasirengusi priimti baigusius Kembridžo universitetą?” – retoriškai klausia praėjusių metų reitinge pirmą vietą užėmusios mokyklos vadovas.
Iš KTU gimnazijos į užsienio aukštąsias mokyklas kasmet išvažiuoja apie trečdalį abiturientų. Šis skaičius nusistovėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą – lig tol svetur studijuojančiųjų tiek šioje gimnazijoje, tiek visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas.
„Nebėra sienų, yra laisvė. Baltai pavydim vaikams, kad jie turi galimybę išvykti, studijuoti kitur. Mes tokios galimybės neturėjome“, – prisipažįsta Vilija Prižgintienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė.
Pernai iš gausaus 254 gimnazijos abiturientų būrio į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 51, šiemet tikimasi panašių rezultatų. „Tiesą sakant, dalis jau dabar yra įstoję, nes užsienio universitetuose stojimai būna anksčiau. Bet mokiniai pateiks dokumentus ir Lietuvoje. Dauguma čia ir liks, jei tik Lietuvoje įstos į valstybės finansuojamą vietą. Jei reikės mokėti patiems, rinksis užsienį, nes, daugelio abiturientų teigimu, studijų kaina Lietuvoje ir užsienyje apylygė“, – stojimo subtilybes aiškina „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė.
Dar viena dideliu „mokslo emigrantų“ skaičiumi pasižyminti mokykla – Vilniaus licėjus. Kasmet iki 50 proc. (kartu su tarptautinio bakalaureato programos moksleiviais) šios mokyklos abiturientų įstoja į užsienio universitetus ar kolegijas. Mokyklos direktorius Saulius Jurkevičius tokį moksleivių pasirinkimą vertina skeptiškai. „Tikrai ne visi abiturientai yra motyvuoti. Į užsienį stojama labiau dėl mados, rimtai neįsigilinus į Lietuvos universitetus, kurie per pastaruosius penkerius metus yra stipriai pasikeitę“, – „Veidui“ tikino direktorius.
Vis dėlto jis džiaugiasi, jog pamažu ateina „prablaivėjimo“ laikotarpis ir studentai supranta, kad užsienio aukštosios mokyklos nėra vienareikšmiškai geresnės, kad kiekvieną jų reikia gerai įvertinti prieš nusprendžiant, stoti ar ne. Tačiau priimti sprendimą – individualus ir nepriklausomas abituriento žingsnis, dėl kurio mokyklai geriausiu atveju tenka patarėjo vaidmuo.
