Akademinis nesąžiningumas – bendros nesąžiningumo kultūros dalis  (12)

Vasaros pradžia – tradicinis sesijos metas. Studentai, sėkmingai atsiskaitę už dar vieną studijų laikotarpį, gali ramiai džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, tačiau po sesijos visada lieka klausimas – ar visi iš išlaikiusiųjų egzaminus sąžiningai mokėsi ir sąžiningai atsiskaitė? Taip pat verta paklausti – ar visada dėstytojai vertino studentus objektyviai?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tam, kad būtų galima bent truputį priartėti prie atsakymų į šiuos klausimus, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą, kurį gegužės pabaigoje LR Seime pristatė visuomenei. Tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs sukčiavimas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir koks studentų polinkis elgtis nesąžiningai.

Polinkis sukčiauti yra didesnis nei sukčiavimo paplitimas

Akademinio sąžiningumo tyrimas ir jo indekso nustatymas rėmėsi bakalauro pakopos studentų apklausa. Buvo bandoma išsiaiškinti, kaip patys studentai vertina numanomą akademinio nesąžiningumo lygį savo aplinkoje, kokias akademinio nesąžiningumo apraiškas jie pastebi. Tyrimas parodė, kad didžiausios problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos aukštosios mokyklos – tiek universitetai, tiek kolegijos, yra sukčiavimas viešų atsiskaitymų metu, netinkamas savarankiško darbo užduočių atlikimas ir plagijavimas. Šie rezultatai daugiau mažiau atitinka ir nustatytą pačių studentų polinkį sukčiauti.

Žinoma, ne visi studentai ryžtųsi tokiam sunkiam akademinės etikos nusižengimui kaip plagijavimas. Tyrimas parodė, kad vienaip ar kitaip į plagijavimą yra linkę 43,6 proc. apklaustųjų. 60,3 proc. studentų pernelyg nedvejotų falsifikuodami savo mokslinio tyrimo rezultatus. Labiausiai polinkis sukčiauti pastebimas viešų atsiskaitymų raštu metu (būtų linkę sukčiauti 73,3 proc.) ir atliekant savarankišką darbą (būtų linkę sukčiauti 75,3 proc.). Tačiau polinkis dar nebyloja apie tai, kad studentas tikrai sukčiaus. Atliktas tyrimas fiksuoja, kad polinkis sukčiauti yra didesnis nei sukčiavimo paplitimas.

Be to, nevertėtų visą kaltę dėl sukčiavimo versti vien studentams. Akademinis nesąžiningumas gali būti ir dėstytojo problema, jeigu jis vertina savo studentus ne tik atsižvelgdamas į jų žinias, bet ir remdamasis savo subjektyvumu, arba, kitaip sakant, simpatijomis ir antipatijomis. Prie akademinio nesąžiningumo apraiškų priskiriami ir tie atvejai, kai studentai vertinami ne pagal mokslinius pasiekimus, o dėl jų postudijinės veiklos – pasiekimų sporte, mene, dėl dalyvavimo studentų savivaldoje ir pan.

Tarp sąžiningiausių – humanitarai

Tyrėjai bandė išsiaiškinti ir tai, kuriame bakalauro studijų kurse sukčiaujama labiausiai. Pasak jų, rezultatai buvo kiek netikėti. Tyrimo duomenimis, mažiausiai sukčiaujama pirmame kurse. Tik 11,8 proc. pirmakursių pastebi akademinio nesąžiningumo paplitimą savo aplinkoje. Antrame kurse akademinį nesąžiningumą fiksuoja jau 22,8 proc. respondentų. Dar truputį daugiau – 26,9 proc. – trečiame kurse. Ketvirtame kurse akademinio nesąžiningumo paplitimas mažėja. Akivaizdžias jo apraiškas savo aplinkoje fiksuoja tik 22,6 proc. ketvirto kurso studentų. Šie skaičiai rodo, kad numanomas akademinio nesąžiningumo paplitimas tikrai nėra kritinis. Be to, atliktas tyrimas nustatė, kad nesąžiningų veikų paplitimas studijų metu kinta, tačiau polinkis sukčiauti iš esmės lieka tas pats.

Tyrime akademinis nesąžiningumas buvo vertinamas ir pagal studijų sritis. Nustatyta, kad mažiausiai akademinis nesąžiningumas yra paplitęs tarp humanitarinių ir fizinių mokslų atstovų. Tik 10,2 ir 14,7 proc. šių mokslų studentų mano, kad akademinis nesąžiningumas yra labai paplitęs jų aplinkoje. Tuo pat metu, kad jų aplinkoje yra akivaizdžiai sukčiaujama, pastebi 19,3 proc. technologijos mokslų, 22,4 proc. biomedicinos mokslų ir 24,1 proc. socialinių mokslų studentų. Tyrimas parodė, kad tarp humanitarinių mokslų studentų yra ir mažiausias polinkis sukčiauti. Tik 32,7 proc. apklaustų šios mokslo srities studentų būtų linkę elgtis nesąžiningai. Tyrimo duomenimis, labiausiai linkę sukčiauti technologijos mokslų studentai – net 61,4 proc.
Tyrime pabrėžiama, kad nesąžiningumo lygis skiriasi ir pagal aukštosios mokyklos tipą. Kolegijose nesąžininga veika yra paplitusi labiau. Tarp kolegijų studentų pastebimas ir didesnis polinkis į nesąžiningumą. Tačiau šis skirtumas nėra didelis.

Ieško ir randa pateisinimų

Tyrimas parodė, kad akademiniam sąžiningumui neturi reikšmės tai, ar studentas pats moka už studijas, ar jas apmoka valstybė. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad studentai, mokantys už mokslą, yra net kiek labiau linkę sukčiauti nei valstybės finansuojami studentai. Tačiau tas skirtumas nėra esminis.

Tyrimas atskleidė ir tokį reiškinį kaip nesąžiningos veikos pateisinimas. Pavyzdžiui, daugelis studentų pateisintų sukčiavimą tada, kai dėstytojas per egzaminą išeina parūkyti ir sudaro sąlygas nusirašyti. Tokioje situacijoje akademinį nesąžiningumą visiškai ar iš dalies pateisintų 62 proc. apklaustų studentų. Pateisinti sukčiavimą siekiama ir jeigu sukčiaujantis studentas negalėjo daug laiko skirti mokslams, nes dirbo, kad galėtų susimokėti už studijas, ar jeigu neišlaikius egzamino studentui tektų mokėti už mokslą. Apibendrinant pateiktus duomenis nurodoma, kad nesąžiningas veikas, atsižvelgdami į situaciją, pateisina apie pusę studentų. Be to, studentai yra linkę elgtis nesąžiningai net suprasdami, kad sukčiavimo faktai mažina būsimo diplomo vertę, o sukčiaujantys studentai kenkia sau ir kitiems.

Nesąžiningumo kultūra plinta visuomenėje

Per LSS tyrimo pristatymą jo rezultatus komentavo skirtingų sričių ekspertai. Svarbiu rezultatų aptarimo motyvu tapo bendra Lietuvos visuomenės būklė. Kaip pažymėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas Arūnas Poviliūnas, visuomenėje plinta nesąžiningumo kultūra. „Žmonės integruojasi į ją, tampa tos kultūros dalimi“, – teigė A. Poviliūnas. Panašią mintį išsakė ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros lektorius dr. Tomas Girdenis: „Lietuvoje netoleruojamas bendradarbiavimas su valdžia. Tie, kurie bendradarbiauja, vertinami kaip skundikai. Dėl to mes dar ilgai turėsime problemų.“

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sieja požiūri į sąžiningumą su sovietinės traumos padariniais: „Yra susiformavęs tolerantiškas požiūris į nesąžiningumą. Mes gyvenome visuomenėje, kurioje tam tikrą laiką meluoti ir vogti buvo suprantama kaip priešintis sistemai, vos ne dalyvauti rezistencinėje veikloje.“ Pasak jos, tą supratimą paveldėjo ir dabartinė visuomenė. „Į kiekvieną naujai priimamą įstatymą neretai žiūrima kaip į iššūkį, galvojant, kaip jį būtų galima apeiti. Tokį požiūrį mato bei perima ir vaikai“, – pažymėjo N. Putinaitė.

Kalta žmogaus prigimtis?

Faktas, kad ir studijuojantys už savo lėšas, ir valstybės finansuojami studentai vienodai linkę sukčiauti, nė kiek nenustebino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus. „Ne pinigai lemia sąžiningumą. Nemanau, kad prasminga būtų sąžinę sieti su pinigais. Be to, kai kalbame apie įmokas už studijas, tai greičiausiai yra ne paties studento, o jo tėvų pinigai“, – pabrėžė D. Radzevičius. Pasak jo, pagrindinė problema yra jau kitų ekspertų minėtas pakantumas nesąžiningumui, žiūrėjimas į šį reiškinį pro pirštus.

Nestebina ir tai, kad nesąžiningumui randamas pateisinimas. D. Radzevičiaus manymu, žmogaus prigimtyje slypi tam tikras polinkis į nesąžiningumą, kaip ir polinkis pateisinti savo elgesį. Įdomių įžvalgų šiuo klausimu pateikė ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Milda Bagdonaitė. „Pernai „Transparency International“ atliko jaunimo sąžiningumo tyrimą. Pastebėjom, kad kaltę dėl nesąžiningo elgesio tyrimo dalyviai buvo linkę suversti veiksniams, kurie nuo jų nepriklauso. Vieni dėl nesąžiningumo kaltino žiniasklaidą, kiti – politikus ir pan.“, – pasakojo M. Bagdonaitė.

Stebės akademinio sąžiningumo būklę

Planuojama, kad nuo šiol panašaus pobūdžio tyrimai bus vykdomi reguliariai. Akademinio sąžiningumo indekso sudarymas ir jo pokyčių stebėjimas ilgainiui leis atsakyti į klausimą, kaip keičiasi akademinio nesąžiningumo problema Lietuvos aukštosiose mokyklose, kokios prevencinės priemonės yra efektyvios, o kokios neduoda teigiamo rezultato.

„Akademinio nesąžiningumo problema yra susijusi su vertybiniais ir kultūriniais dalykais. Kovoti su nesąžiningumu yra sunku, tačiau mes negalime su juo susitaikyti. Prieš sprendžiant problemą, ją reikia suprasti, o tam būtini tyrimai. Tokio tyrimo rezultatai ir buvo dabar pristatyti. Aišku, kad akademinio nesąžiningumo problemą reikia ir toliau tirti, tobulinti tyrimo metodiką, plėsti respondentų ratą. Tai turėtų padėti identifikuoti problemos priežastis“, – apibendrindamas LSS tyrimą sakė Aleksandro Stulginskio universiteto studijų prorektorius prof. dr. Jonas Čaplikas. Akivaizdu, kad nagrinėjamos problemos šaknys yra gilesnės, nei galėtų atrodyti.

VIKTORAS DENISENKO, „UNIVERSITAS VILNENSIS“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas
Autoriai: Viktoras Denisenko
(0)
(0)
(0)

Komentarai (12)