Daliai aukštųjų mokyklų atėjo sunkūs laikai – trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pristatyti pirmieji aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai rodo, kad kai kurių universitetų ir kolegijų veikla įvertinta neigiamai. Jei per trejus metus neigiamai įvertintos aukštosios nepasitaisys, jos gali būti neakredituotos – vadinasi, toliau negalės vykdyti veiklos.

Bent pagal vieną vertinimo kriterijų neigiamai įvertintos šios aukštosios mokyklos: Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Kolpingo kolegja.

Pagal abu kriterijus neigiamai įvertinta Verslo ir vadybos akademija.

Iš tų aukštųjų, kurių vertinimas jau baigtas, ekspertai teigiamai įvertimo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Klaipėdos universitetą, Alytaus kolegiją, Utenos kolegiją.Su aukštojo mokslo reforma prasidėjęs aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas susideda iš dviejų dalių – Lietuvos ir užsienio ekspertai atskirai įvertino aukštųjų mokyklų išteklius ir veiklą. Šiuo metu yra atliktos visos 7 aukštųjų mokyklų vertinimo procedūros, iki metų pabaigos bus baigta dar 10-ties aukštųjų mokyklų antroji vertinimo dalis.

Aukštųjų vertinimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) ir Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).

Jei bendras aukštosios mokyklos vertinimas yra teigiamas, aukštoji mokykla akredituojama 6 metams. Jei bent viena iš vertinimo dalių neigiama, aukštoji mokykla akredituojama 3 metams, per kuriuos turi įgyvendinti ekspertų rekomendacijas. Tada per dvejus metus inicijuojamas pakartotinis vertinimas. Jei ir jo rezultatai neigiami, priimamas sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas panaikinimo.

ŠMM: tai jokia bausmė

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, paskelbta informacija leis stojantiesiems renkantis studijas matyti atskirų aukštųjų trūkumus.

Pasak G. Steponavičiaus, pirmieji rezultatai nėra nei nuosprendis, nei galutinė išvada – esą tai nėra noras dirbtinai kolegijas ir universitetus suskirstyti į gerus ir blogus. „Nė viena aukštoji mokykla Lietuvoje, drįstu drąsiai pasakyti, negalėtų teigti, kad veikia tobulai. Tam yra vertinimo informacija, sakanti, kad reikia visiems pasitempti, kiekviena aukštoji mokykla turi nusistatyti tikslus ateičiai ir imtis darbo“, – kalbėjo G. Steponavičius.

Pasak jo, vertinimas parodė, kad aukštosioms reikia tobulinti mokslinės veiklos vadybą, mokslinę veiklą labiau susieti su strateginiais tikslais, stiprinti studijų tarptautiškumą. Vertinimas atskleidė, kad kai kurioms aukštosioms reikia stengtis keleriopai daugiau – reikia ieškoti naujų sprendimų, kaip siekti kokybės, gerinti valdymą. Po paskelbto vertinimo G. Steponavičius iš aukštųjų tikisi ir konsolidacijos bei jungimosi žingsnių.

„Pirmiausia po vertinimo teikiamos rekomendacijos, jos padeda pačioms aukštosioms mokykloms gerinti savo veiklą ir plėtoti. Tai nėra jokia bausmė. Tai skatina ir kokybės užtikrinimo kultūrą steigtis aukštųjų mokyklų viduje, taip pat labai svarbi funkcija informuoti visuomenę, steigėjus, akademinę bendruomenę dėl aukštųjų mokyklų veiklos kokybės – jie dažnai ne visada žino, kokia aukštosios mokyklos būklė“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Pasak N. Putinaitės, pagal įvertinimą galima spręsti apie bazinio finansavimo poreikius, pagrįsti sprendimus dėl aukštųjų vertinimo akreditavimo.

Jei nepasitaisys, uždarys

SKVC direktorius Artūras Grebliauskas atkreipė dėmesį, kad visos Lietuvoje vykdomos studijų programos yra akredituotos. Tai yra tam tikras garantas studentui, kad vykdoma studijų programa atitinka minimalius kriterijus.

„Šitas įvertinimas daugiau susijęs su bendrais aukštosios mokyklos organizacijos dalykais, aukštosios mokyklos dalykais. Ekspertai mato tam tikrų dalykų, kurie galėtų turėti reikšmės ateičiai. Bet aukštoji mokykla užtikrina studijų procesą, programos yra akredituotos – visi einamieji dalykai, tenkinantys tam tikrą studijų kokybę, vyksta. Studentams yra žinia tokia, kad tai yra institucinis akreditavimas – bendrai organizacija žiūrima, o visos studijų programos akredituotos – akreditavimas reiškia, kad yra užtikrinama minimali studijų kokybė“, – į klausimą, kokią žinią toks vertinimas siunčia stojantiesiems ir studentams, atsakė A. Grebliauskas.

Pasak A. Grebliausko, neigiamai įvertintos aukštosios turi trejus metus, per kuriuos turės siekti pažangos. Tada ekspertai aukštąsias vertins iš naujo.

Numatoma, kad visos aukštosios mokyklos bus įvertintos 2014 m. pradžioje. Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas Lietuvoje vykdomas pirmą kartą. Iki mokslo ir studijų reformos buvo tikrinama tik atskirų studijų programų kokybė ir mokslinė veikla.

Pirmąją vertinimo dalį sudaro aukštosios mokyklos materialių ir žmogiškųjų išteklių vertinimas, kuriam renkami kiekybiniai duomenys apie atliekamus mokslinius ir taikomuosius tyrimus, pedagoginio ir administracinio personalo sudėtį ir kvalifikaciją, priimamų studijuoti akademinį pasirengimą ir studentų skaičiaus kaitą, valstybės biudžeto lėšų naudojimo tikslingumą bei kita. Šį vertinimą atlieka MOSTA.

Antrąją vertinimo dalį sudaro užsienio ir Lietuvos ekspertų atliekamas aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimas, apimantis įvairius aukštosios mokyklos veiklos aspektus, įskaitant ir jos studijų kokybės lygį. Šią vertinimo dalį organizuoja SKVC.

Ką apie grasinimus uždaryti mano pačios aukštosios?

Lietuvos ir užsienio ekspertų neigiamai įvertintos aukštosios, kurioms gresia uždarymas, perspėjimų nesureikšmina ir tikina pasitaisysiančios. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis atkreipia dėmesį, kad tokia informacija paskelbta vykstant stojimui į aukštąsias. Tai jam primena viešųjų ryšių akciją.

„Mes tikrai esame nusiteikę nelaukti trejų metų. Mes nuolat dirbame šioje srityje, tik, žinote, vertinimas vyksta ne tada, kada nori, o kada jį daro. Šiuo atveju vertinimas tik parodė, kad esame teisingoje kryptyje ir mums reikės tuos dalykus susitvarkyti“, – save guodžia neigiamai įvertintos VU TVM direktorius Julius Niedvaras.

Pasak J. Niedvaro, doktorantūros nebuvimas TVM – savotiškas iššūkis ir vienas kriterijų, dėl kurio sulaukta neigiamo vertinimo. „Mums nieko naujo čia nėra, mes dirbame šioje srityje. Manau, nereiks laukti ir kelių metų – jau per kelias savaites paskelbsime kai kuriuos dalykus. Įdirbis yra“, – tvirtino pašnekovas.

Ekspertų išsakytas pastabas J. Niedvaras vadina ne kritika, o šiandieninės „situacijos užfiksavimu“. „Pavyzdžiui, argi galima nesutikti, kad mus administracijoje tris kartus mažiau žmonių nei valstybiniuose universitetuose. Yra tokia situacija, bet mums žmones reikia išlaikyti, pinigų valdžia neduoda“, – kalbėjo J. Niedvaras.

A. Gaižutis: kodėl tai paskelbta vykstant stojimams?

„Mes į šituos dalykus žiūrime labai paprastai, rimtai ir be jokios perdėtos baimės. (…) Kai kurios užsienio ekspertų pastabos, pastebėjimai daugiau rekomendacinio požiūrio. Jų visuma anaiptol nėra tokia, kad kažkas ypatingo būtų užkliuvę. O užkliuvo jiems, pavyzdžiui, tai, kad mes neturime universiteto tarybos“, – tvirtina LEU rektorius akademikas A. Gaižutis.

Išsirinkti universiteto tarybą LEU žada iki metų pabaigos. Pasak A. Gaižučio, ji iki šiol neišrinkta dėl Mokslo ir studijų įstatymo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme (KT). Kaip žinoma, KT kai kuriuos Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius pripažino kaip prieštaraujančius Konstitucijai.

Rektorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmieji vertinimo rezultatai paskelbti vykstant priėmimui į aukštąsias. Tokie dalykai, jo nuomone, labiau primena viešųjų ryšių akcijas. „Jeigu esi švietimo ir mokslo administratorius, turi savo mėgiamus ar nemėgiamus universitetus, kitiems gali padaryti pakankamai žalos. Ar gali stojantysis žinoti, ką reiškia tie minimi 3 metai? Jis gali galvoti, kad įstosiu į universitetą, ketverius metus turėsiu studijuoti, o ketvirtais metais jį uždarys. Tai paprasti dalykai, kuriuos reikia gerai išaiškinti“, – sako A. Gaižutis.

„Summa summarum, mes tikrai verti šešių metų (aukštoji mokykla akredituojama 6 metams, kai bendras jos vertinimas yra teigiamas). Mes žinome, ką reikia daryti. Nėra pastebėjimų, kad žema studijų kokybė, moksliniai tyrimai, ryšiai su užsienio universitetais, mainai silpni. Niekur tokių frazių nėra“, – kalbėjo pašnekovas

Kolpingo kolegijai koją pakišo nebaigtas pastatas

Išgirsti pagal du kriterijus neigiamai įvertintos Verslo ir vadybos akademijos pozicijos nepavyko – akademijos atstovų teigimu, direktorius išvykęs ir yra nepasiekiamas.

Tuo metu paskelbtas vertinimas nuliūdino Kolpingo kolegiją – kolegija vertinta už 2008-2010 m., kuomet dar nebuvo baigtas naujas pastatas.

„Net nežinau, kaip įvertinti. Buvo keturi kriterijai, pagal kuriuos vertintos mokyklos. Mūsų mokykla mažiausiai balų surinko už materialiuosius išteklius. Materialiniai ištekliai – bendras plotas, įranga, biblioteka. Nuo 2008 m. vykdyta kolegijos plėtra – buvo statomas naujas pastatas. 2011 m. mokykla įsikūrė naujame pastate“, – sakė Kolpingo kolegijos direktorė Lina Kalibataitė.

Kadangi kolegija vertinta už 2008-2010 m., į tuo metu dar nebaigtą pastatą nebuvo atsižvelgta. Pasak L. Kalibataitės, pagal kitus kriterijus mokykla surinko daug balų ir įvertinta teigiamai.

„Buvau pas ministrą, prašome tikslinio 2011 m. įvertinimo, nes mokykla diskredituojama. Mes nesutiksime su visais šitais vertinimais – mes per daug investuojame, stengiamės ir dirbame, kad studijos būtų kokybiškos, gera ir studentams, ir bendruomenei. O dabar staiga atsirandame dugne“, – liūdnai kalbėjo L. Kalibataitė.

Komentarai (12)