Stebint Seimo rinkimų batalijas su į pašnekovus skraidančiomis stiklinėmis debatais užsiimantiems moksleiviams turbūt linksta ausys. Lietuvoje debatavimo kultūra tik pradeda skintis kelią, tačiau mūsų jaunimas jau raško tarptautines pergales. Profesorius Leonidas Donskis prognozuoja, kad ateityje ir rinkiminės batalijos vyks debatų forma, o to daryti nemokantys politikai atrodys vis komiškiau.

Šią savaitę Vilniuje vyksta Tarptautinių jaunimo debatų vokiečių kalba finalas.

„Tokiais debatais žmogus tarsi ugdomas ginčytis civilizuočiau. Jis realiame gyvenime gal ir nesusiduria su diskusijomis, kada pašnekovai iš karto išklausomi, dalykiškai argumentuojama. Vis dėlto tai žmones ugdo ir jie patys gyvenime tai galės pritaikyti. Kuo daugiau lavinsies, tuo labiau keisi aplinką“, – apie debatus sako Vilniuje viešintis Hertie fondo projektų vadovas „Jaunimo debatams“ Ansgaras Kemmannas.

Ne kartą lietuvių moksleivių debatus stebėjęs A. Kemmannas sako, kad jų lygis labai aukštas. Šį įspūdį dar labiau sustiprina tai, kad lietuviai debatuoja ne gimtąja kalba.

A. Kemmannas nesureikšmina to, kad Lietuvoje debatai nepopuliarūs. Jo teigimu, tokia pat situacija galėjo būti ir Vokietijoje. Situaciją pakeitė keturių fondų kartu su federalinių žemių kultūros ministerijomis inicijuotas projektas „Jaunimo debatai“. „Projekto idėja buvo skatinti debatų kultūrą, tobulinti gebėjimus debatuoti ne tik tada, kai žmonės patenka į universitetą, bet ir anksčiau, dar mokykloje. Tam šis projektas ir pasitarnavo. Jeigu pažvelgsime, kokia debatų kultūra Vokietijoje galėjo būti trečiajame dešimtmetyje ir kokia yra dabar, matome didžiulį skirtumą“, – kalbėjo svečias iš Vokietijos.

Kodėl Lietuvos jaunimas turėtų norėti debatuoti? Pasak A. Kemmanno, pirmiausia tai malonu. Debatai – būdas geriau pažinti kitą žmogų, įsijausti į jį.

„Antra, per debatus geriau pažįsti save. Turėdamas tam tikrą temą, esi priverstas pagalvoti, kodėl mano nuomonė būtent tokia, kodėl galvoju, kad vieni argumentai geresni už kitus. Taip savo mintis pradedi kreipti tam tikra linkme ir jas struktūruoti. Taip atrandi dalykų, kurių apie save galbūt ir nežinojai“, – aiškina A. Kemmannas.

Pasak A. Kemmanno, kalba lavina mąstymą – debatuose svarbu aiškiai reikšti mintis. Debatų formatas padeda tai daryti. „Kalba tau į rankas davė grandinę, trauk ją pats, kitaip tave grandinė nutrauks pažemiu“, – austrų rašytoją Hugo von Hofmannsthal cituoja A. Kemmannas, įsitikinęs, kad debatuojant išmokstama traukti tą grandinę.

L.Donskis: linksma būtų palyginti, kaip debatuoja politikai ir moksleiviai

Europos Parlamento (EP) nariui profesoriui L. Donskiui pačiam teko dirbti su moksleiviais, laimėjusiais pasaulinius debatų turnyrus. Jo teigimu, Lietuvos politikai neturi net elementaraus supratimo apie tai, kad Lietuvos moksleiviai dalyvauja ir laimi tarptautinius solidžius konkursus.
„Manau, jeigu palygintume, kaip debatuoja mūsų politikai ir moksleiviai, pamatytume linksmų dalykų. Jeigu vyks mūsų politinės klasės atnaujinimas, duok Dieve, kad jis kuo greičiau prasidėtų, net neabejoju, šitie dalykai turės paliesti mūsų politinį gyvenimą“, – kalbėjo L. Donskis.

Pasak L. Donskio, Lietuvoje yra talentingų mokinių ir puikių mokytojų. Jis mini „stebuklus nuveikusią“ Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoją Aliną Gutauskienę. Vis dėlto, sako profesorius, debatavimas Lietuvoje kol kas tarsi elitinis klubas.

Nors, L. Donskio teigimu, jau galime kalbėti apie solidžią Lietuvos moksleivių debatų tradiciją, kiek vangiau debatai plinta universitetuose. Aukštosiose mokyklose žmonės daugiau orientuoti į rašymą, atsiskaitymą raštu. „Kaip pedagogas pats su tokia technika ir paradigma giliai nesutinku. Manau, tai žudo debatų galias, taip pat žudo žmogaus sugebėjimą pasakoti“, – teigė EP narys.

L. Donskis mano, kad kai kuriose specialybėse universitete atsiskaitymas galėtų vykti debatų forma. Mat per juos galima įsitikinti žmogaus euristiniais gebėjimais, gebėjimais ginčytis, debatuoti, kelti klausimus. „Kita vertus, neturint patikimų žinių, neįmanoma debatuoti. Naiviai ir neteisingai kartais galvojama, kad žmogus gali mažai ką žinoti, bet tiesiog turėti gerą liežuvį. Anaiptol – debatai – argumentų kalba, kai sugebėjimas įtikinti, skambėti įtikinančiai, būti įtikinamam ilgą laiką. Būti įtikinamam ir sugebėti ginti tam tikrą tezę arba ginti tam tikrus argumentus neįmanoma neturint ne tik pažiūrų, bet ir neturint gerai struktūruotų žinių“, – sako pašnekovas.

Visgi, mano jis, debatai Lietuvoje skinasi kelią ir ateityje pereis į kitas sferas.

„Ir rinkiminės batalijos turėtų vykti debatų forma. Manau, ateityje vis komiškiau atrodys politikai, kurie kalba neestetiškai, pakankamai nevalyvai, kurių kalbos kultūra žema, kurių minties kultūra taip pat ne ką aukštesnė. Man atrodo, anksčiau ar vėliau nuo visų komunikacinių žaidimų turės būti pereita prie tam tikros debatų kultūros, kurioje tiktai ir gali išryškėti žmogaus gebėjimas aiškiai užčiuopti problemas, jas ginti, aiškiai formuluoti. Ir apskritai – tiesiog paprasčiausiai kalbėtis su visuomene, su ja tartis“, – teigė L. Donskis.

Komentarai (15)