Švietimo specialistai skėsčioja rankomis: į mokamas vietas aukštosiose mokyklose suplūdo tokie abiturientai, kurie nelaikė nė vieno valstybinio egzamino.

Per papildomą priėmimą pasipinigauti trokštančios aukštosios priims praktiškai visus, vos pabaigusius 12 klasių.

Didžiausi konkursai būna į nemokamas vietas aukštosiose. Tuo metu į mokamas vietas dauguma aukštųjų priima praktiškai visus norinčius. Šįmet minimalią priėmimo kartelę nusistatė tik Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Klaipėdos universitetas (KU). Tai reiškia, kad nustatyto balų skaičiaus nesurinkę studentai į šiuos universitetus nebuvo priimti.

P. Baršauskas: apie ką kalbame, jei per papildomą priėmimą priims visus?

„Esame tarp tų, kurie išdrįso minimalų balą nustatyti. Pajaučiau: šiandien būtume turėję 200-400 studentų daugiau. Truputį liūdna – net Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir kiti į kai kurias programas kartelę nuleido visiškai ir ten papuolė žmonės su labai žemais balais“, – sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, KTU rektorius profesorius Petras Baršauskas.

Jo nuomone, valstybė tuo turėtų susirūpinti: visiems universitetams būtina minimali kartelė. Mat dabar universitetai gyvena neteisingomis konkurencijos sąlygomis. „Šįmet pasimatė, kad tai tikrai problema. Kai kurie susirinko visiškai prastus studentus, juos laikys. Tuščias reikalas. Per papildomą priėmimą visiškai visus paims. Apie ką mes šnekame?“, – retoriškai klausia P. Baršauskas.

Nepaisant nustatyto žemutinio balo, šįmet KTU į valstybės finansuojamas vietas priviliojo 10 proc. daugiau studentų. Tačiau mokamose vietose jų galėjo būti dar daugiau – KTU užbraukė brūkšnį ir nepriėmė su per žemais balais. „Mes tą padarėme dėl kokybės, kiti to nepadarė, kada sąlygos iškreiptos, jie visi nuėjo bet kur – į Romerį ir kur tik nori. Jiems atidarė duris visur“, – piktinasi P. Baršauskas.

Rektoriaus teigimu, silpnesni studentai arba nubyra, arba iškreipia studijas: su jais dirbti tiesiog neįmanoma. LURK pirmininkas žada įtikinėti kolegas rektorius, kad kartelę įsivestų visi. P. Baršauskas jau dabar žino: nepasitenkinimas ir susipriešinimas bus baisus. Jo teigimu, tam reikia ministerijos paramos.

P. Žiliukas: galimybės suteikimas ar pasipinigavimas?

„Šįmet aukštosios priėmimo kartelę taikė žymiai mažiau. Priimti labai dideliai skaičiai studentų su žemu balu, padorius balus turinčių tikrai nėra didelis skaičius. Nedrįsčiau teigti, kad tie, kurie kartelę taikė, yra nuskriausti: tos aukštosios mokyklos, kurios priėmė su 0,5-06 balo, turės rūpesčių: ko gero, pasirengimo lygis bus žemokas ir bendruose srautuose arba šiek tiek kris lygis, arba reikės įdėti nemažai papildomų pastangų atskirai mokant tuos studentus“, – teigia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

Pasak P. Žiliuko, gali būti, kad po pirmos sesijos daug silpnų studentų iškris. „Šie maži balai pritaikyti mokantiems už studijas. Iš vienos pusės, tai galimybės suteikimas, iš kitos, pasipinigavimas. Kaip pažiūrėsi“, – apibendrina LAMA BPO prezidentas.

Pašnekovo aiškinimu, jei studentas įstojo vos su 0,5 konkursinio balo iš 10 galimų, vadinasi, jis nelaikė nė vieno valstybinio brandos egzamino, o už mokyklinius gavo žemus balus. Pavyzdžiui, maksimalų 10 balų konkursinį balą turi 4 egzaminus šimtukais išlaikę asmenys.

P. Žiliukas svarsto, kad apatinė kartelė stojant į kolegijas turėtų siekti apie 1,5 balo, į universitetus – apie 2 balus. VU šįmet taikė aukštą 3 balų kartelę. Kai kuriose užsienio šalyse į valstybės finansuojamas vietas priimami praktiškai visi motyvuoti ir norintys studentai: nežiūrima į jų balus. Tačiau per pusmetį atsirenkama, kurie pajėgūs studijuoti.

D. Pavalkis: būkime biedni, bet teisingi

Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui problema žinoma. Tačiau, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, valstybė reguliuoti priėmimo į mokamas vietas negali: esą taip būtų pažeista aukštųjų mokyklų autonomija.

„Deja, taip yra. Aišku, bus didelis mūšis: niekas nenorės užleisti savo pozicijų. Būkime biedni, bet teisingi: yra universitetų, kurie nesirūpina, kokios kokybės studentus išleidžia, ką jie priima, rūpinasi tik tuo, kiek ateis mokančių studentų“, – sakė D. Pvalkis.

D. Pavalkis neslepia: per antrąjį priėmimo turą bus priimti dar silpnesni studentai, o galiausiai laukia trečias neoficialus turas, per „kurį priims visus, kurie prieis iki universiteto“. Jo nuomone, su tokia sistema reikia kovoti.

Rugsėjį šis klausimas bus aptariamas ministerijos kolegijoje. Norima Mokslo ir studijų įstatyme per sutartis su aukštosiomis fiksuoti apatinį priėmimo balą.

Ministro tvirtinimu, ilgalaikėje perspektyvoje laimės tie universitetai, kurie išlaikys kokybę ir bet ko nepriims. „Jie turi šansų išlikti ir būti ateities Lietuvoje, manau, jų politika teisinga. Mes, kiek galėsime, paremsime jų netekimus“, – žada D. Pavalkis.

Kaip ir kasmet, šįmet daugiausia studentų į mokamas vietas pritraukė Mykolo Romerio universitetas (MRU). Šis universitetas jau po pirmojo priėmimo etapo priėmė net 1259 studentus į valstybės nefinansuojamas vietas. Studijuoti valstybės lėšomis sutartis su šia mokykla tepasirašė 280 jaunuolių.

Komentarai (16)