"Idėjų mugėje" Lietuvos moksleiviai stebino originaliomis mokslinėmis idėjomis
(10)
Kol daugelis Lietuvos mokinių džiaugėsi kalėdinėmis atostogomis, gruodžio 21–23 dienomis Vilniuje beveik šimtas entuziastingų jaunuolių atkakliai pristatinėjo savo mokslines idėjas, o kai kurie – ir pirmuosius tyrimų rezultatus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Tokia galimybė suteikta projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“ renginyje „Idėjų mugė“.
ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamo projekto tikslas – sukurti sistemą, kuri formuotų mokinių mokslinę pasaulėžiūrą, plėtotų jų kūrybines galias, atskleistų ir ugdytų talentus. Kartu padėti mokytojams kelti kvalifikaciją, reikalingą vadovauti mokinių mokslinei tiriamajai veiklai.
„Idėjų mugėje“ mokiniai pristatinėjo savo mokslinių tyrimų idėjas, o iš įvairių mokslo sričių specialistų sudaryta komisija padėjo jas gryninti ir dalijo naudingų patarimų. Visi mokiniai, kurių idėjos pasirodė aktualios, turės galimybę plėtoti savo tyrimus, konsultuodamiesi su atitinkamų mokslo sričių specialistais, ir geriau pasirengti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursui.
Nors „Idėjų mugė“ – ne konkursas, tačiau komisija skyrė keletą nominacijų, tokių kaip „Už praktiškumą“, „Už sunkiausiai įgyvendinamą idėją“, „Už moksliškumą“ ir panašiai.
Vienas moksliškiausių darbų – Povilo Kavaliausko iš Kauno Vinco Kudirkos vidurinės mokyklos „Musės – visais metų laikais bakterijų, infekcinių ligų sukėlėjų, platintojos?“. Pagrindinis moksleivio tikslas – išsiaiškinti, ar musės šaltuoju metų laiku platina antibiotikams atsparius infekcinių ligų sukėlėjus. Povilo darbas tęstinis. Anksčiau buvo nustatyta, kokius mikroorganizmus platina naminės musės. Atlikus tyrimą buvo aptikta žarnyno infekcijų sukėlėjų: salmonelių, šigelių, ešerichijų. Šių bakterijų skaičius mėginiuose tris keturis kartus viršijo skaičių, reikalingą sukelti ligai.
Tęstiniame darbe numatoma tirti ir pūlinių – uždegiminių infekcijų sukėlėjų plitimą per muses bei jų atsparumą antibiotikams. Povilas jau pabandė muses gaudyti, šaldyti, tirpinti ir gautą tirpalą sėti ant kraujo agaro. Užaugusios bakterijų kultūros buvo analizuojamos ir identifikuojamos.
„Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse labai didelė problema yra antibiotikams atsparios bakterijų padermės ir jų plitimas. Didelis dėmesys skiriamas higienai, patalpų apsaugai, bet net neįtariama, kad ir musės gali tai platinti“, – rašo moksleivis savo darbe.
Pats jauniausias mugės dalyvis – septintokas Edgaras Skorulskas iš Kauno Jėzuitų gimnazijos. Jo noras labai praktiškas – nustatyti, nuo ko priklauso laminuotos grindų dangos atsparumas kėdės ratukams. O to noro priežastis dar praktiškesnė. „Namuose remontuojamas mano kambarys ir bus klojama nauja grindų danga. Daugelis kėdžių su ratukais labai braižo grindis, todėl nusprendžiau ištirti, kokią kokybiškiausią grindų dangą būtų galima įsigyti už mažiausią kainą“, – nenusiteikęs tikėti pardavimų vadybininkais teigė jaunasis tyrėjas.
Septintokas išsiaiškino, jog laminuotos grindų dangos nuo 1999 metų yra skirstomos į atsparumo klases. Tačiau klasės nustatomos pagal atsparumą šlifavimui (kiek tam tikrų parametrų šlifuoklio apsisukimų reikia, kad danga susidėvėtų), o Edgarą domina atsparumas kėdės ratukams. Šiai problemai spręsti sugalvojo prietaisą, jį pats ketina ir pasidaryti. Dinamometras rodys, kokia jėga ratukas spaudžiamas prie dangos, o rankena leis ratuką judinti ir stebėti, kaip dėl to dyla bandinys.
Na, o sunkiausiai įgyvendinama idėja komisijai pasirodė Vilniaus Šolomo Aleichemo mokyklos mokinių Dominiko Gurvičiaus ir Moisejaus Braverio ketinimas panaudoti CO2 dujas kaip žaliavą kurui. Žinoma, toks atradimas būtų labai aktualus, atsižvelgiant į kylančias naftos kainas ir nuolat linksniuojamas klimato atšilimo bei CO2 emisijų problemas, bet kol kas tai neatrodo lengvai pasiekiama.
Kad ir kaip būtų, moksleiviai, atlikę literatūros apžvalgą, išskyrė tris galimus CO2 panaudojimo kurui būdus, kuriuos jie norėtų tirti: biokatalitinį dujų skaidymą (panašiai, kaip tai vyksta augaluose), titano oksido nanovamzdelių galimybes (apšvietus saulės šviesa, šie iš CO2 sintezuoja metaną) ir aukšto dažnio bangų efektyvumą skaidant CO2.
„Idėjų mugė“ ne pirmas ir ne paskutinis projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“, kurį vykdo Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras kartu su Lietuvos jaunųjų gamtininkų centru, renginys. 2009 metais vyko jaunųjų tyrėjų vasaros mokykla, „Eruditų turnyras“, o šiais metais laukia „Mokslų kalvė“, mokymai mokytojams, vėl vasaros mokykla ir dar dvi „Idėjų mugės“ bei „Eruditų turnyras“. Apie projektą skaitykite portale www.jaunasis-tyrejas.lt.