Tobulinkite savo talentus  (29)

Dažnai daugelį iš mūsų kankina klausimas – kokį gyvenimo kelią pasirinkti? O gal jau pasirinktas kelias yra klaidingas? Žiūrime į savo draugus, artimuosius, stebime jų gyvenimus ir bandome juos kopijuoti. Tačiau dažnai tai būna didelė klaida – mes pamirštame, jog kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir tik nedaugelis yra suradę savo gyvenimo kelią. Tad mažiau nerimaukime, jog mes nesame panašūs į draugus ar į tėvus bei nemokame to, ką moka ar sugeba jie - verčiau tobulinkite savo stipriąsias savybes tol, kol silpnosios niekam nebetrukdys.


Šimtmečius žmonija tikėjo, jog blogis yra gėrio priešingybė ir kovojo prieš jį: gydytojai studijavo ligas, siekdami sužinoti apie sveikatą, psichologai analizavo skyrybas, norėdami išsiaiškinti laimingo vedybinio gyvenimo paslaptis, net mokymosi įstaigose mokiniai ilgai buvo skatinami labiau stengtis tose srityse, kurios nesiseka. Visa tai žmonės darė gerų norų vedini, tačiau šis kelias pavojingas: kol esame skatinami įveikti trūkumus, mūsų gerosios savybės snaudžia užmirštos, nepanaudotos ir netobulinamos.

Dauguma atsiliepimų ar įvertinimų nukreipiami į galimybes tobulėti, kurios iš tiesų reiškia: „kas daroma blogai ir ką galima daryti geriau''. Besikoncentruodami į tokias „galimybes tobulėti" po kurio laiko pastebime, kad įdėjome daug pastangų, o jos nedavė jokių rezultatų. Ironiška, tačiau egzistuoja toks žmogaus psichologijos paradoksas, kad geriau prisimename kritiką, tačiau labiau reaguojame į pagyrimus: kritika natūraliai verčia gintis, o pasisekimas sukuria pasitikėjimą savimi ir norą parodyti, jog galime padaryti dar geriau.

Todėl pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie stipriųjų asmens savybių atradimą ir panaudojimą, o ne trūkumų šalinimą. Šio požiūrio šalininkai ir pradininkai Marcus Buckingham ir Donald O. Clifton pradėjo analizuoti ši klausimą atsižvelgdami į organizacijos efektyvumą. Tačiau šią taktiką taip pat galima puikiai pritaikyti mūsų asmeniniam gyvenimui: darbe, studijose, namuose.

Iš tiesų, juk labai pasistengus galima išmokyti bet ką ir bet ko. Pamąstę apie savo pasiekimus, prisiminsite atvejų, kai padarėte tai, kas prilygsta stebuklui, ko niekada negalėjote net įsivaizduoti. Ir tai prisidėjo prie jūsų, kaip asmenybės, tobulėjimo ir visapusiškumo. Tačiau, aišku, prisimenate ir kiek pastangų įdėjote tiems rezultatams pasiekti. Pamąstykite, kas būtų, jei visas tas pastangas, laiką ir energiją būtumėte atidavę savo talentų ir privalumų tobulinimui. Iš vidutiniškai gero visose srityse būtumėte tapęs ypatingai geru vienoje, dviejose ar penkiose. Ir niekam nerūpėtų, kad pasaulinio garso muzikantas nemoka matematikos, kad fizikos genijus negali pasigirti raiškaus kalbėjimo įgūdžiais, kad finansų žinovas neišmano žmonių valdymo vingrybių, o geriausias IT specialistas nesupranta apskaitos. Tai lyg ir perša išvadą, kad turėtume tobulinti savo stipriąsias puses tol, kol jos nustelbs silpnąsias.

Nuo ko pradėti?

Tai kaip gi atpažinti tas stipriąsias puses, jei visą gyvenimą bandėme būti geri visose srityse?

1. Spręskite patys ir klauskite nuomonės

Pirmiausia bandykite patys suvokti, kur esate geriausi. Ypač patartina atkreipti dėmesį į tas sritis, kurios sekasi geriausiai, įdedant mažiausiai pastangų arba į savybes, kurios pasireiškia natūraliausiai. Tuomet stenkitės surinkti atsiliepimų iš kuo didesnio pažįstamų žmonių rato. Neapsiribokite savo draugais ar šeimos nariais, klauskite ir mokslo ar darbo kolegų, dėstytojų, buvusių mokytojų, žmonių, kurių nuomonė jums svarbi. Taip gausite kur kas daugiau informacijos apie save, nei klausdami tik pačių artimiausių žmonių.

2. Nustatykite nuomonių bendrumus

Kad ir kokie skirtingi būtų jūsų ir jūsų pažįstamų atsiliepimai, jie tikrai turės kažką bendra. Taigi kitas žingsnis - rasti tuos bendrumus ir juos interpretuoti.

3. Autoportretas

Dabar bendrais bruožais apibūdinkite save pagal turimą informaciją. Aprašyme naudokite savo ir kitų pastebėjimus apie geriausias jūsų savybes. Tai tikrai nebus visapusiškas psichologinis ar pažintinis autoportretas. Daugiau — praeities pastangų aprašymas, primenantis ir padedantis apsispręsti dėl ateities veiksmų. Nesistenkite surašyti visko punktais, geriau frazėmis „geriausiai man sekasi tuomet, kai...". Toks trumpas aprašymas gali net padėti surasti ryšius tarp dalykų, kurie anksčiau atrodė visai nesusiję. Šio profilio kūrimas užims laiko ir pareikalaus atidumo, tačiau galiausiai bus labai naudingas: padės susikurti labai aiškų nusistatymą, vadinamąjį „aš galiu būti toks" - tai nebūtinai tas žmogus, koks esate kasdien, bet toks, koks galėtumėte būti kitose situacijose. Specialistai teigia, jog tie, kurie suvokia šį „aš galiu būti toks", gali teigiamai keisti savo gyvenimą.

4. Drąsiai elkitės su atradimais

Svarbiausias klausimas - o ką toliau daryti su šiais atradimais?

Geriausia pasirinkti veiklą pagal tai, kas žinoma apie jūsų stipriąsias puses. Būkite stiprūs pripažindami savo stipriąsias puses ir pasirinkite darbą jas įvertinę, nebūtinai pagal tai, kas dabar madinga, ar buvo sena jūsų ar jūsų tėvelių svajonė. Pasirinkus darbą pagal pastaruosius kriterijus irgi gali pavykti, ypač jei esate pratęs dėti labai daug pastangų, galite tapti net labai sėkmingas pasirinktoje srityje, bet tai kainuotų nepalyginamai daugiau energijos, nei pasirinkus tą veiklą, kuri labiau sektųsi įvertinus stipriąsias savo puses. Gali nebelikti jėgų niekam kitam.

Viena galime pažadėti - pasirinkę teisingą kelią ir įdėję visas tas pastangas, kurias įdėtumėte pasirinkę ne tą sritį, vietoj vidutiniškai gero, galėtumėte būti ypatingai geras, tikrai pats geriausias!

Tai nėra juoda arba balta

Nors šis stipriųjų savybių tobulinimo požiūris iš tiesų yra veiksmingas ir patrauklus, tačiau jis neturėtų būti priimtas aklai ir vienareikšmiškai, kaip ir visa kita šiame gyvenime.

Visų pirma, netobulindami kai kurių savo privalumų neturėsite galimybės išreikšti talentų: būdamas iš prigimties talentingas lektorius galite būti palaikytas nemokša, jei neturėsite ką pasakyti auditorijai, turėdamas nepaprastą minčių eigą ar gebėjimą akimirksniu spręsti sudėtingas problemas liksite nepastebėtas, jei nemokėsi to išsakyti ar laiku ir drąsiai pristatyti savo genialių minčių.

Antra, tam, kad sėkmingai naudotumėtės savo talentais, gali tekti pasigilinti ir į ne taip mėgstamas sritis: jei anksčiau minėtas IT specialistas dirba su apskaitos programomis, tuomet norėdamas visiškai išnaudoti turimo talento potencialą jis turi įsigilinti ir į apskaitą, kad ir kaip nemėgiama ji būtų. Kaip tik todėl kiekvienam darbui reikia turėti ne tik talentą, bet ir kitų kompetencijų, kurias reikės tobulinti per gyvenimą. Žinoma, kaip jau minėjome, papildomoms kompetencijoms nereikėtų skirti viso savo laiko, energijos ir pastangų.

Trečia, niekada nereikia suabsoliutinti. Neverta naudoti savo stipriųjų savybių ten, kur jos nereikalingos.

Ir galų gale, yra įvairių teorijų ir požiūrių į tobulėjimą. Mes aprašome tik vieną iš jų. Nepamirškite, kad žmogus turi įgimtų natūralių preferencijų, tačiau, tobulinant vien tik jas, jis bus vienpusiškas ir kai kurie psichologijos pradininkai teigia, kad netgi primityvus. Atrasti ir tobulinti savybes, kurios nėra natūralios ar įgimtos yra įdomu, daro gyvenimą spalvingesni, žmogaus asmenybę turtingesnę ir padeda žmonėms geriau suprasti vieniems kitus. Tačiau užmiršus savo natūralias preferencijas ima silpti mūsų asmenybės pamatai, kuriuos mes stengiamės kompensuoti kitais dalykais.

Kaip mes darome Ernst & Young įmonėje

Kadangi tikime, jog niekas nėra vien tik juoda arba balta, todėl ir įmonės Ernst & Young viduje aklai nesekame kažkurio vieno požiūrio. Tačiau pripažįstame, jog mūsų kandidatų ir darbuotojų privalumai ir asmeninis savitumas bei jų tolesnis tobulinimas yra mūsų sėkmingos veiklos ašis. Nesistengiame samdyti ar „kurti" universalių žmonių, todėl įmonės vadovybė turi elgtis itin išmintingai formuodama darbo grupes, kuriose vienų narių stiprybės padeda kitiems.

Įmonės viduje organizuojame specialius tęstinius kursus darbo grupės vadovo pareigas užimantiems darbuotojams. Čia jie mokomi pamatyti savo ir jaunesnių kolegų natūralias preferencijas, suprasti, kaip tai padėtų geriau dirbti kartu ir pasiekti geriausių rezultatų patiriant kuo mažiau įtampos tarp darbuotojų. Supratę ir išanalizavę, kaip konkrečių darbuotojų elgesys, reakcija ir net efektyvumas tam tikrose situacijose priklauso nuo jų įgimtų preferencijų, vadovai atitinkamai paskirsto darbus, parenka bendravimo ir skatinimo būdus, planuoja jų karjerą.

Mes nesikoncentruojame tik į silpnąsias puses, ieškome kur panaudoti stipriąsias. Tačiau nepamirštame ir tobulintinų kompetencijų (prisiminkime primityvaus žmogaus apibrėžimą ir talento realizavimą).

O jei kažkokios kompetencijos ar elgesio trūkumas kenkia bendram komandos rezultatui - ir mes, ir mūsų darbuotojai tiki, jog verta tą kompetenciją tobulinti.

Svarbiausia tai, jog Ernst & Young pripažįsta asmenybių skirtumus ir skatina savo darbuotojus tuos skirtumus suprasti, įvertinti, toleruoti ir atitinkamai planuoti darbus. Todėl būna gana sunku atsakyti į klausimą „ko jūs ieškote?". Mes negalime apibrėžti šablono, nes kiekvienu atveju reikia vis kitos geriausios savybės, vis kito stipriausio bruožo ir mes pasirengę ieškoti, kaip įdarbinti bei suderinti talentus.

Straipsnį parengė
Giedrė Gleiznytė - Lightfoot,
UAB „Ernst & Young Baltic" Personalo vadovė.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Giedrė Gleiznytė - Lightfoot
(1)
(0)
(0)

Komentarai (29)