Lietuviai Lenkijoje išleido protu nesuvokiamas sumas pinigų: bando suprasti, kas mūsų šalyje ne taip  ()

Auga vykstančių į Lenkiją srautai. Žmonės vyksta ne tik turistauti, bet ir apsipirkti. Skaičiai įspūdingi, per pirmus šių metų mėnesius lietuviai sumušė penkerių metų rekordą ir Lenkijoje išleido 70 milijonų eurų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nemato dramatiškos situacijos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ pabrėžė: tai, kad lietuviai vyksta į Lenkiją apsipirkti, nėra naujas reiškinys. Beje, į šią šalį apsipirkti vyksta ne vien lietuviai.

„Prieš keletą metų vokiečiai sudarė apie 40 proc. atvažiuojančiųjų į Lenkiją ir paliekančių ten pinigų. Lenkija dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra traukos centras. Priežastys šiemet labai aiškios – taikomas nulinis PVM tarifas.

Kai kam vykti apsipirkti pigiau yra gyvenimo būdas. Kas vykdavo, tas tebevyksta. Fenomenalių pokyčių nėra įvykę. Dramatiškos situacijos nematau“, – sakė M.Lingė.

Finansų analitikas, verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sakė, kad tai, jog lietuviai apsipirkinėja Lenkijoje, nėra taip blogai.

„Reikia pradėti nuo to, kad gaila, kad tie 70 mln. eurų iškeliavo, mes jų nesusigrąžinsime, jie mūsų ekonomikoje neegzistuos. Kita vertus, tai yra geras efektas, paremtas žmonių pinigų judėjimu. Lenkijos buvimas pašonėje lemia papildomą konkurenciją mūsų prekybininkams. Jei mūsų prekybininkai šėls kaip pasiutę, tai Lenkija pradės siurbti vis daugiau pinigų“, – aiškino analitikas.

M.Dubnikovas pabrėžė, kad bent jau pasienyje esančios Lietuvos parduotuvės dėl šalia esančios Lenkijos negali kelti kainų kiek panorėjusios.

„Ir degalų kainos pasienyje pigesnės. Kitu atveju, niekas apskritai ten nepirks“, – sakė jis.

Lietuvis pats linkęs mokėti

M.Dubnikovui pačiam prieš kelerius metus teko daryti tyrimą, vykti į Lenkiją, stebėti ten esančias kainas.

„Dalis prekių ten pigesnės. Tik kyla esminis klausimas: kokios kokybės prekės yra lyginamos. Avinžirnius Lietuvoje galime nusipirkti nuo 1 euro iki 2 eurų, Lenkijoje galime nusipirkti pigiau. Bet jie skiriasi kokybe. Galime lyginti skirtingų prekės ženklų produktus ir įvardyti labai didžiulius prekių skirtumus – paimkime patį brangiausią sviestą ir patį pigiausią“, – tikino jis.

Pasak analitiko, kainos Lietuvoje didesnės dėl kelių priežasčių.

„Lietuvoje – maža rinka. Kitas argumentas – Lietuvoje pajamos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Žmogus gali mokėti didesnes kainas, tą yra linkęs daryti. Kai kas nors linkęs atiduoti pinigus, visuomet atsiras tas, kas tuos pinigus pasiima, tai ir vyksta Lietuvoje.

 

Manau, kad Lietuvoje konkurencija ne visada suveikia dėl to, kad bendras vartotojo pasitikėjimas yra labai optimistiškas, žmogus linkęs mokėti, čia ir dabar gauti prekę, žiemą nusipirkti braškių, o paskui pasipiktinti kaina. Kartais, kai diskutuojame apie kainas ir jomis piktinamės, turėtume pažiūrėti į save ir paklausti, ar tikrai mes norėjome tų prekių. Tango šokamas dviese – ir pirkėjo, ir pardavėjo“, – aiškino M.Dubnikovas.

Nulinis PVM atneštų tik žalos?

M.Dubnikovas pabrėžė: Lietuva brangi šalis ir tampa vis brangesne.

„Visai neseniai teko važiuoti į Šveicariją ir kainos nenustebino, nors anksčiau tekdavo labai skaičiuoti, kiek ketinu išleisti. Šveicarijoje maisto kainos didesnės, bet nepasirodė tokios didelės. Teko lankytis restorane, kainos nebuvo tokios skaudžios, kaip buvo prieš penkerius metus“, – sakė jis.

 

M.Lingės įsitikinimu, kainoms per daug įsisiautėti galėtų neleisti ir valdžios įsikišimas, visgi politikai to nesiima.

„Krypčių galėtų būti įvairiausių. Kurti verslui patogesnę aplinką – kiekvienos vyriausybės tiksluose, bet, matyt, yra kiti prioritetai. Tai strategijos dalykas ir programinių įsipareigojimų dalykas.

Lyginant su Estija ir Latvija, tikrai Lietuva neišsiskiria mažu prekybos tinklų skaičiumi, nėra taip, kad visa rinka išsidalinta, o vartotojai pralaimi. Pasirinkimo galimybė yra. Bet būtų džiugu, jei dar vienas didesnis prekybos tinklas susidomėtų Lietuva, iš to išloštume visi“, – sakė jis.

Mažesnio PVM taikymas maistui, anot jo, taip pat galėtų būti vienas iš politikų žingsnių, visgi jis nebūtų labai veiksmingas.

„Opozicija siūlė viską. Jie siūlė didinti išlaidas gynybai, didinti atlyginimus ir tuo pačiu sumažinti mokesčius. Paskaičiavome, kad jei mes pabandytume pritaikyti nulinį PVM tarifą maisto produktams, biudžetui tai kainuotų apie 1 mlrd. eurų. Jei sumažintume iki 5 proc., suma būtų mažesnė – 760 mln. 9 proc. tarifas – 570 mln. eurų.

 

Ar Lenkijai tokių pinigų negaila? Taip, gaila, bet jei mes darytume tą patį, klausimas, ar mes pasiektume tą patį rezultatą. Tikrai nepasiektume. Mūsų šalis tikrai nepasidarytų patraukli lenkams ar latviams važiuoti. Šis sprendimas nebūtinai garantuoja analogišką rezultatą, kad tiek pat sumažėtų galutinė prekės kaina“, – aiškino M.Lingė.

M.Dubnikovas antrino: tai, kad Lietuva nepasuko nulinio PVM keliu, yra teigiamas dalykas.

„Ačiū Dievui, kad mūsų valdžia nepadarė nulinio PVM, nes būtume netekę daug pinigų.

Ar mes esame kvailesni už lenkus? Tikrai nesame. Lenkijoje gyventi blogiau nei Lietuvoje. Pagal pirkimo galią Lietuva lenkia lenkus. Vidutinis lenkas gali nusipirkti mažiau nei vidutinis lietuvis. Reikia pagirti valdžią, kad nepasuko populizmo keliu ir nenukirto PVM iki nulio, nes tai greičiausiai nebūtų sumažinę kainų“, – įsitikinęs analitikas.

„Taip, Lietuvoje kainos yra aukštos, bet taip yra dėl to, kad lietuvis gali nupirkti pakankamai daug. Norėtųsi daugiau konkurencijos, bet natūralu, kad 2,7 mln. populiacijoje nebus 20 prekybos tinklų. Papildomo prekybos tinklo atėjimas netgi pasitarnautų esamiems prekybos tinklams, dėl to, kad jiems sumažėtų apribojimai dėl dominuojančios padėties“, – aiškino M.Dubnikovas.

 

Pasak jo, valdžia turi ne siekti valdyti kainas, o skatinti pajamas, pritraukti investicijas.

„Reikėtų skatinti verslą, investicijas, daugiau brangiai apmokamų darbo vietų. Dauguma žmonių labiau norėtų gyventi brangioje, o ne pigioje šalyje. Nebijok didelių išlaidų, bijok mažų pajamų. Jei verslas, valdžia ir visuomenė žiūrėtų į tai, kaip gauti didesnes pajamas, o ne mažiau išlaidų, mes gyventume geriau. Labai mažos kainos yra blogo gyvenimo požymis.

Duok Dieve, kad mes būtume brangi šalis, kad būtų aukštos kainos, kad visi uždirbtų daug, o vasaromis važiuotų atostogauti į kitas skurdžias šalis ir galėtų nusipirkti daug visko, ko nori. Norvegai važiuoja atostogauti atpalaiduodami savo pinigines“, – pabrėžė M.Dubnikovas.




Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Žinių Radijas
Autoriai: Raigardas Musnickas
(14)
(17)
(-3)

Komentarai ()