Kristina Zentelytė. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumą lemia ne tik emigracija

dar universitetai paruostu geresnius specialistus, jei numestu visa mesla kuri praeina tik tie kurie moka atsimint zodis i zodi knygos teksta ar formule, bet neturi zalio supratimo ka studijuoja. tada atsirastu galimybe tiem uzsidegusiem mokytis savo specialybes, bet kuriuos i depresija varo tokie dalykai kurie reikalingi tik egzaminui, ir ne per kuria vieta nesirisa su specialybe. ...esme ta, tegu spaudzia su specialybiniais dalykais, ir pavirsutiniskai likusi mesla, o ne atvirksciai.

problema ne tik studentų paruošime,bet daug giliau...darbdaviai nori turėti visų galų meistrą,kad turėtų bent 3 metus patirties ir dirbtų už 1000-1500 Lt, kas norės dirbti už tokius pinigus,baigęs kelis aukštuosius universitetus.kalta ir vyriausybė su smaugiančiais mokesčiais.Belieka tik bandyti susikurti savo verslą arba ieškoti laimės svetur.

Sakyčiau problema tame, kad didžioji dalis darbdavių praktikantų nepriima arba jei priima tai tik dėl parašo(ir tai per pažįstamus), o realiai kažką nors smulkaus padaryti neleidžia. Ir ne vien iš universitetų taip, su kolegijomis neretai tas pats gaunasi.

Ko pasigedau studijuodamas- normalių praktinių dalykų. Nebūsi geras inžinierius jei nesuprasi kas ir kaip veikia. Pamenu, buvo dalykas už 2 kreditus kur parodė kaip galima su šimtamečiu suvirinimo aparatu elektrodus padegint ir kaip krosnyje detalės liejamos Daugiau visokios aukštosios matematikos, tikimybių teorijos ir visas fizikos kursas nuo mechanikos iki elektrodinamikos. Kam viso to reikia iki šiol nesuprantu. Tiesą pasakius, tai nelabai ką ir beatsimenu Taip jau būna, kai tik iškali, kad per koliokviumą nesusikirstum.

Problema yra ne tik valstybėje, kodėl darbdavys turi priimti studentą, kuri 4 ar 6 metus mokėsi tik dėl mokymosi, o paskui pasirodo, kad baigęs universitetą ne ką ir temoka. Universitete turi pats dirbt papildomai, domėtis savo dalyku. Deja, daugiau negu 80 % baigusiųjų universitetą aš nepavadinčiau gerais ar PUIKIAIS savo specialybės žinovais ar specialistais.

tai kad ten nieko nemokina. kaip jau sake - tikimybiu teorija ir fizikos teorijos mazai ka pades dirbant. programuotojam yra lietuviu kalba univere, ivairiausios matematikos.. nafig to reik?? 4 metai.. o uzsieny, pvz islandijoj, yra trumpuciai kursai, 1 metu. pasirenki ar dizainas ar 3d ar php/css ar codinimas. humanitarinese specialybese lengviau, nes ten sudmalyste tiek studijose tiek darbe. man tai gaila tu metu praleistu studijuojant. dar gerai kad buvo po 1000lt i metus. o dabar kas eina studijuot tai uzjauciu

Mokykloje mokina, universitete studijuoji/mokaisi padedamas kolegų/dėstytojų. Jei pradėti lyginti su užsieniu tai daugeliu atvejų ten žymiai daugiau savarankiško darbo, čia viską pirštu subaksnoja ir to "studentai" nepadaro , turim per daug nekokybiškų studentų. kam programuotojui matematika!? Daugeliui programavimo kalbų matematika kaip kalviui plaktukas.

O kam programuotojui filosofija arba psichologija? Jei matematika lyg plaktukas kalviui, tai filosofija ir psichologija lyg priekalas?

Tiek universitetai, tiek kolegijos neparuošia specialistų, nes dėstytojų žinios yra pasenusios ir patys dėstytojai kartais žiniomis netgi nusileidžia studenams (ypač neakivaizdininkams ir vakariniams). O kuris geras specialistas eis dirbti dėstytoju už tokį atlyginimą, kai privačioj įmonėj gali uždirbti bent dvigubai daugiau? Na nebent yra pašaukimas, tai kaip papildomas darbas gal... Kita problema yra ta, kad universitetai norėdami neprarasti lėšų tempia visokius tinginius ir dundukus, kurie nieko neveikia (bet moka pinigus). Kita problema jau studentų bėda - nori visko pakišto po nosim. Tik VIENETAI realiai stengiasi dėl savęs, o ne dėl pažymių. Kaip jau minėjo Simplicity - iškala, kad per koliokviumus nesusikirstų ir pamiršta. Taip pat studentų bėda - labai mažas procentas renkasi specialybę pagal širdį, daugumai juk prestižas svarbiau.

Nėra taip blogai kaip tau atrodo. Praktikos moko amatų mokyklos ir kolegijos. Universitetai duoda platesnių žinių ir moko mąstyti. Nors ginčytina, kad teorijos pas mus per daug, bet specialistai kartais neblogi gaunasi, kaip žinia užsienyje neretai vertinami. Tik kad pas mus visame kame betvarkė. Kas iš tų specialistų, jei bujoja korupcija, įstatymai nestabilūs, norinčių rizikuoti kurti normalią pramonę Lietuvoje nedaug, tai va ir lieka specialistai be vietos. Mano įsitikinimu į univerus aiškiai per daug sustoja, ištisomis mokyklų laidomis. Aš juos suprantu, tokia jau padėtis šalyje. Kitur žmonės pragyvena ir be universitetų, būna normalus pilietis, o pas mus popierius daug reiškia įvairiose srityse, žmogus yra niekas.

Tai visa esmė ir yra tame, kad jei pats neini ir neskaitai, tai baigęs realiai nieko ir nemoki. Grūdama į galvą niekam nereikalinga teorija, o praktikos absoliutus nulis. Proftechninę baigę dvejetukininkai daugiau apie elektrą išmano nei elektros inžinierius keturius semestrus fizikos ir elektrodinamikos besimokęs Ir čia ne studento, o universiteto bėda, kad nesugeba paruošt specialistų. Kasmet iš univierų išeina šimtai teoretikų, visiškai nesigaudančių situacijoj ir nemokančių realaus darbo dirbt. Susidariau nuomonę, kad universitetuose mokoma ne amato, o kaip tapti dėstytoju. Reikia daugiau individualios veiklos, tikrai naudingos ir aktualios informacijos per paskaitas, o ne dėstytojų su suskaitytais dvidešimties metų senumo konspektais. Va tada iš tų "aštuoniasdešimt procentų" daug gabių specialistų išeis. Su likusiais dvidešimt procentų ir taip dėstytojams lengva dirbt, nes tie fanatai tuo gyvena, o dažnai už dėstytojus daugiau ir žino. Nesvarbu ar tai elektronika, fizika ir informatika būtų. Kiek pamenu, tai pačios įdomiausios paskaitos buvo pas tuos dėstytojus, kurie be dėstytojavimo dar ir kokiam UAB'e dirba. Tie tai bent žino ko gyvenime reikia. Universitete begyvenantys ir "hab., mok., dr." berenkantys labai nykūs, savo dalyko asai, o gyvenime visiški "lūzeriai", nes niekad normalaus darbo nedirbę. Daugelis pažystamų, kurie labai gerai mokėsi ir buvo reikalo specialistai dabar trinasi univiere dėstytojaudami. Jei dėstytojas teoretikas kokioj matematikoj ar fizikoj yra labai gerai, tai iš tokio jokios naudos kai pasisuka kalba apie inžinerinius mokslus kur išugdytas specialistas užsiima ne darbų rašymu, o realių daiktų darymu. Tokio dalyko kaip darbinė praktika išvis nėra. Džiaugiasi studentai bent kokį darbą gavę. Dažnas nepasibodės šiūpeliu elevatoriuj grūdus pamėtyt, kad tik praktiką užskaitytų

Teisingiausias komentaras sitoje temoje.Siaip mielai dirbciau darba,kuris mane trauktu,bet jam vistiek reikia reikia tureti ta popieriuka,kuri niera taip lengva gauti ir dar tiek laiko sugaisti.Be je Lietuvoje ikurti sekmingai ir saziningai savo versla yra tikrai sunku.

Butent. Kai lietuvis lietuvi zmogumi prades laikyt, kai isnyks masine depresija, kai darbdavys darbuotojui mokes atlyginima pagal sugebejimus, o nesivaikys kuo didesnio pelno, kai sali prades valdyti protingi politikai, ir atsiras galimybe pilnais plauciais ikveti oro, tada ir emigracija sumazes, ir atsiras noras studijuoti ir suprasti ka studijuoji, isnyks pergyvenimai del ateities ir t.t ir .t.t...... Bet kolkas yra kaip yra BETVARKE...

Tai kas kaltas ir ką daryti? Psichologai porina, kad viduje mūsų situacija normali, o štai išorėje, santykiuose su aplinkiniais, ištisinis ėdimasis. Ir tai pastebi kai kurie žmonės. Lenkė sako, kad nemačiusi niekur tiek dvasiškai sužalotų žmonių, kaip Vilniuje. Lietuvis išvažiavęs svetur prisimena Lietuvą kaip besipjaunančias į kubilą suleistas žiurkes. Sakysit tai neturi nieko bendro su straipsniu? Dar kaip turi. Visas tas pjovimasis ir vienas kito žeminimas visose srityse, dėl to ir betvarkė, dėl to nesiskaitymas vieno su kitu, dėl to... tingiu tęsti. Tai vis tik, ką daryti, kas turi receptą?

Gal ir būsiu išjuoktas, bet manau jog niekas Lietuvoj nepasikeis kol didžioji dalis visuomenės tvirtai neatsistos ant antro Maslovo aprašytos piramidės laiptelio. Na, o paprastais žodžiais tariant- kol visi alkani ir basi murkdysis š*de, tai tol apie geresnį gyvenimą svajot ir neverta. Galit pamiršt kovą su korupciją, pilietiškumą, pagarbą ir moralinių normų laikymąsi. Kol Lietuvoje neatsiras vidurinysis sluoksnis, tai tol niekas ir nepasikeis.

pastebėjimas labai teisingas, tik bėda kad viduriniajam sluoksniui susidaryti Lietuvoje nelabai daug sąlygų, nes iš valdžios maža pagalba, turtingesni vis dar gyvena gaivališkaisiais 199- kada buvo pirmiausia galvojama kaip prisikimšti sau į kišenes, na o išvažiavę svetur panašu dar kurį laiką tikrai masiškiau negryš. Va taip 20+ metų jau ir murkdosi bei retėja vidurinysis sluoksnis.

Jo, dėl darbdavių tai čia taikliai Karts nuo karto pavartau LDB puslapį. Žiūrint į laisvų darbo vietų skaičių atrodo, kad krizė jau baigės ir viskas atsigauna. Pasižiūri į reikalavimus ir siūlomą atlyginimą ir pamatai, kad krizė darbdavių galvose Būtų galima užsiimt verslu, dirbt tai ką puikiai išmanai, bet... Kas pirks prekes ir paslaugas, kai normalūs neprasigėrę senoliai perlipę per save miesto gatvėse prašo išmaldos, viena dalis potencialių pirkėjų susodinta ant NT paskolų, o kita ant tūkstančio litų į rankas... Žinoma, yra ir turinčių pinigų, bet vien tik jų nepakaks išsilaikyt virš vandens. Dėl to ir dirbu svečioj šaly, o namo grįžtu porą kartų per metus namiškių aplankyt. Niekad nemaniau, kad išvažiuosiu, bet yra kaip yra.

kuo toliau nuo temos krypstam tuo teisingesni atsakymai visiem atrodo aisku kiekvienam skaudu kad lietuva valdo balvonai, bet pastoviai del to raudant, problema neissispres. as paziureciau kaip patys ikurtumet firma ir negreztumet darbuotoju lygiai taip kaip dabar jusu vadinami "blogieciai". Jie gi irgi tokie patys zmones, ejo i ta pacia mokykla, prasimuse iki versliuko ir sukas pagal situacija. joks zmogus nemasto objektyvumo link, visi elgiasi pagal situacija, tokia zmogaus prigimtis. eikit ir jus kurkit firmas grudu ar pieno supirkimui, perdibimui, kraukites milijonus. sukites pagal situacija. nuo to tik geriau bus visiems. vistiek ateina zmones dirbt uz minimuma ir dziaugiasi kad gali toliau egzistuot. nors ir sunkiai bet nesijaudinant del kasnio. va tada galesim pakalbet kokiu JUM specialistu reikia, kokias disciplinas bestudijuojanciu.

Suprask žmogau vienas ir nemaišyk ateity mokslo ir verslo. Šie dalykai nėra nesuderinami, bet firmų kūrimui pliko bakalauro diplomo negana. Jei taip būtų... Reikia verslininko gyslelės, polinkio rizikuoti, pažinčių, socialinio bendravimo savybių. Tokių savybių mokslininkas nebūtinai turi. Žvilgtelėjus milijonierių sąrašus nėra tarp jų daug išsilavinusių žmonių. Kad ir Gates, atkreipk dėmesį, jis užsidegęs verslininkas, paliko universitetą pirmam kurse su ugnele ir ėmėsi savo, aišku turėdamas užnugarį, o kaipgi be jo? O čia varai Lietuvos mokslininkus kurti firmas nuo nulio be užnugario, žmonės bando čia kartais kurtis, po to spjauna ir važiuoja užsienin. Kartais su visa firma. O ką daryt, kai konkurentų firma pažinčių turi policijoje? Bandyk įsivaizduot, suėda negyvai patikrinimų bangomis. O kas jei kokį idealistą mokslininką įleist į Lietuvos verslo džiungles? Taigi suės besispardantį ir pavardės nepaklaus. Nereikia su jais taip žiauriai.

Koks dar verslas... Jei daryt kažką didelio (pieno perdirbimas ir pan.), tai reikia kažkokį kapitalą turėt. Kol atlyginimai Lietuvoj nepakils, tol bus sukamasi užburtam rate. Darbdaviai mažai moka, nes mažos apyvartos ir pelnai. Apyvartos ir pelnai maži, nes žmonės neturi atliekamų pinigų. Žmonės neturi atliekamų pinigų, nes darbdaviai mažai moka. Darbdaviai mažai moka, nes... (ir vėl viskas ratu) Kol algos nepakils, tol visi sėdės šiknoj, o vidaus vartojimo nebus. Ne ką tegali nupirkt, kai už komunalinius mokesčius reikia palikt 400Lt ir daugiau. Pridėkit nuomą ar būsto kredito įmoką, kelionės į/iš darbo išlaidas, maistą ir pamatysit, kad nelieka pinigų juodai dienai. Jei netikit, tai susižinokit kiek tėvai uždirba ir kiek išleidžia būtiniausiems dalykams ir pramogoms. Arba pagalvokit kas nutiktų jei tektų mest mokslus, studijas ir eit dirbt. Pažiūrėkit kiek realiai galėtumėt uždirbt ir ar pavyktų pragyvent gyvenant atskirai nuo tėvų. Galit paskaičiuot per kiek laiko sutaupytumėt dešimt tūkstančių litų UAB'o įstatiniam kapitalui:)