„Elintos" vadovas Vytautas Jokužis – visai kaip šypsenėlė ant bendrovės pastato stogo – linksmas, nuoširdus ir spinduliuojantis pasitikėjimu.

Aukštųjų technologijų bendrovė „Elinta" mus pasitinka tyla ir paprastumu – jokios pompastikos, įėjus prieš akis iškyla įmonės šūkis „elektronika plius intelektas“, o visi 70 darbuotojų tyliai dirba užsidarę savo kabinetuose. Į šeštą dešimtį kopiantis „Elintos" generalinis direktorius dr. Vytautas Jokužis – charizmatiškas, turintis ką pasakyti ir itin mėgstantis savo darbą. Kiti šeimos nariai taip pat dirba ,,Elintoje“: žmona Dalia tvarko bendrovės finansus, o sūnus Laurynas, Kauno technologijos universitete trečiakursis, kuria elektrinį motorolerį bei elektromobilį.

Dirbo garaže

Prieš įkurdamas „Elintą" V. Jokužis dirbo Kauno technologijos universitete, Elektronikos katedroje, tačiau po Sausio 13-osios įvykių nusprendė kurti savą verslą.

„Iškart po šių įvykių nutarėme, kad reikėtų pradėti savo verslą, – aiškino jis, – nes dauguma mokslo tyrimų sutarčių buvo su Rusija ir kilo mintis, kad esame labai atsilikę. Nusprendėme, kad reikia pabandyti dirbti kitaip."

Viskas prasidėjo nuo trijų asmenų: į pagalbą V. Jokužis pasikvietė bendradarbį, buvusį savo studentą, Ralfą Lukoševičių, pasisamdė buhalterį. „Tuo metu užsiregistruoti įmonę buvo labai lengva, tereikėjo 300 rublių. Iš pradžių dirbome pas mane namuose, vėliau, kaip ir dauguma pradedančiųjų įmonių, mano tėvų garaže Kačerginėje", – sakė pašnekovas.

Prieš dvidešimt metų „Elinta„ užsiėmė tuo, kuo ir šiandien – automatizacijos projektais. „Žingsnis po žingsnio projektai tapo vis sudėtingesni, didesni, įdomesni, pradėjome taikyti vakarietišką elektroniką“, – teigė V. Jokužis.

Didi idėja

„Elinta„ savo veiklą pradėjo iškėlusi didelį tikslą: pirkti moderniausią elektroniką iš didžiausių pasaulio įmonių, pritaikyti savo žinias ir tuomet automatizuoti Lietuvos pramonę. „Tais laikais pastebėjau, kad tai, ką mes kuriame Lietuvoje, viskas jau padaryta Vakarų šalių, tereikia nusipirkti ir pritaikyti savo žinias, – pasakojo pašnekovas. – Tuomet tai buvo nerealu, nes profesorius universitete uždirbdavo tiek, kad taupydamas kompiuterį būtų nusipirkęs tik per dešimt metų. Tačiau po kokių pusantrų metų turėjome jau tris kompiuterius.“

Laikui bėgant bendrovės veikla išsiplėtė, viena įmonė virto grupe, ji pradėjo pardavinėti automatikos elementus, kurti vaizdų apdorojimo sistemas. Dėl mažos šalies rinkos „Elintos„ veikla išsiplėtė ir už Lietuvos ribų. „Šiandien norėčiau skelbti naują šūkį: pirkime elektroniką iš moderniausių pasaulio įmonių, bet gaminkime ir parduokime tai, ką galime parduoti pasaulyje“, – sakė V. Jokužis.

Tikėtų savimi

Paklaustas, jei reikėtų imtis visko iš naujo, ar būtų daręs ką nors kitaip, V. Jokužis susimąstė. „Ko gera, viską daryčiau taip pat, – teigė jis. – Gal tik labiau pasitikėčiau savo jėgomis, tuo, ką matau, ir nesielgčiau kaip į puodą įmesta varlė, kai matai, kad bus blogai, bet vis tiek nesitrauki."

Būtent taip nutiko bendradarbiaujant su jau bankrutavusiu Panevėžio „Ekranu„. Pastaroji bendrovė užsakydavo vis daugiau projektų, nors buvo matyti, kad kineskopiniams televizoriams greitai ateis galas: „Jie išnyko daug greičiau, nei mes tikėjomės. Suvoki, kad taip bus, bet nesugebi atsisakyti. Juoba kad kiti sako: „Jei moka pinigus, tai ir daryk.“

Pašnekovas tikino, kad šiandien daugiau pasitikėtų nuojauta, žiniomis, o ne išorės formuojama nuomone ar patiriamu spaudimu. „Dauguma dalykų, kurie, maniau, kad įvyks, ir įvyko, – kalbėjo V. Jokužis. – Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto krizė. Man atrodė nenormalu, kad mūrininkas atvažiuoja su nauju BMW. Bet sakydavo, kad viskas gerai, nes viskas brangs. Tu tiesiog priverstas tuo patikėti, o tokia situacija jau yra krizė. Būtent tuo metu, o ne tada, kai jau jie nebegali su mersedesais važinėti. Taip atsitikus krizė baigiasi."

Ne šventieji puodus lipdo

Svarbiausia daryti tai, ką sugebi, kas yra įdomu ir kuo tiki – tokių principų laikosi pašnekovas.

„Tau tai turi patikti, turi tuo nesąlygiškai tikėti ir tada gali sukurti neįtikėtinų dalykų, – aiškino jis. – Jei padarai ką nors technologinio, patiri didžiulį malonumą. Tai kaip tavo kūdikis – gyvas daiktas, kuris juda, veikia, atlieka funkcijas, kaip tu sumanei. Didesnio pasitenkinimo nežinau. Būtent šie dalykai ir varo į priekį."

Pasak V. Jokužio, reikia atsiminti, kad ne šventieji puodus lipdo – tuomet galima daug ką padaryti, tačiau problema, kad žmonės dažnai tai pamiršta.

Nesame samdiniai

Vienas pašnekovas kartą pareiškė, kad lietuviai yra darbdavių tauta, tačiau „Elintos" vadovas tam prieštarauja ir sako, kad tai nuolat mus supančios neigiamos informacijos padariniai.

„Suskaičiuokite, kiek laikraštyje yra teigiamų ir neigiamų naujienų, – aiškino V. Jokužis. – Jeigu žmogui nuolat sako, kad jis žioplas, nieko nesugeba, jis tuo ir patikės. Lietuviai patikėjo, kad yra varguolių, samdinių tauta – tai didžiulis spaudos nuopelnas.“

Anot jo, lietuviai viską sugeba, viską gali. Jie gali verslą sukurti, savo gaminius parduoti ir tapti žinomi pasaulyje.

Atsigręžkime į save

Kalbant apie verslo kultūrą Lietuvoje, pašnekovą liūdina faktas, kad dažnai atsisakoma vidaus rinkoje sukurtų produktų ir tiesiama ranka užsienio bendrovių link.

„Mes nebeturime nei savo bankų, nei didžiųjų įmonių, galų gale nei žemės savo nebeturėsime, – rėžė V. Jokužis. – Tam nepritariu, nes nežinau, kodėl mes patys to negalime padaryti. Užsieniečiai sako, kad ateisime, atnešime pinigus, viską padarysime, tačiau kodėl patys negalime plėtoti šių įmonių? Taip, nėra kapitalo kocentracijos, tačiau gal galime ją sukurti."

Anot jo, šiuo metu šalyje vyrauja savitas, lietuviškas kapitalizmas, kuriame netikima, kad patys lietuviai gali daug padaryti. „Kapitalizmas šiek tiek turėtų būti nacionalini, – teigė pašnekovas. – „Nacionalizmas“ – gal negeras žodis, mes gyvename globaliame pasaulyje, bet kiekvienas žmogus ir tauta yra kuo nors saviti ir tuo žavi kitus. Tačiau ne taip, kaip dabar kartais suprantamas globalizmas, kad viską sumaišius bus labai gerai: visos tautos ir rasės susimaišys, bus bendra kalba, bendra kultūra. Kiekvienos tautos išskirtinumas ir savitumas man labai gražu ir gerai. Juk gamta mėgsta įvairovę, o mes esame gamtos dalis."

Todėl, statant bendrovės patalpas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, buvo stengiamasi naudoti tik lietuviškas medžiagas: „Viskas, kas lietuviška, dažniausiai yra puiku. Kodėl aš turiu kitką imti, kas tik galbūt yra geriau, bet dvigubai brangiau."

Gali tik jaunimas

Pašnekovas mano, kad sukurti ką nors nauja ir išvystyti naują sritį gali tik jaunimas. Todėl bendrovėje jo sūnus su praktikantais kuria elektromobilį ir elektrinį motociklą.

„Nors turiu patirties, bet jau lyg ir bijau ką nors neįprasto daryti ar priimti kvailus sprendimus, – aiškino V. Jokužis. – Drąsius žingsnius gali žengti jauni žmonės, be to, jie turi daugiau laiko. Kalbame, kad elektromobiliai bus išvystyti 2040 metais. Kas bus po trisdešimties metų, manęs nelabai domina, o jaunimą – prašau. Mano užduotis padėti jiems tai padaryti, nes kai ko jie nežino, nesupranta. Mano tikslas – vystyti juos, o ne save."

Sugadinti mokslų

„Elintos„ vadovas negailėjo kritikos Lietuvos mokslo sistemai: „Padaryta didžiulė klaida mūsų mokymo sistemoje. Nežinau, kas sugalvojo profiliuoti žmones, kurie dar net nepasirinkę savo srities. Tuo padarytas didžiulis nuostolis Lietuvos ekonomikai ir mokymosi sistemai.“

Pasak jo, retas vaikas žino, kuo jis norės būti, todėl profiliavimo metu dažnai renkasi lengvesnius ir paprastesnius dalykus, todėl taip iškeliami socialiniai mokslai, o kelias į tiksliąsias studijas užkertamas.

„Aukštosios mokyklos turi tokius studentus, kokie ateina iš mokyklų: pagrindų nėra, tikslieji mokslai sunykę, – aiškino jis. – Valdžia sako: „Būsime inovatyvi šalis“, tačiau mes tiksliuosius mokslus naikiname ir visi nori būti vadybininkais. Tikslieji mokslai mokykloje turi būti prestižiniai, o universitete – pirmoje vietoje. Vaikai turi matyti valstybės politiką, kad, pavyzdžiui, jei stos į KTU, jo stipendija bus tris kartus didesnė, nei teisininkų ar vadybininkų."

V. Jokužiui šiandien egzistuojantis laisvas pasirinkimas, ką studijuoti, labiau panašus į anarchiją.

„Kuo norite, tuo ir būkite. Ne. Tu studijuoji, tai ir po studijų atidirbk, kaip sovietiniais laikais. Jei ne, susimokėk už mokslus, nes tave valstybė išmokė būti tuo, ko valstybei nereikia, bet tu vis tiek nori. Aišku, tuoj atsiras sakančių, kad kiti yra skriaudžiami. Bet taip ir reikia daryti, jei norime būti technologinė šalis. Ką eksportuos teisininkai?" – klausė pašnekovas.

Elektromobilių era

„Elintos" jaunimas jau sukūrė veikiantį elektromobilį ir V. Jokužis įsitikinęs, kad tokio tipo automobiliai Lietuvoje atsiras greičiau nei tikimės, tačiau įprastų transporto priemonių visiškai nepakeis.

„Kada mes persėsime į elektromobilius? Niekada, – sakė jis. – Bus tiesiog elektromobiliai, benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Tai atsitiks labai greitai. Nutiks kaip ir su televizoriais. Pirmieji plokščiais ekranais kainavo 30 tūkst. litų ir visi sakė, kad nesąmonė, nes pusė pasaulio dar neturi televizorių, o kineskopiniai tekainavo tūkstantį litų. Šiandien lygiai tas pats. Išsivysčius technologijoms, elektromobilis bus ta transporto priemonė, kuri yra pigiausia, nes paprasčiausia, naudoja pigiausią energiją – elektrą ir beveik visiškai nereikia techninės priežiūros.“

Bendrovėje elektromobiliais susidomėta dėl ten dirbančio jaunimo. „Tai buvo jų noras, – teigė pašnekovas. – Negaliu pasakyti, kad iškart pavyko jaunimą į tai nukreipti. Iš pradžių buvome prisipirkę robotų, kad, pavyzdžiui, grindis šluotų, tačiau dėl technologinio netobulumo projektas nepavyko. Dabar sūnus su komanda gamina elektromobilį. „Elinta", finansuodama šį projektą ugdo visą komandą jaunų inžnierių, kurie galbūt sukurs naują „Elintos“ veiklos sritį ir dar vieną antrinę įmonę."

Dr. Vytautas Jokužis

• Gimė 1959 m. Kelmėje.
• 1967–1977 m. mokėsi Ežerėlio (Kauno r.) vidurinėje mokykloje, 1977–1978 m. – Kačerginės vidurinėje mokykloje, kurią baigė aukso medaliu.
• 1978–1983 m. Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultete su pagyrimu įgijo pramonės elektronikos inžinieriaus specialybę.
• 1983–1991 m. ten pat dirbo jaunesniuoju mokslo darbuotoju Automatikos fakultete.
• Nuo 1991 m. – bendrovės „Elinta" direktorius.
• 2003 m. apgynė technologijos mokslų daktaro disertaciją.
• Žmona – Dalia, vaikai – Laurynas ir Ieva.

Faktai

• UAB „Elinta" veiklą pradėjo 1991 m. Specializacija: pramonės automatizavimas, automatikos elementų, matavimo prietaisų prekyba, kompiuterinės regos sistemų gamyba, automobilių elektronikos remontas.
• Bendrovėje dirba apie 70 žmonių.
• „Elintoje" lankėsi Nyderlandų karalienė, Tadžikistano Respublikos prezidentas, JAV, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Estijos ambasadoriai.
• Bendrovė automatizavo Kauno valymo įrenginius, vandens tiekimo Kauno miestui sistemą, vandens tiekimo Rygos miestui sistemą, Panevėžio elektrinę ir daugelį kitų objektų.
• Elintos antrinės įmonės sukurti trimačių vaizdų skeneriai „iQube“ sėkmingai parduodami JAV, Australijoje, ir visose Europos šalyse. Jais naudojasi Madrido „Real“ ir Liverpulio futbolininkai, „Tour de France“ dviratininkai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Autoriai: Martynas Pasiliauskas

Komentarai (16)