„Žaliosios“ laidotuvės: kaip sumažinti taršą iškeliaujant anapilin?  (8)

Žmonės, kurie vairuoja hibridinius automobilius, rūšiuoja atliekas ir valgo vegetarišką maistą deklaruoja vis didesnį susidomėjimą palikti šį pasaulį taip pat ekologiniu būdu – JAV vis labiau populiarėja vadinamosios „žaliosios“ laidotuvės, rašo dienraštis „Washington Post“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Žmonės, kurie save vadina gamtosaugininkais nenori palikti šio pasaulio paskutinį kartą užteršdami žemę, – sako „Green Burial Council“ vadovas Joe'us Sehee. – Dauguma žmonių atranda palaimą natūraliai sugrįždami į žemę.“

„Žaliosiomis“ kapinėmis yra laikomos kelios kapinių rūšys. Žmonės gali atsisakyti balzamavimo arba pareikalauti tai atlikti su netoksiniu balzamavimo skysčiu, pirkti biologišką karstą, pagamintą iš gluosnio, karklų ar bambuko, ar apskritai užsisakyti paprastą kapą. Laidotuvės gali vykti „natūralioje laidojimo žemėje“, kur žmonės yra laidojami laukinės gamtos draustiniuose be jokių žymėjimų. Yra netgi tokių kompanijų, kurios kremuoto žmogaus palaikus sujungia į „rifų kamuolį“, kuris vėliau tampa žuvų maistu.

J. Sehee teigimu, 80 proc. žmonių suinteresuotų „žaliosiomis“ laidotuvėmis iš pradžių ketino kremuotis. Kremavimo metu į orą yra išmetama nuodingųjų medžiagų, tokių kaip azoto suboksidas ir gyvsidabris. JAV aplinkos apsaugos agentūra nekontroliuoja krematoriumų veiklos. JAV beveik 40 proc. žmonių po mirties yra kremuojami.

Pagrindinį aplinkosaugininkų susirūpinimą dėl tradicinių laidotuvių kelia vandens, pesticidų ir aplinką teršiančių žoliapjovių naudojimas kapinėse. Be to, mirusieji nepraturtina laidojimo vietoms pasirinktos žemės plotų. J. Sehee paskaičiavo, kad JAV per metus po žeme yra užkasama beveik 1 mln. tonų plieno, esančio karstuose.

Taip pat laidojimo metu yra išnaudojama tiek betono, kad jo pakaktų nutiesti greitkelį nuo Niujorko iki Detroito. Karstai kartais yra gaminami užsienyje ir juos reikia atgabenti į JAV, kas savo ruožtu savotiškai palieka asmens pomirtinį taršos pėdsaką, sako J. Sehee.

JAV nacionalinės laidojimo direktorių asociacijos duomenimis, amerikietiškos laidotuvės vidutiniškai kainuoja 6,56 tūkst. JAV dolerių, tad laidotuvės yra vienas iš nedaugelio atvejų, kuomet vartotojai gali sutaupyti pinigų pasirinkdami „žaliąsias“ technologijas. „Žaliosios“ laidotuvės kainuoja beveik perpus mažiau, kadangi šeimos neturi mokėti už kūno balzamavimą ir paruošimą.

„Didžioji dalis tradicinių laidojimo praktikų apsaugo žmogaus kūną nuo jį ardančių elementų, vietoj to, kad leistų jam tapti gamtos galimi, – sako J. Sehee. – „Žaliosios“ laidotuvės apverčia viską aukštyn kojom.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)