L. van Beethoveno muziką formavo kurtumas? (Video) (0)
Progresuojantis kurtumas galėjo daryti didžiulę įtaką Ludwigo van Beethoveno muzikai, skatindamas rinktis žemesnes natas. L. van Beethovenas pirmą kartą apie dingstančią klausą užsiminė 1801 metais, būdamas 30-ies, skųsdamasis, kad jam sunku išgirsti instrumentų ir balsų skleidžiamas aukštas natas, praneša naujienų agentūra AFP.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1812 metais žmonėms teko šaukti, kad muzikas juos išgirstų, o 1818 metais jis pradėjo bendrauti naudodamas užrašų knygeles. Paskutiniaisiais gyvenimo metais prieš mirtį 1827 metais L. van Beethovenas visiškai apkurto.
Naujausiame leidinio „British Medical Journal“ numeryje paskelbtą tyrimą atlikę trys Nyderlandų mokslininkai smulkiai analizavo L. van Beethoveno kūrinius styginiams kvartetams.
Šiuos kūrinius jie suskirstė į keturias grupes nuo ankstyvųjų (1798–1800 metai) iki vėlyvųjų (1824–1826 metai).
Ekspertai analizavo kiekvieno kvarteto pirmos dalies pirmąją smuiko partiją, skaičiuodami natas, aukštesnes nei G6, kas prilygsta 1 568 hercams. Jie nustatė, kad kurtumui progresuojant, aukštų natų buvo naudojama vis mažiau.
Vietoje jų L. van Beethovenas naudojo daugiau vidutinio ir žemo dažnio natų, kurias kūrinį atliekant galėjo geriau girdėti. Tačiau paskutiniuosiuose kvartetuose, sukurtuose tuomet, kai jau buvo visiškai kurčias, aukštos natos vėl sugrįžo.
„Jis tapo visiškai priklausomas nuo savo vidinės ausies, jam jau nebereikėjo kurti muzikos, kurią jis iš tiesų galėjo girdėti. Taigi jis pamažu sugrįžo į savo vidinį muzikos pasaulį ir prie ankstyvojo kūrybos stiliaus“, – teigiama tyrime.
