Eolas – užburianti akustinė vėjo skulptūra, kurią sukūrė menininkas iš Bristolio Liukas Džeramas (Luke Jerram). Joje yra kur paganyti ir akis, ir ausis. Pavadinta graikų mituose minimo keturių vėjų valdovo garbei ir pastatyta jungtinėmis Sautemptono universiteto Garso ir vibracijų tyrimų instituto ir Salfordo universiteto Akustinių tyrimų centro pajėgomis, gigantiška eoliška vėjo arfa sukurta tam, kad sužadintų žmonių smalsumą ir norą sužinoti, kas nutinka, kai pavyksta suderinti inžineriją, akustiką ir aerodinamiką.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
„Eolo arfa skleidžia išties mistišką garsą, – neprieštarauja L. Džeramas. – Man regis, Viktorijos laikais žmonės gėrėjosi tokiu objektu, nes jo skleidžiamas garsas – kažkoks nežemiškas ir skamba kaip iš svetimo pasaulio. O tą garsą sukuria į skulptūros vamzdžius švilpiantis vėjas.“
Pastatydinti tokią skulptūrą L. Džeramui idėja kilo pasikalbėjus su dykumų šulinių kasėjais prieš kelerius metus lankiusis Irane.
„Jie tiesiogine prasme išeina į dykumą tik su kirtikliu ant peties, – pasakoja idėjos autorius. – Dykumos smėlyje jie nupiešia ratą, o po to kasasi gilyn į smėlį, uolas. Kai pasiekia vandens arteriją, kasdami jie pasuka į šoną ir grunte išvagoja neįtikėtinai ilgus tunelius, kuriais vanduo atiteka iš dykumos į miestą. Oro angas jie palieka kas maždaug 50 metrų.“
Kasėjai pasakoja, kaip tam tikromis sąlygomis šios angos pradeda „dainuoti“ ir skleisti garsus. Pasakojimai įkvėpė L. Džeramą pastatyti panašaus veikimo principo, garsą išgaunantį objektą. Taip ir gimė Eolas. Skambesio charakteristikas apsprendžia ne tik išradimo struktūra (vamzdžių ilgis, skersmuo), bet ir vėjo parametrai – greitis, stiprumas.
Eolą sudaro 310 nerūdijančio plieno vamzdžių, įtvirtintų dviguboje arkoje. Klausytojai gali įeiti į arką ir unikalių audio-vizualinių patirčių pasisemti bei vėjo muzikos pasiklausyti ten. Net ir ramią dieną arkoje girdėti žemas ūžesys.