Plateliuose, Žemaitijos nacionaliniame parke, duris atvėrė vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus, įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, pastatytame 1962 m.

Bazė, kuria puoselėti juodžiausi planai – nušluoti Vakarų Europą ir šitaip įrodyti socializmo persvarą prieš kapitalizmą, išliko beveik nepakitusi. Tiesa, po nepriklausomybės atkūrimo čia spėjo pasidarbuoti metalo vagys, ištampyta ir nemažai kabelių. Tačiau, anot muziejininkų, Plateliuose esanti raketų bazė išsilaikiusi geriausiai ir vienintelė pritaikyta lankytojams. „Radome informacijos, kad panaši bazė yra išlikusi ir Ukrainoje. Tačiau toks Šaltojo karo muziejus, kokį turime mes, yra vienintelis Europoje“, – teigė Nijolė Norvaišienė, muziejaus projekto vadovė. Šis objektas jau susilaukė pripažinimo – Lietuvos pramonininkų konfederacija pripažino muziejų metų gaminiu.

Išvežė užterštą gruntą

Žemaitijos nacionaliniam parkui buvusi požeminė raketų bazė atiteko 1994-aisiais. Muziejininkai džiaugiasi, kad metalo vagys dar nebuvo spėję visko išsigabenti. Buvusiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse buvo įrengtas militarizmo muziejus. Kasmet jį aplankydavo po maždaug 15 tūkst. žmonių. Po rekonstrukcijos ir ekspozicijos papildymo tikimasi, kad lankytojų srautai išaugs tris kartus ir muziejus taps antruoju pagal lankomumą Vakarų Lietuvos regione po Jūrų muziejaus Klaipėdoje.

„Šio muziejaus tikslas, kad žmonija susimąstytų apie Šaltojo karo misiją, koks tai buvo kraupus dalykas. Tikiuosi, kad kiekvienas išėjęs susimąstys, ant kokios bedugnės stovėjo pasaulis“, – pažymėjo N.Norvaišienė.

3 hektarus ploto užimančio muziejaus rekonstrukcijai skirta apie 5,5 mln Lt, kurios didžioji dalis – iš Europos regioninės plėtros fondo.

„Tai pirmasis šachtinių raketų paleidimo objektas, vienintelis taip gerai išsilaikęs ir pritaikytas muziejui. Ruošdami ekspoziciją vis prisiminėme Alberto Einsteino mintį: „Nežinau, kuo žmonės kovos trečiame pasauliniame kare, bet ketvirtame jie kovos lazdomis ir dantimis“, – teigė Karo paveldo centro vadovas Vladimiras Orlovas, pasirūpinęs, kad į muziejaus ekspozicijų sales patektų ir visiškai neseniai išslaptinta istorinė medžiaga. Kol vyko rekonstrukcijos darbai, iš teritorijos išvežta ir apie 120 kub. metrų fenoliu užteršto grunto.

Dviejų dešimtmečių istorija

Nuo 1963 iki 1978 m. Plateliuose buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termabranduolinėmis galvutėmis.

Visos keturios raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus. Teigiama, kad šios raketos kartu su šalia esančiomis antžeminėmis analogiškų raketų paleidimo aikštelėmis sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri buvo pajėgi sunaikinti visą Europą.

Muziejuje eksponuojama raketinės technikos evoliucija bei demonstruojamas vienintelis tikslus raketos SS-4 maketas.

Įrengta ir salė, vaizduojanti sovietinę propagandą: knygos, laikraščiai, plakatai. Lankytojams transliuojama tuo metu populiariausia televizijos laida „Vremia“, kurios 80 proc. pranešimų sudarė sovietinė propaganda ir tik 20 proc. naujienos.

Lankytojų laukia ir pagrindinis eksponatas – siauri koridoriai nuves į vietą, kur beveik dvidešimt metų laikyta kovinė raketa. Tai sudėtingas inžinerinis statinys, kupinas įvairiausių įrenginių bei komunikacijų.

Statė estai

Plokščių kaimo miškas šalia Platelių sovietams atrodė tinkamiausia vieta tokiai bazei. Netoliese buvo kelios neturtingų kaimiečių sodybos. Už nukeltas sodybas jiems buvo sumokėta po 4,5 tūkst. rublių.

Bazę statė 10 tūkst. statybininkų – dauguma estai. Beveik 30 metrų gylio šachtos kastos elementariausiais kastuvais.

Įprastomis sąlygomis šachtose buvo galima išgyventi apie 15 parų. 1963-iaisiais į šachtas buvo nuleistos 23 metrų ilgio raketos, galėjusios skrieti iki 2 tūkst. km atstumu. Raketos tarnaudavo 5–15 metų, priklausomai nuo eksploatacijos. Plateliuose jos buvo pakeistos vieną kartą.

Raketos-nešėjos buvo sandėliuojamos Šateikiuose, Plungės rajone. Platelių požeminė ir Šateikių antžeminė raketų bazė sudarė 79-ąjį raketų pulką.

Šalia bazės buvusiame kariniame miestelyje Plateliuose gyveno apie 320 karininkų ir kareivių. Vietiniai gyventojai net neįtarė, koks pavojus buvo šalia jų namų. Girdėdavo tik triukšmą, miško keliuku važiuojančius automobilius, kartkartėmis šūvius. Dabar istorikai net neabejoja, kad karo atveju, Plungė būtų pirmasis Lietuvos miestas išnykęs iš žemėlapio. Kariškiai iš Platelių pasitraukė tik 1978-aisiais.

1987-aisiais JAV ir Sovietų Sąjungos vadovai pasirašė sutartį, įpareigojusią likviduoti mažojo ir vidutinio nuotolio raketas. Plateliuose šachtinės bazės veikla buvo sustabdyta 1977-aisiais, pagrindinė įranga demontuota 1981-aisiais.

Komentarai (3)