52 proc. suaugusiųjų ir 35 proc. vaikų visiškai neskaito knygų  (7)

52 proc. suaugusiųjų teigia, per savaitę visiškai neskiriantys laiko skaitymui, tuo tarpu televizoriaus nežiūri tik 2,5 proc. gyventojų. Tarp vaikų visiškai neskaitančių respondentų šiek tiek mažiau – 35 proc. Tokius skaičius atskleidė leidyklos „Alma littera“ užsakyta apklausa, kuriostikslas buvo išsiaiškinti lietuvių skaitymo įpročius.

Susumavus rezultatus, suaugusieji per dieną knygų – tiek popierinių, tiek elektroninių – skaitymui skiria vidutiniškai 17 min., vaikai – 22 min.

Dažniau skaito jaunos moterys

Kaip parodė tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausa, kurios metu buvo apklausti gyventojai nuo 18 metų, 52 proc. suaugusių respondentų teigė visiškai neskaitantys, 25 proc. skaitymui skiriantys iki 3 val. per savaitę, 8 proc. - 3-5 val., 5 proc. - 5-7 val., 3 proc. - 7-9 val., 7 proc. - 9 ir daugiau valandų.

Dažniausiai neskaito visų amžiaus grupių vyrai, turintys žemesnį išsilavinimą, mažai uždirbantys ir gyvenantys kaime. Daugiausiai skaito moterys iki 29 metų su aukštuoju išsilavinimu, gaunančios aukštas pajamas, gyvenančios sostinėje.

Sudėjusius skaitančiųjų ir neskaitančiųjų rezultatus, per dieną suaugusieji skaitymui vidutiniškai skiria 17 min., tuo tarpu televizorių žiūri net 58 min., internete naršo 25 min. Visiškai televizoriaus nežiūri tik 2,5 proc. apklaustųjų.

Tyrimo metu vaikų nuo 3 iki 10 metų turintys tėvai taip pat buvo klausiami apie jų atžalų skaitymo įpročius. Taip pat buvo klausiama, ar tėvai skaito skaityti dar nemokantiems vaikams. Pasirodė, kad visiškai su knyga nebendrauja 35 proc. vaikų, iki 3 val. per savaitę – 31 proc., 3-5 val. - 13 proc., 5-7 val. - 7 proc., 7-9 val. - 5 proc., 9 ir daugiau valandų – 6 proc. Pastebėta, kad neskaitančių vaikų tėvai dažniausiai turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, daugiausiai skaitančių vaikų tėvai turi aukštąjį išsilavinimą.

Per dieną vaikai skaitymui skiria vidutiniškai 22 min. Daugiausiai laiko vaikai, kaip ir suaugusieji, praleidžia prie televizoriaus (40 min.), internete (17 min.), žaisdami kompiuterinius žaidimus (24 min.). Televizoriaus nežiūri tik 6 proc. vaikų.

„Įdomu, kad vaikiškų knygų yra praktiškai visuose namuose. Taip teigia net 96 proc. tėvų. Nepaisant to, vaikai vis tiek neskaito – ketvirtadalis vaikų per pusmetį neperskaitė nė vienos knygos“, - teigė „AL Holdingas“ generalinis direktorius Gintautas Mažeika.

Tyrimo duomenimis, net 33 proc. respondentų namuose turi nuo 10 iki 30 knygų, 13 proc. - nuo 30 iki 50 knygų, dar tiek pat – per 50 knygų. Tačiau 23 proc. vaikų per paskutinius 6 mėnesius neperskaitė nė vienos knygos, 9 proc. - tik vieną knygą. Kita vertus, 14 proc. vaikų per pusmetį perskaitė 5 ir daugiau knygų, 21 proc. - 10 ir daugiau knygų.

Lyginant, kaip atrodome ES kontekste, Lietuva užima ne pačią geriausią poziciją. Nustatyta, kad kas penktas europietis prastai suvokia skaitomą tekstą. Lietuvoje taip jaučiasi vienas iš keturių suaugusiųjų. Pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus 2001 m. Lietuva užėmė 7-tą vietą iš 35 šalių, o 2007 m. - jau 21-ą vietą iš 45 šalių. Lietuvoje prastai skaito kas ketvirtas paauglys.

„Deja, situacija kasmet blogėja. Pavyzdžiui, 2006 m. skaitėme 26 min., dabar jau – tik 17 min.“, - apgailestavo G. Mažeika.

Palyginimui, suomiai skaito 46 min. per dieną, estai – 39 min., vokiečiai – 38 min., švedai – 32 min., latviai – 28 min. Galime tik pasiguosti, kad nesame paskutiniai, pavyzdžiui, ispanai skaito dar mažiau už mus – 15 min. per dieną.

2007 m. duomenimis, pagal rodiklį, kiek gyventojų per metus perskaitė bent vieną knygą, Lietuva ES buvo apie vidurį. Perskaitę bent vieną knygą teigė 65 proc. gyventojų. Už mus prasčiau atrodė portugalai, italai, graikai, bulgarai, kroatai, kipriečiai, lenkai, ispanai, vengrai, slovėnai ir belgai. Tuo tarpu Estija pateko į geriau skaitančių šalių grupę, kartu su skandinavais ir kitomis išsivysčiusiomis ES šalimis. Šiemet, kaip rodo tyrimas, bent vieną knygą Lietuvoje perskaitė dar mažiau žmonių.

Vaikus skaityti skatins naujas projektas

Anot G. Mažeikos, jeigu per ateinančius šešerius metus mūsų šalies gyventojai skirtų knygų skaitymui bent 5 minutėmis ilgiau, Lietuva taptų daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Būtent tokį ambicingą šūkį paskelbė leidykla, pradedanti projektą „Augu skaitydamas“.

„Pradedame nuo mažiausių mūsų visuomenės atstovų, nes būtent šiame amžiuje formuojasi visi svarbiausi žmogaus įpročiai, kuriuos vėliau pakeisti būna sunku. Dažniausiai tėvai mano, kad gerą vaikų ateitį užtikrina geras mokymasis mokykloje, tinkamai parinkta užklasinė veikla, prestižinės studijos universitete ir gera darbovietė. Tačiau dauguma pamiršta, kad egzistuoja ankstesnis etapas, kai formuojasi vaiko skaitymo įgūdžiai, prisidedantys prie asmenybės vystymosi ir parengiantys jį vėlesniems etapams. Įgyvendindami šį projektą ir sieksime padėti tėvams rasti kelius, kaip ugdyti vaikų skaitymo įpročius ir tokiu būdu užtikrinti jiems ateitį“, - teigė „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė.

Projektas apims kelis etapus. Nuo gegužės iki birželio vidurio vyks Vaikų knygų mėnuo. Jo metu didžiausių šalies miestų knygynuose įžymūs žmonės vaikams skaitys ištraukas iš savo mėgstamiausių vaikystės knygų. Daugelį leidyklos vaikiškų knygų bus galima įsigyti su nuolaidomis.

Vasaros atostogų metų vaikai bus kviečiami „auginti“ Knygų medžius – ant knygynuose dalinamų specialių plakatų, kuriuose pavaizduotas medis, jis galės klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadinimais. Rudenį bus surengti didžiausius medžius „išauginusių“ vaikų apdovanojimai. Projekto iniciatoriai tikisi, kad vaikai, išauginę „girią“, ir toliau norės ją auginti. Toks ir yra projekto tikslas – pratinti vaikus skaityti, suvokti tekstą ir galiausiai paversti skaitymą maloniu užsiėmimu.

„Mes pripratę, kad labai svarbu vaiką skatinti gerai mokytis. Kai vaikas pradeda ruoštis egzaminams, tuomet samdomi korepetitoriai, tačiau vaiką jau kartais sunku priversti skaityti. Turbūt niekas nepasakys, kad skaityti yra blogai. Tačiau esą ką aš padarysiu, kad vaikas neskaito. Iš tiesų nuo tėvų priklauso – skaitys vaikas ar ne. Ir kai tėvai nori, kad vaikas užsitikrintų gerą ateitį, galėtų įgyti gerą profesiją, jie turi pradėti rūpintis ne samdydami korepetitorius vienuoliktokui, dvyliktokui ar į šimtus būrelių leisdamas aštuntoką, septintoką, penktoką, taip perkraudami vaiką, o tiesiog nuo mažų mažų dienų pratindami prie knygos, prie teksto.

Nesvarbu, kokia ta knyga bus ateityje, nebūtinai popierinė, tegu ji būna elektroninė, tegu ji būna dar kažkokiuose įtaisuose, svarbu, kad vaikas skaitytų, kad mėgtų tekstą, suvoktų tekstą, kad jisai susitapatintų su herojais, kad jisai ugdytų savo vaizduotę, kūrybiškumą, kad jisai norėtų sužinoti, kad jisai susirastų draugų, taip pat skaitančių, galėtų su jais bendrauti. Ir vaikai tai turėtų daryti dar darželiuose. Jie dar nemoka skaityti, bet skaito tėvai, skaito auklėtojai, su vaiku vartomos knygutės, aptariamos. Pradinėse klasėse vaikas jau pats gali rinktis, ką jis mėgsta. Mokykloje suformuoti geri skaitymo įgūdžiai užtikrina gerą mokymąsi, nes neskaitantis vaikas negali suvokti užduoties. Jis gali labai norėti mokytis, bet jeigu jam nesusiformavę skaitymo įgūdžiai, jis nesuvokia teksto. Jis negali pasiruošti istorijos pamokoms, nesusieja faktų, jis netgi negali suprasti matematikos užduoties teksto, nes jis nesuvokia – jam sunku skaityti", - teigė D. Viliūnienė.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)