Andrejus Gaidamavičius. Herbicidų veikliosios medžiagos milžiniškais kiekiais kaupiasi žmonių kūnuose

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

GTRooTube 2012-08-31 13:06
Mes irgi šiemet rapsą žieminį patingėjom nupurkšt, sakom išbyrės bepurškiant daug, o gana tolygiai rapsai buvo sudygę, tai nepurškėm, bet paskui kūlėm vos ne savaitę 85 hektarus su dviem kombainais. Javus užtat didumą nupurškėm, bet tai padarėm gerokai prieš kūlimą, kai kurie laukai kuliami buvo po 2 savaičių nuo purškimo. Visgi aš asmeniškai manau, kad pats blogiausias dalykas ką ūkininkai (tame tarpe ir aš) purškiame yra insekticidai - jie nuodingiausi žmogui, nes skirti vabzdžiams žudyti. Gaila, kad tenka daug purkšti, bet bent jau rapsų šlapiais metais nenupurškus gali turėti labai daug nuostolių, o sausais metais dažnai nepurškiame išvis. Dar turiu pastebėti, kad šitą rekomendacija specialistai ūkininkams teikti pradėjo gal prieš kokius 5 metus, iki tol nebuvo jokios mados purkšti užaugintą derlių tuo, kas augalą numarins (pirmą kart kai išgirdau, kad reikia purkšti roundapu vos ne gavau šoko). Na ir dar galiu žmones kiek nuraminti, kad tokie straipsniai nesant tiesiogiai susidūrus su tema (šiuo atveju augalų purškimais) skamba itin baisiai, tačiau man skaitant čia dažnai matau mintis kurios yra gana išpūstos. PVZ.: kažkada skaičiau straipsnį, kad roudapą užpurškia ūkininkai ir iškart kulia, taip nėra, nes roudapo tik labai didelę normą dedant augalas nudžiūva per 3 dienas, tačiau roudapas yra brangus, tad dedama mažesnė norma ir savaitė po purškimo tik augalai būna nudžiūvę ir kuliami. Tiek mano žinių tiems, kas nėra tiek susipažinę su šia tema.
mobilunkas 2012-08-31 14:15
va turbut del ko pavasari kai norejau svogunu laisku prisiaugint nepavyko is parduotuves svogunu pazadint- gal tik kas antra galvute uzaugino laisku, kitos taip ir neatgijo kol supuvo. na nieko isliksim tik atspariausi raundapui- kol pasauly 7 mlrd zmoniu, galim drasiai nuodytis. Galbut vezi gydyt butu galima roundupu?
Heksogenas 2012-08-31 15:25
Nepurkši neturėsi... Purkšti reikia, bet reikai sekti kada su kuo purškia, kiek laiko medžiagos skyla ir į ką ir tada gaudyti aukso viduriuką.. O rasti medžiagas, kurios būtų ne kancorogeniškos ir greit suirtų sunku surasti. Esmė tokia jiems ten genetiškai modifikuoti nėra lengva, bet ir modifikuoja lengviausiu keliu, pvz padarai augalą atsapru raundapui įmesdamas atitinkamsu genus, taip legviausiai, nes visi kiti augalai nuo raundapo žūva, o tavi lieka gyvi, tai ir gali purkšti ištisas plantacijas jokių piktžolių tik derlius. Tas pats su insekcidais yra tokių kurie šlavia viska ir yra tokių kurie tik tam tikrus vabzdžius ima, tai tau lengviau modifikuoti taip kad būtų atsparus tam su kuriuo gali purkšti nuo visų kenkėjų. (pagal idėją insekciddas neturėtų kenkti augalui ir nereikėtų jo modifikuoti, bet gali būti visokių medžiagų kai įsigeria į augalą ir vabzdys neėda tokio, tai tokiso medžiagos gali kenkti ir augalui. Taip pat modifikuojama taip kad pats augalas gamintu ,,insekcidus") Jei rasi kas greit suyra, tai žiūrėk neveikai visų pikžolių, vabzdžių, sunku gaminti dideliais kiekiais, reikia dažnai purkšti ir pan. O šiaip aš senai jau mastau kad žmonijai badas, nes ėdam šūdą atsiprašant. Maistas gaminamas taip kad tik jo būtų kuo daugiau, jo kokybė nesvarbi. Įmetei glutamato ir jau žiūrėk bulkutė mėsos skonio. Taip pat genetiškai modifikuoti augala ibėdos neišspręs, turėsim daugiau maisto gerai, prisiveis žmonių ir ką tolioau darysim kai jau genetiškai pakeisti nebegalės mūsų išmaitinti? (retorinis klausimas) Iš ūkininku man įdomu biški, purškiam raundapu, kad išdžiūtu grūdai sakykim. Tai jei grūdai žalesni vadinasi mes sukelsim jiems prieš laikinį sunokimą? Ar tiesiog nuvysta augalas (nebeteikai jis drėgmės) ir grūdai automatiškai patys išdžiūva, kas buvo subrenda tas buva, kas ne taip ir lieka nesubrenda, bet sausi? tuomet susiduriam su tuo, kad ūkininkas skubėdams nuimti derlių gali jį nuimti anksčiau, bet grūdai nebus pilnai subrenda ir jų maistinė vertė bus prastesnė. O kaip žinia lyg superkant grūdus ne tik drėgmę tikrina, bet ir maistinę sudėtį, tai už tokius ir mažiau gaunam, tai gal reikai leisti subręsti patiems nukulti džviovinti ir gautume pardave daugiau pelno? o jei orai geri tai ir džiovinti kaip ir nereiktų? Išloštų visi... Kitas klausiams jei būtų pigus džiovinimas, man rods vistiek purkštų, nes nupurškus išnaikinam piktžolių ir sausą ražieną lengviau nupjauti...
vvv2 2012-08-31 15:55
- gerai išsilaikiusių lavonų daug ras po dešimt tūkatančių metų, nes jokie vabzdžiai nesuės!
Otto 2012-08-31 20:58
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/li ... -56-136467 Gamtininkas apie chemiją.. ar daug išmano? Matomai ne. Dėl "mumijų", kalčiausi "negendančio" maisto gamintojai. Juk tokių produktų ir normalus šuo neėda
Fobus 2012-08-31 21:52
Heksogenas, ne visai taip yra. Sakykim dauguma javų jau subrendę. Tada kyla klausimas - kiek dar laukti ir kada pradėti kulti. Jei lauksi ilgiau - bus daugiau subrendusių, sausesnių. Mažiau reikės galvos sukti dėl džiovinimo. Bet jei bus prastos oro sąlygos? Jei technika paves? Be to, kuo toliau, tuo daugiau bus sugulusių, išbyrėjusių. Stengiesi rasti viduriuką. Pradeda su šlapesniais, baigia jau sausesniais. Žinoma, dar ir rūšys skirtingu laiku bręsta, skirtingos sąlygos jas skirtingai veikia. Bet va dar nupurškei roundapu (kaip supratau iš straipsnio, mes nenaudojame jo), sustabdė augalo metabolizmą ir jis negauna vandens, išdžiūsta. Maistingumas toks pat, bet nėra žalių įsimaišiusių (jie sudžiūvę, todėl negadina kitų), plius sausi. Kitas dalykas - jei nori džiovinti, turi turėti džiovyklas ir sandėlius. O ne visi tokias sąlygas turi. Ką turėjai galvoje dėl sausos ražienos? Kodėl ji nupurškus bus sausa? Juk čia javus išdžiovina, ne žemę . Ir sausa žemė prasčiau verčiasi, byra ariant. Be to, ji ir nebūna niekada sausa, todėl apskritai čia hipotetinis klausimas. Šiaip ar taip, jei laukas prižiūrėtas, žolių daug nebus.
Heksogenas 2012-08-31 23:31
Dėl ražienos taip kaime kūlė grūdus ir jie buvo su įsėliu, tai dalis atsisako kulti, nes įsėlis aukštas ir kemšasi ir gadina grūdus, reikia šienauti tik virštų tada vėl techninės bėdos.. Tipo kombainas gali pjautik tik suasą materiją, nes šlapia kiša, velia. Tai va jei ten kokius žemus miežius užpuolė žolės tai nupurškus jos sudžiūna ir galima imti derlių. O šiaip man rods grikiai itin ne vienodai subręsta tai juos visad purškia.. Gerai supratus purkšti apsimoka netenki dali piktžolių gauni sausus grūdus, lengva nuimti derlių. Gali pakovot prieš orus.
assassin 2012-09-01 08:52
purskia ne roundapu, o glifosatais. nes roundapo yra tik 1 is maziausiai 20 vienodu chemikalu pavadinimu, todel reikia vadinti glifosatu
GTRooTube 2012-09-01 12:06
Heksogenai, Nukulti ir žali grūdai perleidus per džiovyklą sunoksta, tiesiog išdžiūsta ir bent jau iš išvaizdos atrodo taip pat kaip ir kiti, tik gal kiek smilkesni. O ražienų klausimas su įsėliu yra gana neaiškus, jei jau ten yra įsėlis tai roundapu užpurškus mirs viskas ir tas įsėlis ir tie javai, tad jei yra įsėlis purškimas iškarto atkrenta. Visgi nukulti įsėlin pasėtą derlių nėra labai sunku, tokie laukai būna gana nederlingi, nes įsėlis suvalgo didžiąją dalį trašų, kulti galima aukščiau, nes ražienų nebeskusime ir šiaip jeigu sausas oras nėra sunku nukulti su įsėliu. Visgi kombainai gali kulti ir šlapią materiją, tik reikia labai lėtai važiuoti ir aišku tai nėra labai gerai kombainui, bet protingai dirbant nieko blogo tikrai nenutiks, matyt kombainiorai labai mandrūs pas jus arba jų kombainai labai jau minimalistiniai.
Vytax 2012-09-01 12:45
Reikia būti labai apsileidusiam jei per žoles javų jau nebeįmanoma nukilti.
blizzard 2012-09-01 17:04
Čia ko gero išgirdom atsakymą į klausimą kas šieną ravi Juk nuo žolių irgi purškiami chemikalais, arba aš nelabai supratau tavo komentarą
Talkatif 2012-09-01 19:39
Ir vis tiek valgome geriau, nei prieš tai žmonių masės tūkstantmečius valgė. Badas buvo pagrindinis daugumos palydovas. Druska irgi yra skonio stipriklis. Padažai išrasti tam, kad pašvinkusį maistą galėtų valgyt. Pūdytas ryklys tai ne koks delikatesas, o būdas paruošti valgomą šlapimo persisunkusią ryklieną. Sočiai, sveikai ir skaniai maitinosi ir maitinasi tik mažuma.
Vytax 2012-09-01 20:22
Pas normalius ūkininkus javai nuo piktžolių su kokiu nors „Sekatoriumi“, „Mustangu“ ar kokiu panašiu herbicidu purškiami dar pavasarį, kol augalas dar nėra įsikrūmijęs ir varpų išleidęs. Tai gal vis dėlto yra skirtumas, kas saugiau? Kai purškiama 3-4 mėnesiai prieš kūlimą ir kai dar nėra varpų ar kai purškiama 2sav. iki kūlimo tiesiog ant pačių varpų? Ir išvis stipriai piktžolėti javai neša tiktai nuostolius. Derlingumas tokių javų mažas. Nukulti javai šiukšlėti ir šlapi, juos reikia valyt ir džiovinti. Ir dar net pats kombainas nuo tokių laukų stipriai dėvisi.
Valdas8 2012-09-03 09:42
Prieš rašant tokius straipsnius, autoriui vertėtų labai atidžiai perskaityti čia pat esantį puikų straipsnį apie tamsiąją mokslo pusę http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... navigacija Perskaičius antraštes, susidaro įspūdis, kuris visiškai nesutampa su pilnu tekstu ir dar labiau su tikrove. Štai pvz. glifosato šlapime randami "milžiniški" kiekiai: 5-20 kartų daugiau, nei leidžiama geriamąjame vandenyje. Bet juk visos šlapime esančios medžiagos šimtus kartų viršija geriamojo vandens normas. Kita antraštė skelbia - "žudo žmogaus ląsteles" - tą patį galima parašyti apie valgomąją druską. Lyginti glifosatą su DDT yra visiška beprasmybę - glifosatas pagal EPA klasifikaciją priskiriamas III pavojingų medžiagų klasei (iš IV), gamtoje greitai suyra ir neturi bioakumuliacinio efekto, neturi kancerogeninio poveikio ir t.t. Taigi, straipsnyje pateikta informacija kryptingai išrankiota, pritempta prie norimo rezultato ir labai skiriasi nuo oficialios. http://www.inchem.org/documents/jmpr/jm ... 86pr08.htm Tikrai neteisinu ūkininkų, piktnaudžiaujančių cheminiais preparatiais (su jais kita kalba), bet rašant straipsnius nereikėtų sekti Andrew Wakefieldas metodu.