Požiūris be užuolankų: Rusija jau seniai Vakarų marionetė, o trečias pasaulinis - tikrai ne toks, kokį įsivaizduojate (Video)

Aha, lyg būtų lengviau, jei papultum į panikuojančią, masinės isterijos apimtą minią ir vienintelis nepanikuotum bei būtum pasirūpinęs būtinomis priemonėmis. Bandysi plaukti prieš srovę? Judėsi neskubėdamas? Tai greičiau tave patį banda sudraskys ar sutryps. Vienas lauke ne karys – visų neišgelbėsi, o prasidėjus mirtinai kovai už išlikimą turėsi priimti minios žaidimo taisykles, kitaip neišliksi. Tai ką siūlai daryti su neatsakingais, nepasiruošusiais trumparegiais kaimynais, kad jie nekeltų grėsmės tau pačiam ir tavo šeimai? Ištručyti žiurknuodžiais? Reikia šviesti bent dėl elementarių dalykų. Labai realus pavyzdys: gaisras daugiabučio laiptinėje. Gaisrinė privažiuoti negali, nes kaimynams patogiau laikyti mašinas ant pėsčiųjų tako po langais. Jeigu jų mašinas reguliariai būtum apmėtęs vazonais per balkoną ar badęs padangas – būtum likęs nesuprastas. Gerai, planas B: gaisrinė nebeišgelbės, gelbėkis pats. Kokiu būdu? Į laiptinę išeiti beprasmiška, nes esi 9-tame aukšte, o 3 dega atvira liepsna. Bet juk teoriškai yra avarinis išėjimas per balkoną, tokios kopėtėlės iki 5 aukšto, kur jau gaisrinė gali nukelti arba blogiausiu atveju gali bandyti iššokti ir atsipirkti keliais lūžiais. Maža problemytė: kaimynas 8-tame ant dangčio raugina kopūstų katilą, 7-tame pastatęs seną skalbiankę, 6-tame apskritai viską „renovavęs“ ir reikia plėšti medines grindis... Greičiau iš paklodės virvę nusivysi. Tarsi jie nesuprastų, jog tos kopėtėlės ir dangčiai įrengti ne šiaip sau, o jų pačių saugumui. Tarsi nesuprastų, jog gyvenant mieste neegzistuoja toks dalykas kaip asmeninis saugumas be kolektyvinio. Arba prisiminkime Katrinos uraganą ir humanitarinę krizę New Orleans'e. Tiesioginių stichijos (t.y. nuskendusių ar žuvusių po nuolaužomis) aukų ten buvo palyginti nedaug su visu skaičiumi. Galėjo būti ir dar mažiau. Todėl, kad visuomenė nebuvo pasiruošusi, neklausė perspėjimų, o nusipenėjusi amerikonų valdžia nebuvo mačiusi tokio masto gelbėjimo darbų ir humanitarinės krizės, kai reikia padėti šimtams tūkstančių. Meteorologinės tarnybos apie siaubingą uraganą trimitavo dar prieš savaitę. Visi, kas norėjo, galėjo susirinkti būtiniausius daiktus ir ramiai išvažiuoti jei ne patys, tai bent išsiųsti šeimas. Bet ne, sėdi dėdė Tomas savo Nifnifo lūšnelėje ir laukia: nuplaus-nenuplaus. Kai jau visai pasidaro basta, keliai tampa neišvažiuojami, o šaldytuve sugenda paskutinis hotdogas, tada pasiima šautuvą ir sėda į džipą. Pakeliui dar išdaužo kaimyno langus, pasiima televizorių, užsuka į supermarketą ir įsiutęs, kad ten nebeliko net čipsų, jį padega. Išvažiavęs į vienintelį neapsemtą greitkelį, apsižiūri, kad per „neatidėliotinus reikalus“ pavėlavo – kelyje grūstys, avarijos ir dar tūkstančiai tokių pat „gudročių“ kaip jis. Tada jam pasidaro šalta, gurgia pilvas, ir jis pastebi, jog pamiršo užsipilti degalų, pasiimti dokumentų ir nusigryninti pinigų, o prie savęs teturi šautuvą, kaimyno televizorių ir sėdantį aifoną. Jeigu turi šautuvą – tai kaip nors atsiras ir maisto, ir šilta striukė, ane? Wrong! Vienai striukei – dešimt šautuvų ir šimtas lazdų. Nes grūstyje dauguma tokių nepagalvojusių (kas gi vasarą vežiojasi striukę?). Toliau belieka prieš TV kameras varyti ant valdžios, jog neatskuba į pagalbą... Tokio scenarijaus nori?

O kas galvoji įvyks kai prasidės koks bombardavimas? Pasiruošęs ar ne, bus chaosas bei panika. Miestuose tiesiog per didelė populiacija tam, kad būtų įmanoma kažką padaryti prieš netikėtus veiksmus. Jeigu šie veiksmai laukiami kaip pavyzdžiui karo fronto judėjimas, tu turi daugiau nei pakankamai laiko tai suvokti ir pasiruošti. Valdžia taip pat gali imtis veiksmų tam, kad išvengtu panikos. Tačiau žmonės yra linkę į realybės neigimą ir tuo pasinaudodamas tu imiesi prevencines priemones to išvengimui. Kaip turto perkėlimas, paslėpimas, savos ginkluotės nusipirkimas ir t.t. Jeigu esi atsargus tu iš viso išgrynini savo turtą ir persikeli gyventi, nelauki kaip koks žydas kol Hitleris išprotės. Protingi žmonės tiesiog paliko Europą ir paliko durniams, ubagams ir oportunistams ją ir pasipjaukit, kad protingi. Šiais laikais vyksta tas pats, daug turtuolių pradeda įsigyti savus bunkerius, nuosavybę kituose šalyse. Kaip ir sakau, tikrai atsargus žmonės pasiruošia tam įvykiui net neprasidėjus. Jei man pasiseks nuspėti ateinančius įvykius ar bent įtarti tai, tai aš iš anksto pradėsiu žvalgytis darbo kitur, priimčiau žalą dabar, kad išvengčiau jos vėliau. Suvokime vieną paprastą dalyką, čia ne Rusija. Valdžiai nerūpi civiliai ir nėra statomi branduoliniai bei prieš aviaciniai bunkeriai pastoviai be pertraukties. Mes nesugebėtume didelę savo populiacijos dalį paslėpti po žeme dėl to ir kils chaosas, dėl to čia ir reikia rūpintis pačiu savimi, įsirengti slėptuves pačiam kaip tai daro Amerikiečiai. O gal būt manai, kad kai bus bombarduojamas Kaunas ar Vilnius, valdžia gyventojams duos vietą pasislėpti? Ne velnio, elitas sulįs į tas kelias irštvas, o mums reikės iš esmės po paprastu stogu glaustis kokiame nors sandėlyje ir melstis, kad mūsų gyvų po žeme nepalaidotų. Aš name užaugau todėl tradiciškai įsivaizduoju save gyvenanti tik name. Dėl to manes neliečia šios problemos ir čia vienas iš pasiruošimo nelaimėms uždavinių- atsiskirk nuo bendruomenės. Turėk mūrinį namą su aukšta tvora, įsirenk vaizdo kameras, automatine gaisro gesinimo sistemą jeigu net reikia, įsirenk ,,saugųjį kambarį'' ką Amerikiečiai mėgsta daryti. Galiausiai ir stambų šunį nusipirk, eilinis dalykas kurį visi žmonės ankščiau turėjo. Galvojat, kad jie tiesiog šunis mylėjo taip ankščiau? Ne velnio, netgi menkas kiemsargis keičią visą žaidimą užpuolėjui. Iš kitos pusės, jeigu kalbi apie tokį paprastą švietimą tai žinoma tai galima atlikti. Problema tik ta, kad daug yra paprastų dalykų kurie galėtų mums labai daug pagelbėti tačiau niekam tai nėra įdomu ir niekas nenori aukoti savo laiko žmonių auklėjimui. Pasikeitė laikai, visi už save šiais laikais. Jeigu turi gerų draugų, tai ir jais gali pasitikėti tačiau viena didžiausių klaidų iš kurių galit padaryti tai yra pasitikėti žmogumi stresineje ar jam naudingoje situacijoje. Kaip ir su bet kokiu turto klausimu turi ,,laikyti į jo makaulę įremta ginklą'' taip ir čia, žmonės pasikeis kai pradės panikuoti. Kai pajus, kad jų kailis pavojuje. Jeigu gyveni pats bute ar neturi resursų ką keisti tai gali pats užsiimti kaimynų lavinimu. Pasakyk kodėl taip negalima daryti, nuveiks pats apie ką kalbi ir gausi galimybę pamatyti kaip žmonės yra nusipjauti šiuo klausimu. Norint išspręsti šią problemą reikia judinti valdžią. Įstatymais bei policija tu tik gali užtikrinti, kad tavo pamokos bus efektyvios, pasikliauti žmonių sveiku protu ir geranoriškumu yra naivu. Aš jau kokius kelis metus turiu mintį ,,boby-trap'' sukurti ir juos patalpinti savo asmeniniame arsenale. Kai paliksiu namus, užrakinsiu bei išvežtu turtu, aš užminuosiu kambarius, duris bei langus. Tiktais bėda, nors ir sąžininga taip pasitikti plėšikautojus tačiau aš nelabai galėčiau grįžti. Reikės paslėpti aukas arba mane po to teis, kad drįsau ginti savo turtą nuo plėšikų. Visame savo pasakojime tiktais tu man patvirtinai tą ką aš jau žinojau. Gali aimanoti, gąsdinti ir raginti žmones, jie nereguos. Kai pasidarys šaltą, taps banditais pavojingais visuomenei. Dėl to jeigu nori pasiruošti tai geriausia tai atlikti asmeniniu lygmeniu. Jeigu valdžia ar koks idealistas nori save aukoti tai šaunu. Tegul keičia visuomenę, kuria naujus įstatymus, programas. Aš tuo tarpu turiu tik vieną gyvenimą ir jo nenoriu švaistyti kvailių mokymui. Apsiribosiu tik tais žmonėmis kurie yra šalia manes ir tie kurie klauso ką aš jiems turiu pasakyti, ką rekomenduoju padaryti. Galiausiai, manau čia tik mūsų filosofijos, pasaulėžiūros skirtumas. Čia yra antras gyvenimo klausimas: kokia žmogaus prigimtis? Jį atsakant, pasikeičia visa tavo pasaulėžiūra bei filosofija.

rwc, dauguma piktina ne pats turinys, o jo kokybė. Jei seniau pateikei nuorodą į technologijas.lt, straipsniai buvo stiprūs ir galėjai jais pasitikėti. dabar daug reklamos, straipsnių susidedančių iš antraščių, neretai už ). Iš vis, dažnai atrodo jog dabartinis administracijos lygis yra žemiau intelekto ribos, pagal raktinius žodžius talpina viską ką randa kitur internete.

bus pasiruošę nurodymus tinkamai įgyvendinti? Gaisro atveju patarimas „atidaryk gesintuvą ir purkšk“ neturi prasmės, jei niekas nežino, kur tas gesintuvas yra, jei tas gesintuvas po devyniais užraktais, jei jo išvis nėra arba supanikavęs skambintojas spėjo sukelti skersvėjį ir ugnis išplito tiek, kad jau gesintuvas nebepadės. Štai apie ką kalbu. Dauguma mūsų pirmiausia sukeltų skersvėjį, tik paskui galvotų, kaip lokalizuoti židinį. Dauguma mūsų bėgtų prie pagrindinio išėjimo stumdydamiesi alkūnėmis ir kovodami dėl kiekvienos milisekundės, negalvodami, jog išties greičiau išeiti būtų tvarkingai, ar kad yra avariniai išėjimai. Apie gaisrą kalbu alegoriškai. Kokia bebūtų katastrofa, ne kojos, o tik šaltas protas ir pasirengimas tokioms situacijoms garantuoja išgyvenimą (greita reakcija irgi svarbu, bet dar svarbiau, kad ji būtų adekvati ir nepablogintų padėties) – tačiau tik tuomet, kai tuo pačiu vadovaujasi ir likusieji. Tegu minios elgesys nebus visiškai optimalus konkrečiu atveju, ir, jei idealiu atveju, būtų galima išgelbėti 90% – vis geriau, kad išsigelbės 70% visų, nei 10% greičiausių. Štai kam reikia ruošti mases!

Prasidėjus konvekciniam karui žinoma. Vakariečiams neįsivaizduojama kaip šiais laikais šalys gali kariauti, mūsų arogancijoje mes darome vis tas pačias klaidas kaip ir mūsų proseneliai. Nesame ne kiek protingesni nei dabar, nes nesugebame mokytis iš istorijos. Pažiūrėk į Ukrainos civilinį karą. Ukraina pastoviai bombarduoja miestus, civilius. Civiliai dažnai bent iš mažesnių gyvenviečių yra priversti laikinai pasitraukti vien tam, kad rastų savo namus išvogtus. Ir čia tik civilinis karas, kai tūkstančiai tankų riedės per miestų gatves link Berlyno ir visų mintyse bus branduolinio susinaikinimo išvengimas, niekas net nežiūrės į tokius menkniekius kaip nusikaltimai prieš žmoniją. Niekam jie nerūpi ir dabar, tuo labiau nerūpės ir tada. O karas visados prasideda netikėtai, žmonės yra tiesiog per buki tą suvokti. Gruzijoje niekas nesitikėjo Rusų puolimo. Ukrainoje niekas nesitikėjo Rusų atkirčio, Korėjos kare niekas nesitikėjo Kinijos įėjimo į karą, PK 2 niekas negalėjo įsivaizduoti, kad po PK 1 dar gali prasidėti karas, ypač JAV bandė tai neigti iki paskutinųjų. Niekas nesitikėjo ir PK 1, kuris įvyko dėl nekompetetingų monarchų arogancijos bei nesusikalbėjimo. Per šaltąjį karą, PK 3 turėjo keletą kartų prasidėti, tik tada jie turėjo daugiau proto ir turėjo tiesioginį ryšį vienas su kitu ir gerbę vieno kito interesus kaip USSR Kuboje. Tačiau netgi ir be to buvo netikrų aliarmų kai branduoliniai bombonešiai būdavo pasiųsti bombarduoti USSR. Tada mums pavyko išvengti konflikto, šiuo metu pasaulis yra labai panašus į PK 1 situaciją. Nekopetetingi lyderiai nesusikalba tarpusavyje, nesupranta vieno kito pozicijos, vieni nori vietos po saulę, kiti noro žūtbūt išlaikyti savo nenusipelnytą dominaciją. Viskas ir šiais laikais yra paklota karui. Ir kaip Indijos-Pakistano karas parodė, branduolinės valstybės gali kovoti tarpusavyje. Aš girdžiu vis daugiau ir daugiau aukšto rango pareigūnų iš JAV, Japonijos ir kitur pasisakančius už karinį konfliktą. Užteks mums tik stipriau užlipti ant meškos ar drakono (kaip tai pastoviai dareme ir darome) ir tuoj kovosime karą silpnojoje pusėje. Būtent kodėl iki 1990 statyti? Rusija niekados realiai nebuvo nustojusi jų statyti ir dabar juos tik intensyviau stato. Visus kalnus iškasa gyventojams. Tai tik parodo, kad mūsų valdžiai yra nusispjauti, nėra pasirengimo krizės atveju iš viršaus, o pats tu niekados neišgelbėsi tautos, daugių daugiausią įtikinsi kaimynus protingai elgtis. Aš noriu žinoti kiek jų iš viso yra, kiek procentų populiacijos jie gali išlaikyti. Aš tik girdėjau, kad jie verčiami į muziejus bei parduodami smulkiam verslui. Abejonių kylą dėl jų kokybės (nes prižiūrėjimo jų būta 0 jeigu jau išparduodami jie) bei kiek jų yra paruoštų dabar. Jeigu nelaimė ištiks netikėtai, nebus laiko jų paruošti, reikės lysti į juos be vandens ir maisto netgi porai dienų. Gal būt prieš aviaciniai bunkeriai ir gali be jų išgyventi tačiau reikia prisiminti, kad bombardavimai gali tęstis savaitėmis, o kariniai veiksmai mieste- mėnesiais, o ypatingomis situacijomis ir keletą metų su apsuptimi bei badu. Jeigu viską pasakysi per televiziją, o dar labiau SMS tai nieko jie ir neišmoks. Buvo atliktas bandymas toks, žmonėms buvo pranešta, kad įvyks ataka kino teatre, buvo duotos instrukcijos ir rolės žmonėms. Po to žmonės buvo įleisti į kino teatrą ir po gero laiko tarpo ir įdomiausiu filmo momentu buvo simuliuota ataka. Panikos nebuvo išvengta, perspėjimas pasirodo buvo bevertis, nes žmonės pamiršo kas jiems buvo liepta ir pradėjo panikuoti. Tai kas iš tos televizijos kai tų įgūdžių prireiks po 10 metų kokių? Jei nori padėti žmonėms tai juos reikia traukti iš namų ir priversti simuliuoti pratybas realiai. Kaip ir kariuomenėje tu gali sakyti nesakęs kaip šaudyti, kaip šokinėti per ugnies žiedus, kaip lipti siena ar kaip išokti su parašutu iš lėktuvo tačiau kol kareivis pats to savo kailiu nepatirs tol visas teorinis pasirengimas turės labai mažai vertės. Dėl to kariuomenė praktiškai jo neturi, viskas realiai daroma. Taip ir civiliams, jeigu nori, kad pamokos būtų įsimintinos ir efektyvios reikia simuliuoti krizes. Reikia priversti žmones bėgti į tuos bunkerius, palikti miestus ir taip toliau. Tačiau kaip ir sakiau, niekam tas neįdomu ir pats būsi nusodintas už tai, kad drįsti paruošti žmones krizei. https://en.wikipedia.org/wiki/Italian_Hall_disaster https://en.wikipedia.org/wiki/Shiloh_Ba ... h_disaster Negalėjau rasti šaltinio kurį kažkada skaičiau, bet šie gerai parodo, kad nereikia netgi ir realios grėsmės. Kai prasideda panika, žmonės pasikeičia, jie nebemasto logiškai ir jiems tampa svarbu tiktai savo egzistencija. Tu nori perauklėti žmones prieš giliai įrašytus išlikimo impulsus, tam žinok nepadės joks teorinis mokymas. Reikia nagrinėti psichologiją ir keisti žaidimo taisykles tam, kad būtų sukurtos sistemos veikiančios ties šiais žmonių impulsais. Galima žinoma daryti kažką su smulkmenomis, bet jos situacijos iš esmės nekeičia. Ir dabar turėtų būti daug kur įrengti avariniai išėjimai, mašinas galima greitai patraukti (arba išleiskite įstatymą leidžiantį taranuoti ne vietoje pastatytus automobilius + šiek tiek modifikuokime gaisrines ir problema per akimirksnį bus išspręsta). Na, dėl to kaip elgtis gaisro metu tai nežinau. Aš kažkaip žinau visą tai, atrodo mokė kažkas kažkada. Čia ir skirtumas, vieni prisimins kartą išmokyti, kitiems tą patį per tą patį reikia kartoti. Jeigu nori per televiziją to tai visų pirma kaip įsitikinsi, kad žmonės žiūrės tai? Televizija gali būti palikta įjungta ir žmonės tik užmes akį kai kažką kitą darys jeigu iš vis jie tą laidą žiūrės. Antra, teorija turi mažai vertės. Reikia stresinės situacijos. Tam reikia treniruotis kaip kariškiams, atvažiuoji į punktą, tau susako teoriją, trumpai ir ko prireiks. Po to vyksta simulacija, esi uždaromas pastate kur pradedama gyva ugnis. Tik tokie gana brangūs metodai (žinoma medžiagos ir vieta bus iš anksto bus apgalvotos dėl pigumo ir ilgaamžiškumo) gali kažką užtikrinti tačiau tam nėra noro. Svarbiausia iš žmonių, niekas nevažiuos į stažiuotes už dyką nors tu pasiusk. Ypač kai gali nudegti, kai reikės gyvą ugnį tramdyti bei kartu ir dusti nuo dūmų kaip realiame gaisre. O teoriją gali kalti nekalęs, ji nebus efektyvi realios krizės metu kol žmonės nebus praktiškai to išmokyti. Dėl gesintuvo: jeigu esi įstaigoje kurioje paprastai nebūni tai jokie žemėlapiai ir užrašai nepadės. Tiesiog nemoki naviguotis po aplinką. Jeigu joje būni daugiau nei parą tai automatiškai įsimeni sužymėtus išėjimus, kur gesintuvai sudėlioti. Didesniuose pastatuose dažnai pamatau ir žemėlapius įrėmintus ant sienų, tik neprisimenu ar juose sužymėti gesintuvai tačiau jau ir dabar įrengta infastruktūra yra pakankama. Reikia tik patikrinti ir priversti žmones laikytis pagrindų, o ne kurti naujas programas. Neabejoju kai pasklis kalbos apie reidus bei baudas už užstatytus pravažiavimus, gesintuvų nebuvimą, avarinių įšėjimų nesužymėjimą tai iš karto visi pasitemps. Asmeniškai aš pats augau ten kur visa tai buvo. Man buvo susakyta ką daryti gaisro atveju, turėjau pirmąją pagalbą netgi gimnazijoje. Man gal būt to ir užteks tačiau norint kažką padaryti geriau tai reikia realių treniruočių pastoviai. Reikia reikalauti, kad kas 5 metus tu parodytum kaip moki naudotis ta vaistinėle savo automobilyje, kaip gaivinti žmogų, kaip elgtis gaisro atveju. Tačiau kaip ir minėjau, žmonės to patys nenori. Jeigu mūsų valdžia tą pabandytų padaryti tai iš karto visi giliai pasipiktinę būtų. Ką jau kalbėti jeigu prasidės mūsų popierinio rezervo avarinis bandomasis sušaukimas. Kažkam egzaminai, kelionės, kitiems darbas visi turės savo pasiteisinimų būti pasipiktinę. Asmeniškai, man pačiam reikėtų simuliuoti tokį bandymą pačiam. Pats tai nebijau ugnies, dažnai nusideginu su ja bežaisdamas ir vaikystėje kurdavau ugnies kamuolius. Visiem beje reikėtų tą padaryti. Pasiimkite medžiagos kurią po to reikės susiutį į kamuoliuką, apipilkite ją kokiu nors degamuoju skysčiu ir padekite jį laikydami savo rankoje. Baimės ir šoko turėtų būti iš karto todėl atsargiai su aplinka kur tą atliksi. Taip tai šis ekspermentas pratina tave prie ugnies panašiai kaip ir kareiviai turi šokinėti per padegtus žiedus bei atsispaudimus daryti su per žemę braukiamu, degančiu pagaliu. Ir vėl, tu naudoti argumentus kurie tik patvirtina mano įsitikinimus. Žmonės supanikuos, jais pasitikėti negalima. Jie yra tingūs padarai kurie nesikeis kol problema neužkris ant jų pečių. Dėl to aš nemanau, kad galima realiai ką pakeisti be kelių procentų efektyvumo šen bei ten. Reikia rimto bei inovatyviaus požiūrio iš valdžios, rimtų investicijų tam bei stipraus žmonių palaikymo tokiom programoms. Deja, visų tų dalykų nėra ir nebus pas mus. Gali pasiusti pats bandydamas ką pakeisti, o aš geriau susikoncentruosiu ties savimi.