Ateities aukso kasyklos – maistui skirtų vabzdžių fermos  (0)

Britai Neil Whippey ir Shami Radia – kompanijos „Grub“ įkūrėjai. Jie vabzdžius ir augina, ir siūlo maistui.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2014 m. pradėjusi dirbti „Grub“, britams siūlo visą liniją valgomų vabzdžių, patiekiamų akį traukiančioje pakuotėje: žiogai, svirpliai, malūniniai juodvabaliai.

Verslas juda: jei prieš metus verslininkų pora vabzdžius pirko žemyninėje Europoje, tai dabar jie šiaurės vakarų Anglijoje stato savo fermą, kurioje augins vabzdžius.

„Jie mėsingi ir traškūs, o pakepti primena krevečių ar kiaulienos skonį, – pasakoja N.Whippey. – Jie ne glitūs ir ne atgrasūs. Daugiausia pastangų prireikia įveikiant pasibjaurėjimą jų išvaizda“.

Pora amerikiečių verslininkų vos baigę aukštąją mokyklą pasuko kitu keliu – ėmė gaminti proteinu prisotintus batonėlius iš svirplių miltų.

2013 m. jų startuolis „Exo“ finansavimo platformoje „Kickstarter“ surinko 55 tūkst. JAV dolerių, po metų dar 1,2 mlrd. JAV dolerių gavo iš profesionalių investuotojų.

Kitas startuolis, taip pat gaminantis batonėlius iš svirplių, „Chapul“ 2012 m. „Kickstarter“ surinko 16 tūkst. JAV dolerių, o 2014 m. 10 proc. savo akcijų pardavė už 50 tūkst. JAV dolerių ir pardavimus per metus padidino 300 proc.

Konsultantų „New Nutrition Business“ vertinimu, iki 2020 m. tokio verslo pajamos Europoje gali siekti 73 mln. JAV dolerių, o 2025-2030 m. jo apimtys Europoje ir JAV gali išaugti iki 350 mln. JAV dolerių. Tai rodo, kad ima plėstis nauja stambi industrija.

Yra racionalių argumentų, kodėl verta valgyti vabzdžius ir lervas. Jei išsipildys prognozės, 2050 m. Žemėje gyvens 9 mlrd. žmonių. Jungtinių Tautų Organizacija jau kelerius metus kalba apie tai, jog žmonijai reikia atrasti naujus maisto šaltinius. Vabzdžiai, kuriuose daug baltymų, šia prasme turi didžiulį potencialą.

Palyginti su galvijais, kuriems išauginti reikia 70 proc. visų žemės ūkio paskirties žemės ir vandens išteklių, vabzdžiai neįtikėtinai ekonomiški ir ekologiški: jiems nereikia daug vietos, pagamina mažai išmetamųjų dujų, o iš vieno kilogramo vabalų gaunama 12 kartų daugiau baltymų nei iš karvės pieno.
Vakarų civilizacija neįpratusi tarškinti mažyčių vabaliukų, tačiau polinkiai gali pasikeisti. Kad pakeistų savo įpročius, žmonėms prireiks dešimtmečių ar net šimtmečių.

Kaip rodo 2014 m. paskelbtas tyrimas, vienas iš penkių žmonių, valgančių mėsą, yra pasiruošęs paragauti vabzdžių. Beje, vyrai labiau linkę priimti šią naujovę nei moterys.

Galų gale juk mes jau valgome vabzdžių pagamintus produktus: medų, šelaką (vabzdžių išskiriamą gamtinę dervą), o raudoni maistiniai dažai karminas gaminami iš košenilio vabzdžių.

„Sudėtinga numatyti, kiek ši rinka augs, tačiau jei valgomi vabzdžiai užims nors mažą mėsos rinkos dalį, tai taps didžiule industrija“, – kalba „Exo“ investuotojas Craigas Shapiro.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(13)
(0)
(13)

Komentarai (0)