Septynerius metus kriauklių liejimo ceche dirbusio ir mirtinų dulkių prisikvėpavusio 34 metų kauniečio Aivaro Petrošiaus neišgelbėjo net dvi plaučių persodinimo operacijos.

Geraširdis, linksmas, aktyvus, mėgstantis keliauti, gebantis aplink save burti žmones – taip praėjusį mėnesį mirusį A.Petrošių apibūdino kolegos ir artimieji.

Jaunas vyras turėjo daug planų ir troško gyventi – savo ateitį siejo su 25-erių drauge, kuriai šiltus jausmus puoselėjo jau kelerius metus.

Pora kartu ryžosi imti paskolą ir įsigijo svajonių būstą, tad net ir sunkiai susirgęs A.Petrošius kūrė planus, kaip suremontuoti butą, ką jame pakeisti.

„Jei medikai būtų anksčiau nustatę tikrąją ligą ir pradėję ją gydyti, jeigu anksčiau būtų svarstyta plaučių persodinimo galimybė, gal mano brolis šiandien būtų gyvas. Tačiau viskas buvo daroma pavėluotai“, – sunkiai žodžius rinko velionio sesuo Daiva Mušenkova.

Situacija tik blogėjo

Pirmieji sunkios ligos požymiai tuomet 32 metų vyrui pasireiškė svorio kritimu, paskui prasidėjo karščiavimas.

Rentgeno nuotraukose buvo matyti pakitimų plaučiuose, bet medikai neįtarė, kad tai – itin baisios ligos ženklai.

„2015-ųjų vasarį broliui trūko vienas plautis, o po mėnesio – ir antras.

Jam buvo atlikta operacija, paskirtas hormoninis gydymas, kuriuo paprastai gydoma sarkoidozė. Tai nepadėjo, o naujos rentgeno nuotraukos rodė, kad situacija tik blogėja“, – pasakojo D.Mušenkova.

Vėliau medikai iš vyro plaučių paėmė audinio mėginį tyrimams, kurie parodė, kad visos plaučių alveolės užkimštos riebaline chemine medžiaga.

Jau tada šeimai kilo įtarimas, kad jauno vyro liga susijusi jo darbo sąlygomis.

Tačiau tik tuomet, kai dar vienam tos pačios įmonės darbuotojui pasireiškė tokie pat simptomai, buvo patvirtinta, kad ligą sukėlė silicio dulkės, kurių vyras prisikvėpavo darbe. Diagnozė – ūmi silikozė.

Bandė gydyti psichologai

Mirusiojo artimieji negailėjo karčių žodžių apie Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos medikus.

„Tai, ką jam teko iškentėti, sunku nupasakoti žodžiais. Brolį kankino baisūs dusulio priepuoliai, tačiau mums vis buvo tvirtinama, kad negalavimai – psichologinio pobūdžio.

Medikai kartojo, jog plaučiai nėra labai blogos būklės, o viskas dėl to, kad jis labai bijo dusulio. Aivaras atrodė kaip žmogus iš koncentracijos stovyklos – svėrė vos apie 40 kg, o jį gydė nuo tariamų psichologinių problemų“, – piktinosi D.Mušenkova.

Parvežtam į namus A.Petrošiui buvo paskirta planinė konsultacija po dviejų mėnesių, kurios jaunas vyras nesulaukė.

„Medikai vis kartojo, kad tyrimai nėra blogi, į namus atvykdavo psichologė, kuri su juo užsidarydavo po valandą, tačiau niekam nebuvo įdomu, kokia jo sveikatos būklė.

Lapkričio 2-ąją mano broliui buvo toks priepuolis, kad teko kviesti medikus. Aivaras jau net nepajėgė iš plaučių iškvėpti anglies dioksido“, – apie sunkią brolio būklę pasakojo D.Mušenkova.

Donoras staiga atsirado

Artimuosius šokiravo ir tai, jog kitą rytą atvykę į ligoninę jie sužinojo, kad A.Petrošius jau perkeltas į reanimaciją.

„Mums niekas nepaskambino ir nepranešė. Centrinėje reanimacijoje sužinojau, kad Aivaro būklė kritinė. Medikai teigė, kad apie plaučių persodinimą negalime net galvoti, nes jis labai nusilpęs“, – pasakojo D.Mušenkova.

Ji pridūrė, jog neteko amo, kai paskambinusi į Nacionalinį transplantacijos biurą sužinojo, kad netgi nėra medikų prašymo, kad šiam pacientui skubiai reikalingi plaučiai. Paskui įvyko tai, ką moteris vadino stebuklu.

„Aš žinau, kad tai skamba kaip absurdas, bet kai gydančiam gydytojui pasakiau viską, ką galvoju ir kur ketinu kreiptis, po dešimties minučių jis atvyko į centrinę reanimaciją ir pareiškė, jog atsirado donoras.

Man medikas daugiau detalių neatskleidė, bet mano broliui buvo pranešta, kad jis bus operuojamas. Ką galima tokioje situacijoje galvoti?“ – sunkiai tramdė emocijas pašnekovė.

Nepadėjo ir antra operacija

Medikų išvados po operacijos nebuvo guodžiančios – vyrui buvo galima persodinti tik vieną plautį.

„Operavęs profesorius Rimantas Benetis paaiškino, kad iš plaučių nieko nebuvo likę, jie buvo tarsi prikepę. Medikai baiminosi, kad pacientas operacijos metu gali mirti nuo kraujavimo“, – sakė D.Mušenkova.

Praėjusių metų gruodžio 10-ąją Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį organų persodinimo operacijų skaičių – per parą atsirado net keturi donorai.

Vieno šių donorų plaučiai buvo persodinti ir A.Petrošiui. Tačiau ir antroji operacija neišgelbėjo jauno vyro gyvybės. Blogos medikų prognozės išsipildė – dėl kraujavimo po paros vyras mirė.

Pašnekovė teigė jokių pretenzijų reanimacijos ir kardiochirurgijos skyrių medikams neturinti: „Tai puikūs, savo darbui atsidavę specialistai, jie darė viską, kad išgelbėtų mano brolio gyvybę.“

Susirgo dar vienas

Jau sunkiai sirgdamas A.Petrošius lankėsi pas savo darbdavius ir pranešė jiems apie situaciją.

„Vėliau, kai jau supratome, kokia rimta situacija, pasitarę su teisininkais nusiuntėme įmonei raštą, kuriame siūlėme geranoriškai susitarti dėl abiem pusėms priimtino žalos atlyginimo.

Įmonės atstovai pradėjo ilgą susirašinėjimą, teigė, kad neturi kai kurių dokumentų, nors Valstybinės darbo inspekcijos turimuose aktuose yra bendrovės vadovo parašas, patvirtinantis, kad situacija jam žinoma“, – pasakojo D.Mušenkova.

Velionio sesuo teigė, kad darbdavys su sergančiu darbuotoju nebendravo, o į paskutinę kelionę A.Petrošiaus atvyko palydėti tik būrys buvusių kolegų.

Anot D.Mušenkovos, įmonė kategoriškai neigė, kad A.Petrošius susirgo būtent dėl kenksmingų darbo sąlygų: „Vienas mano brolio kolega jau irgi nebegali dirbti, jam nustatyta profesinė liga.

Tas vyras turi šeimą – yra trijų mažamečių vaikų tėvas. Tiesa, šio kauniečio būklė šiuo metu geresnė, nes jis anksčiau pateko į medikų rankas, be to, toje įmonėje dirbo trejus metus, o mano brolis – septynerius.“

Cechas jau uždarytas

Pašnekovė tikino, kad net po brolio mirties neketina nuleisti rankų.

Anot jos, net po kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją bendrovė „Akvasanita“ buvo patikrinta ne iš karto, o tik po pakartotinio skambučio.

Įmonė iš pagrindų ruošėsi pertvarkyti gamybos cechą.

Nuvykus inspektoriams, cechas, kuriame kriaukles rankiniu būdo liejo A.Petrošius, jau buvo uždarytas.

Bendrovės „Akvasanita“, kurioje dirbo abu sunkia liga susirgę vyrai, vadovas Svajūnas Jonika buvo nekalbus: „Šiuo metu vyksta teisminis procesas, todėl jokių komentarų nebus.

Savo įmonės reputaciją bei savo garbę ir orumą ginsiu teisinėmis priemonėmis.“

Klastinga liga smogia be gailesčio

Kęstutis Malakauskas,

Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorius

„Konkretaus atvejo komentuoti negaliu be raštiško artimųjų sutikimo, nes informacija apie pacientą, jo sveikatos būklę yra konfidenciali.

Silikozė yra plaučių liga, kurią sukelia silicio kristalų (alfa kvarco, kristobalito ir tridimito) turinčių dulkių įkvėpimas ir kaupimasis plaučiuose.

Kvarcas yra dažniausia silicio kristalo forma, jo gausu granite, šiferyje, smiltainyje. Silikoze rizikuoja susirgti žmonės, kurių darbas susijęs su šių medžiagų ardymu, rinkimu ar valymu.

Ligos simptomų atsiranda po kelių savaičių ar kelerių metų. Dažniausiai ima kamuoti kosulys, svorio mažėjimas, nuovargis, pleuros skausmas, atsiranda traškančių karkalų.

Ūminės silikozės prognozė bloga, greitai vystosi kvėpavimo nepakankamumas, plautinė širdis. Gyvenimo trukmė nuo simptomų atsiradimo – nuo vienų iki penkerių metų.“

 Į darbų saugą žiūri aplaidžiai

Medikai įsitikinę išsivysčiusiose šalyse tokių ligų neturėtų būti, bet jų pasitaiko. „Darbdavys, minimu atveju atrodytų ir rūpinosi darbų sauga pagal visus teisės aktų reikalavimus ir dokumentus. Darbuotojai buvo aprūpinti ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, bet vienos operacijos metu, kuomet kyla didžiausia rizika, buvo pražiūrėta. Nors atrodė, kad pati situacija nekelianti didelio pavojaus, bet tame slypėjo didžiausiais pavojus“, – kalbėjo dr. Rita Raškevičienė, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos narė.

Anot pašnekovės, šiuo metu veikianti reguliavimo sistema darbdaviui sudaro sąlygas piknaudžiauti situacija ir nekreipti dėmesio į darbų saugą. „Darbų sauga šiuo metu palikta patiems darbdaviams, kurių faktiškai beveik niekas nekontroliuoja. Žinoma, tai turi daryti Valstybinė darbo inspekcija, kuri neturi tam reikiamų pajėgumų ir galimybių. Darbdaviai darbo sąlygomis rūpinasi tiek, kiek mano esant reikalinga, bet būna ir tokių atvejų, kad net ir norėdami užtikrinti geras darbo sąlygas dėl kompetencijos stokos (dėl profesinio veiksnių poveikio darbuotojų sveikatai) yra nepajėgūs užtikrinti pakankamą darbuotojų sveiktos apsaugą.“

Profilaktiniai sveikatos patikrinimai darbovietėse yra veikiau parodomosios akcijos, nei proga sužinoti apie darbuotojų sveikatos būklę. „Tokiais atvejais darbuotojai labai išgyvena dėl darbo vietos, niekuo nesiskundžia. Būna atvejų, kad spaudžia gydytoją, kad dirbti jam toliau būtų leidžiama, nes netekus darbo, bus prarastas ir pragyvenimo šaltinis. Taip kad toks žmogus bent kiek pajėgdamas eina į darbą iš paskutiniųjų ir taip žaloja savo sveikatą,“ – sakė R.Raškevičienė

„Įmonėms labai trūksta darbo medicinos gydytojų, kurie galėtų konsultuoti apie profesinių rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai, Jie gali padėti užbėgti už akių kylančioms problemoms ir patarti, kaip jų išvengti“ – kalbėjo specialistė ir pridūrė, kad kartais gali užtekti tik tam tikrų palengvinimų ar pakeitimų darbo vietoje ir darbuotojas toliau gali sėkmingai dirbti.

Ligos stumia į skurdą

Profesinės ligos neretai žmones stumia į skurdą pačia tikriausia šių žodžių prasme: „Kai žmogui nustatoma profesinė liga, jis gauna išmokas iš „Sodros“, bet jos labai mažos. Būna tokių situacijų, kad žmogus, praradęs dalį darbingumo ir gavęs vienkartinę išmoką, negali dirbti to paties darbo, tomis pačiomis sąlygomis, veikiant tiems patiems rizikos veiksniams. Tuomet jis netenka darbo, vadinasi, neturi sveikatos draudimo ir net neturi teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Neretai tokie socialiai nepasaugoti žmonės atsiduria tiesiog gatvėje.“ Apie tai, ar sunku Lietuvoje įrodyti, kad sveikatą pasiglemžė būtent profesinė liga, pašnekovė sakė: „Profesinės ligos patvirtinimui būtina ištirti darbo sąlygas. Reikalingas profesinės rizikos veiksnių aprašymas, kurį atlieka darbo inspekcija. Privalu iš darbdavių surinkti duomenis apie buvusias darbuotojų darbo sąlygas, o paskui darbo medicinos gydytas sprendžia, ar galėjo darbo sąlygos sukelti konkrečią ligą.“

Trūksta kvalifikuotų specialistų

„Labai dažnai žmonės bijo prarasti darbą, ir kartais net įtarus profesinę ligą, jie atsisako profesinės ligos diagnozės, nes žino, kad išmoka bus labai maža ir jos pragyventi neužteks, o štai darbo prarasti nesinori. Taip žmonės žaloja savo sveikatą: jei liga yra dėl darbo aplinkos veiksnių, o jis toliau dirba tokiomis pačiomis sąlygomis, tai liga progresuoja ir galiausiai žmogus tampa neįgalus“, – kalbėjo medikė.

Profesinių ligų diagnozės patvirtinamos ir gana jauniems žmonėms. Lietuvoje itin dažnai profesinės ligos nustatomos siuvėjoms, kurios tam tikri pakenkimai atsiranda dėl riešo judesių, taip pat dėl profesinių ligų kreipiasi sunkiasvorių mašinų, traktorių vairuotojai, kurie skundžiasi stuburo pažeidimais.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Indrė Vainalavičiūtė

Komentarai (16)