Ar Lietuvos įstatymai skatina jaunimo verslumą?  (0)

Norint išsamiai atskleisti, ar Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai skatina jaunimo verslumą, buvo atlikta LR įstatymų, strateginių dokumentų, turinčių skatinti jaunimo verslumą, analizė.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau verslumas siejamas su visuomenės pažanga ir jos narių gerovės augimu. Sutariama, kad Europos pajėgumas sėkmingai konkuruoti ir skatinti ekonomikos augimą itin priklauso nuo jos verslumo lygio. Todėl mokslinėse diskusijose vis daugiau dėmesio skiriama verslumo ugdymui kaip vienai svarbiausių priemonių skatinant visos Europos pažangų, tvarų ir integracinį augimą (Barynienė, Paužaitė, Cibulskaitė, 2014). Ceinoriūtė, Paliulienė (2012) nurodo, jog verslumo skatinimas – tai verslo procesų aiškinimas, populiarinimas bei verslo žinių skleidimas visuomenėje, skatinant žmonių potraukį kurti privatų verslą. Verslumas pirmiausia yra suprantamas kaip idėja, antra tai finansiniai ištekliai išlaidoms padengti ir trečia nerizikingos inovacijos, nes pinigų pats verslininkas negamina. Deja, kaip rodo statistika, Lietuvos dirbančiųjų gyventojų daugumą (98 proc.) sudaro įvairių lygių samdyti darbuotojai arba tarnautojai, darbdavių verslininkų yra tik 1,2 proc., o samdančių pačius save 0,5 proc. Vadinasi, žmonių, sugebančių savarankiškai sukurti darbo vietų, mūsų šalyje nėra nei 2 proc.

Jaunimo verslumo skatinimo Lietuvoje politinės gairės, kaip teigia Atkočiūnienė, Navasaitienė (2013), reglamentuoja sąlygas verslumui skatinti, tai: Komisijos Jaunimo Baltoji knyga (2001), Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (2003), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija (2004), Europos jaunimo paktas (2005), ES jaunimo politikos strategija 2010 – 2018 m., Europos Komisijos Komunikatas –  veiksmų planas „Verslumas 2020“, Ilgalaikė Lietuvos jaunimo politikos strategija 2010 – 2018 m. Tačiau didžiausia problema yra ta, kad Lietuvoje kol kas nėra bendrojo sisteminio požiūrio į jaunimo verslumo skatinimą, nes švietimo, darbo rinkos, profesinio orientavimo, SVV skatinimo priemonės nėra tarpusavyje subalansuotos. Dabar šias sritis reguliuojančios valstybės institucijos dirba skirtingomis kryptimis (Čiburienė, Guščinskienė, 2009). Šią problemą tai pat atskleidžia ir Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šios institucijos pateiktoje ataskaitoje identifikuotos dvi jaunimo skatinimo problemos, susijusios su verslumo skatinimo situacija Lietuvoje. Institucija parengtoje ataskaitoje pabrėžia žemą norinčių imtis nuosavo verslo ir bandžiusių dirbti nuosavame versle lygį. Lietuvoje jaunimo, norinčio pradėti organizuoti nuosavą verslą, rodiklis siekia tik 14 proc., kai JAV – 61 proc. Atitinkamai bandžiusių pradėti dirbti nuosavame versle rodiklis Lietuvoje yra 14 proc., o JAV – 45 proc. (Župerka, 2010).

Kaip matome, Lietuvoje jaunimo verslumui vystytis yra sukurta teisinė bazė ir apibrėžtos politinės galimybės, tačiau Lietuvoje vis dar trūksta empirinių tyrimų, kurie padėtų atskleisti, ar Lietuvos įstatymai skatina jaunimą būti versliu? Todėl šiame darbe bus siekiama atsakyti į šiuos probleminius klausimus: ar Lietuvos įstatymai skatina jaunimą imtis verslo? Nuo kokių veiksnių priklauso jaunimo verslumo sėkmė?

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar Lietuvos įstatymai skatina jaunimą būti versliu? Šiam tikslui pasiekti buvo išsikeltas tyrimo uždavinys: atlikti Lietuvos Respublikos įstatymų, strateginių dokumentų skatinančių jaunimo verslumą analizę.

Lietuvos Respublikos įstatymų, strateginių dokumentų skatinančių jaunimo verslumą analizė

Jaunimo verslumo skatinimo svarba Lietuvoje akcentuojama nuo 2000 metų. Valstybė pradėjo dalyvauti Europos Tarybos organizuojamoje Europos jaunimo politikos programoje. Nuo 2011 m. kasmetiniai Lietuvos verslumo stebėsenos tyrimai atliekami, naudojant Globalios verslumo tyrimų asociacijos (Global Entrepreneurship Research Association) Global Entrepreneurship Monitor (GEM) metodiką). 2013 metais Lietuva buvo įtraukta į GEDI1 reitingą, parengta ir įgyvendinama visa eilė strategijų ir programų (Atkočiūnienė, Navasaitienė, 2013). 1 paveiksle vaizduojamas verslumo skatinimo politikos vystymasis strateginiuose Lietuvos dokumentuose (Barynienė, Paužaitė, Cibulskaitė, 2014).

Lietuvos valstybinėje švietimo strategijoje 2003 – 2012 m. verslumas įvardijamas vienu iš būtinų ugdyti asmens kompetencijų esant visiems švietimo lygiams (tačiau švietimo lygiai neįvardijami). Jaunimo verslumo ugdymo pastangos Lietuvoje įtvirtintos Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijoje. Ši strategija aprėpia bendrojo lavinimo mokyklų mokymo turinio ir ugdymo proceso pakeitimus ir papildymus, siekiant įdiegti ekonominio raštingumo mokymą ir verslumo ugdymą (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijos patvirtinimo“, 2004).

Kitame strateginiame dokumente – Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2020 metų ilgalaikėje strategijoje teigiama, kad verslumas šalyje didės, pirmiausia gerėjant vadybinei kompetencijai ir verslo aplinkai, ūkio dalyviams glaudžiau bendradarbiaujant su užsienio partneriais ir daugiau investuojant regione, plėtojant mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą su verslo institucijomis. Kalbant apie verslumo ugdymo politiką, akcentuojama, kad ji turi būti orientuota į verslumo, novatoriškumo, investicinių pajėgumų plėtojimą ir visoms įmonėms palankios verslo aplinkos kūrimą (Barynienė, Paužaitė, Cibulskaitė, 2014). Lietuvos jaunimo politikos 2011 – 2019 m. plėtros programoje yra apibrėžti Lietuvos jaunimo politikos tikslai. Nors Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ yra bendro pobūdžio dokumentas, apibrėžiant tikslus verslumui yra skiriama nemažai dėmesio. Raginama daug dėmesio skirti verslumo ugdymui ir remti verslo kūrimąsi (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012).

Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (2003) įtvirtino aktualiausius dabartinės jaunimo politikos aspektus. Šiame įstatyme aptartos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, nustatomi jaunimo politikos įgyvendinimo principai, apibrėžiamos jaunimo politikos sritys. Akcentuojamas jaunimo neformalus ugdymas – viena iš aktualiausių jaunimo politikos sričių.

Apibendrinant galima teigti, jog Lietuva yra reglamentavusi nacionalinius teisės aktus ir juos įgyvendina skatindama jaunimo verslumą.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, jog jaunimo verslumo skatinimas Lietuvoje pradėtas akcentuoti nuo 2000 metų. Lietuva yra reglamentavusi nacionalinius teisės aktus ir juos įgyvendina skatindama jaunimo verslumą.

Išanalizavus autorių darbus, LR teisės aktus, dokumentus galima išskirti verslumo skatinimo politikos vystymąsi: Lietuvos valstybinė švietimo strategija 2003 – 2012 m., Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2020 metų ilgalaikė strategija, Lietuvos jaunimo politikos 2011 – 2019 m. plėtros programa, Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Lietuvos inovacijų 2010 – 2020 metų strategija, Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003. Nors Lietuvoje yra sukurta teisinė bazė jaunimo verslumo skatinimui, tačiau Lietuvoje kol kas nėra bendrojo sisteminio požiūrio į jaunimo verslumo skatinimą, nes švietimo, darbo rinkos, profesinio orientavimo, SVV skatinimo priemonės nėra tarpusavyje susietos.

Ieva Maraškaitė – Šiaulių universiteto, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto, socialinės pedagogikos magistrantūros studijų pirmo kurso studentė

Literatūra

  1.  Atkočiūnienė, V., Navasaitienė, S. (2013). Kaimo bendruomenių vaidmuo skatinant jaunimo verslumą. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 3(6), 6-16.
  2.  Barynienė, J., Paužaitė, Ž., Cibulskaitė, J. (2014). Verslumo ugdymo visuotinumo politinės ir teisinės iniciatyvos. Viešoji politika ir administravimas, 13(3), 497-512.
  3.  Ceinoriūtė, A., Paliulienė, L. (2012). Jaunimo verslumo skatinimo priemonės Lietuvoje. https://ojs.kauko.lt/index.php/stmd/article/viewFile/255/254 (žiūrėta 2016-01-06).
  4.  Čiburienė, J., Guščinskienė, J. (2009). Jaunimo verslumas: lyčių aspektas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(14), 62-69.
  5.  Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. (2012). Valstybės žinios, Nr. 61-3050.
  6.  Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. (2003). Valstybės žinios, Nr. 119-5406.
  7.  Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. ISAK-835 „Dėl Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijos patvirtinimo“. (2004). Valstybės žinios, Nr. 96-3555.
  8.  Nuostatų dėl pilietiškumo, verslumo ugdymo ir skatinimo bei organizacijų stiprinimo įvertinimo kokybinis tyrimas. (2005). www.jrd.lt/uploads/dokumentai/jrd/tyrimai/2005.ppt (žiūrėta 2016-01-07).
  9.  Valstybinė švietimo strategija 2003–2012. Valstybės žinios, Nr. 71-3216.
  10.  Župerka, A. (2010). Moksleivių verslumo ugdymo tobulinimo kryptys Lietuvoje. Verslas, vadyba ir studijos, 3, 299-311.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Ieva Maraškaitė
(6)
(0)
(6)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: