Naujas apgavystės būdas – net neįtarsite, kad jus apvogė  (2)

Pinigus iš automobilių pirkėjų viliojantys sukčiai nuolat sugalvoja naujų apgavysčių schemų. Tačiau pinklės, į kurias pateko uteniškis Ernestas, buvo paspęstos ypač sumaniai. Vyras Vokietijoje per skelbimų tinklalapį susirado geros būklės 2001-ųjų „Volkswagen Sharan“ ir sumanė jį įsigyti. Ir neteko visų šeimos santaupų.

Kibernetinio saugumo specialistai neslepia, kad sukčiai tobulina vis naujus būdus pinigams pasisavinti. Gudresni sukčiai pavagia ne 100-200 eurų siekiantį užstatą už automobilį, o pirkėjo asmeninius duomenis, kuriais pasinaudoja tada, kai žmogus apie automobilį jau būna spėjęs pamiršti, arba iš karto pavagia didžiulę sumą.

Sukčiai pasisavino perlaidą

Cinthia Elithin prisistačiusi automobilio savininkė patikino esanti švedė ir mokanti tik savo gimtąją kalbą, todėl gali susirašinėti tik elektroniniu paštu, versdama laiškus programėle.

Susitarus dėl automobilio pirkimo ji paprašė, kad lietuvis pats sau išsiųstų piniginę perlaidą, kurią galima atsiimti tik Vokietijoje, – neva tai bus garantas, kad jis atvyks į Berlyną, kur yra automobilis.

Lietuvis padarė kaip prašomas, tačiau atskridęs į Vokietiją nesurado nei apsimetėlės pardavėjos, nei pinigų.

Pasirodo, sukčiai jo perlaidą kažkokiu būdu jau buvo spėję išsigryninti ir pasisavinti.

Lietuviai dar primityvūs

Ši uteniškiui nutikusi istorija – labai netipinis apgavystės atvejis.

Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis sakė, kad tokių sukčiavimo schemų mūsų šalies aferistai dar nėra pritaikę, – jie kol kas veikia primityviau.

R.Matoniui dar neteko girdėti atvejų, kad sukčiai būtų pasisavinę automobilio pirkėjo pinigus išviliodami jo asmens duomenis.

Tačiau neabejojama, kad tai – tik laiko klausimas, kada sukčiai pasinaudos užsienyje veikiančių nusikaltėlių schemomis. Juo labiau kad automobilių prekyba vis labiau persikelia į internetinę erdvę.

Geriausia kalbėti telefonu

Kibernetinio saugumo analitikas Vilius Steponėnas įspėjo, kad internetu nusikaltėliai gali pasisavinti jūsų pinigus net ir neprašydami pervesti avanso.

Specialistas išsamiai paaiškino dažniausias internetinių sukčių schemas ir patarė, kaip į jas neįkliūti.

V.Steponėnas patarė dėl saugumo pirkimo detales derinti telefonu. O jei vis dėlto nusprendėte susirašinėti elektroniniais laiškais, reikia būti itin atsargiems atidarant prisegtus dokumentus ir atsiųstas nuorodas.

„Tarkim, susirašinėjate su pardavėju ir jis pažada atsiųsti daugiau automobilio nuotraukų. Gaunate PDF formato dokumentą ir jį atidarę išties randate nuotraukas. Tai nesukelia jokio įtarimo.

Bet gali būti, kad tuo metu į kompiuterį automatiškai įrašoma kenkėjiška programėlė, kuri gali sekti visus jūsų įvedamus prisijungimo kodus bei slaptažodžius“, – aiškino pašnekovas.

Programos seka nepastebimai

Dažniausiai programišiai tokias virusus platinančias programėles paslepia PDF ir „Word“ dokumentuose.

Užkrėstą dokumentą atsidaręs žmogus paprastai net nesupranta, kad į jo kompiuterį buvo atsiųstas virusas, dėl kurio vos įjungtas kompiuteris automatiškai prisijungia prie programišiaus serverio.

Taip nusikaltėliai gali pavogti įvairius prisijungimo duomenis, banko kortelių slaptažodžius ir kredito kortelės duomenis.

Pasak V.Steponėno, pastarieji duomenys yra labiausiai pažeidžiami, nes už pirkinius internetu atsiskaitant kredito kortele nereikalaujama įvesti banko kodų.

Tokius apgavikus ne tik sunku pastebėti, bet ir susekti. Jie gali ištuštinti sąskaitą ir praėjus keliems mėnesiams po susirašinėjimo apie automobilį, o pinigų netekęs žmogus paprastai šių įvykių net nesusieja.

Laiškai atrodo tikroviškai

Be to, bendraujant dėl automobilio pirkimo geriau neišsiduoti, kokio banko paslaugomis naudojatės ir ar turite „PayPal“ mokėjimų paskyrą.

Tai apsaugo nuo dar vieno internetinių sukčių dažnai naudojamo metodo – netikrų laiškų, neva siunčiamų iš bankų ar kitų finansinių įstaigų.

Toks laiškas atrodo labai tikroviškai. Jame paprastai rašoma, kad dėl kokių nors priežasčių reikia prisijungti prie savo sąskaitos ir ką nors patvirtinti.

Tačiau tokiuose laiškuose įdėtos nuorodos veda į suklastotus bankų ar „PayPal“ puslapius ir, manydami, kad įrašo slaptažodį į banko puslapį, neatidūs žmonės jį atiduoda į sukčių rankas.

Dėmesys – ir slaptažodžiui

Anot V.Steponėno, geriausias būdas apsisaugoti nuo kenksmingų programėlių ir duomenų vagystės yra neatidarinėti nepažįstamų žmonių siunčiamų dokumentų ir internetinės bankininkystės paskyrų iš netiesioginių nuorodų.

„Verta naudoti ir antivirusinę apsaugą, ją nuolat atnaujinti. Bet tai – paskutinė gynybos linija, mat antivirusinės programos sugauna ne visus virusus.

Čia sukčiai naudojasi žmogiškuoju veiksniu – apgauna žmogų taip, kad jis pats atiduoda savo duomenis“, – tvirtino jis.

V.Steponėnas taip pat patarė susikurti kompiuteryje dvi paskyras: vieną – skirtą įvairioms programoms diegti, o kitą, be administravimo funkcijos, – naudoti kasdien. Taip mažiau tikimybių, kad neaiškios programėlės bus įdiegtos automatiškai.

Taip pat svarbu nuolat keisti savo slaptažodžius ir nenaudoti visur to paties.

„Slaptažodis geriau ilgas negu sudėtingas.

Pavyzdžiui, „Manoautomobilissidabrinis“ yra kur kas geresnis slaptažodis nei „HGjgk“ – atsiminti lengva, bet „nulaužti“ sunkiau“, – aiškino V.Steponėnas.

Ispaną nesunkiai apvyniojo aplink pirštą

Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 5,5 tūkst. įvairių sukčiavimo atvejų, tarp kurių yra ir nukentėję vairuotojai.

Tiesa, realus apgavysčių skaičius gali būti ir didesnis, nes dalis vairuotojų įtaria klastą ir išvengia apgavystės, o dalis nukentėjusiųjų nedrįsta pripažinti, kad pakliuvo ant sukčių kabliuko, ir stengiasi pamiršti prarastus pinigus bei nemalonią patirtį.

Kol kas Lietuvoje įvykdomų apgavysčių esmė ta pati: automobilio pardavėju apsimetęs sukčius paprašo avanso ir dingsta.

Taip automobilį pirkti ketinę žmonės praranda 100, 200, kartais 500 eurų, tačiau pasitaiko ir itin didelių nuostolių.

Išskirtinė apgavystė įvykdyta vasario 22 dieną. Į pareigūnus kreipėsi ispanas, Kaune ketinęs pirkti prabangų sportinį automobilį „Porsche Panamera 4S“.

Jis nepažįstamam vyriškiui į banko sąskaitą pervedė net 30 tūkst. eurų, sutartu laiku atvyko pasiimti automobilio, tačiau nerado nei jo, nei pirkėjo.

Po savaitės policijos pareigūnai sučiupo 34 metų sukčių, Lietuvoje įmonę įkūrusį latvį.

Interneto svetainėje jis siūlydavo pirkti brangius automobilius maždaug 20–30 procentų pigiau, nei jie kainuoja rinkoje.

Ant latvio meškerės užkibo ir norvegas, pervedęs sukčiui 42 tūkst. eurų už tariamai parduodamą 2013 metų laidos elektra varomą automobilį „Tesla S“. Latvis buvo sučiuptas, kai mėgino išsigryninti šiuos pinigus.

Kiek anksčiau jis suviliojo dar vieną užsienietį iš Lenkijos, pasiūlęs jam pirkti 2016 metų visureigį BMW X6. Tačiau iš jo gautų pinigų nusikaltėlis nespėjo išsigryninti.

Jei sukčiui būtų pavykęs planas, jis iš viso būtų susižėręs apie 88 tūkst. eurų.

Sukčius spėjo pasiimti tik ispano pervestą sumą.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Ilona Staškutė

(29)
(6)
(23)

Komentarai (2)