Kur kas gilesnės „Brexit“ priežastys: kaip technologinis progresas nokautavo Europą ir suskaldė visuomenę

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Geras Žmogus 2016-07-02 21:32
kaip studijavęs ekonomiką, turėtum suuprast, kad investicijos atsipirkimui būtinas pakankamas laiko tarpas. Tas automatizavimas, realiai, vyksta dabar, tad jo vaisius skinsime tikrai ne rytoj. Šiaip, Lietuvoje, sakyčiau, yra bene vos rankų ir kojų pirštus viršijantis įmonių skaičius, efketyviai optimizavęs darbo procesus, robotams pakeičiant žmones. Na, programėlės taip pat duoda vaisius, bet ir jos dar visai neseniai pradėjo mus valdyt, tad nereikia iš kart skųstis, kadsriuba dar karšta ir negali valgyt
pilietis 2016-07-02 21:45
Na auksciau pats rasei koks yra elito poziuris i visus kitus zemesnius. As ta pati desciau, tik kitais zodziais Ir keliose vietose pabreziau, kad turiu galvoj stambuji versla, smulkieji tai jau prie visu kitu, ne prie elito.
pilietis 2016-07-02 21:49
Kaip kazkas komentavo, tai tendencijos tokios (nenoras dalintis padidejusiu pelnu su kitais) vyrauja globaliu mastu, ir kur technologijos pazenge toliau musiskes, ne tik Lietuvoj. Tik tos proporcijos gal ne visur vienodos, bet bendros tendencijos panasios.
pilietis 2016-07-02 22:03
Na taip, kai kas kitur ras darba, uzsiims kita veikla. Bet kai nerandanciu kitos veiklos (kuo toliau, tuo maziau reikia darbuotoju) susikaups kritine mase, valgyt noret tai jie nenustos, kaip ir nenustos kitu poreikiu, kas tada? Sakyciau rizikingas zaidimas. Na as cia is valstybes vadovu perspektyvos zvelgiu. Kam rupi valstybe, manau turetu taip ziuret i situacija. Verslininku akimis aisku vaizdas bus kitas, bet verslininko toks ir tikslas rupintis savo verslo gerove. Kita vertus, stambus/globalus verslas ir ziuret turi globaliai, kazkas panasaus i valstybes vadovu poziuri, jam turetu but svarbi ir aplinka, kurioje vystosi jo verslas.
Shinigami 2016-07-03 06:01
Tada viskas priklausys nuo to kas bus gudresnis ir pasiruoš iš anksto. Tas pasiruošimas sudaro labai daug dalykų. Savo kompanijų iškėlimas į kitas šalis. Įstatymų pakeitimas sau reikalinga linkme. Kaip Prancūzijoje arba kaip JAV. Bet aišku viena. Iš didelių įmonių su milijoniniais pelnais vis tiek nieko negaus paprasti žmonės.
vanduo4 2016-07-03 07:13
- Pasaulis pasiekė "brendimo" ribą, kur iškilo individualios ir bendros gerovės susiriešinimo klausimas. Kas svarbiau - individas ar bendrasis interesas? - Kvailesni klykia: mano teisės yra pačios svarbiausios, nors realiai net neįsivaizduoja ka tai yra. Jau nekalbant apie pareigas, nuo kurių suvokimo prasideda bendrojo intereso poreikis; - Pripažinkime, be bendrojo intereso, individo egzistavimas neįmanomas; - Tad Brexit tik išryškino šią priešpriešą parodydama, kad labai greitai būtini labai svarbūs pokyčiai Pasaulio suvokime; ----------------------------- - Jeigu Brexit bus realizuotas, į kitą lygį mes žengsme karinio konflikto keliu. Jeigu Brexit bus tik kaip gera visiems pamoka (suvokimas jog net ir patys mažiausi gali sugriauti tai ką taip ilgai statė, jeigu bus vieningi - o tai ir yra individo jėga bendruomenėje), mes žengsime tolyn jau kaip modernesnė visuomenė; - Antrasis Pasaulinis karas įvyko kai sutriko "galių pusiausvyros" sistema ir niekas nenorėjo užleisti lyderio pozicijų - Tame tarpe ir ta pati Anglija; - Dabar ta pati dvikova vyksta tarp Demokratijos bei Diktatūros pasaulyje. Ir jeigu Britų pasipūtimas nugalės, progresas bus atidėtas neribotam laikui. Būtent to ir siekia Rusija, o ilgainiui prisijungs ir Kinija, Iranas. Turkija galimai išduos NATO vardan savo diktatūros saugumo; Išvada: - Jeigu Europa sugrius dabar, kita Europa bus sukurta tik po III pasaulinio karo.
Geras Žmogus 2016-07-03 08:02
Čia, kaip taisyklė, siūlau imti pavyzdį iš skandinavų. Ten, turbūt, bet kokiai demokratijos problemai sprendimas slypi. Taip, jie gerai gyvena, uždiro iš naftos (nor gi, ne tik. Be to, yra dag šalių naftą pumpuojančių, bet toli gražu nuo Norvegijos), bet jų socialinio modelio darna tikrai verčia juos gerbti. Jau nuo seno sklinda gandai tarp lietuvių,kad Švedijoj, Norvegijoj, Danijoj, kuo tu bedirbtum, tave gerbs. Ten valstybės tarnautojai yra TARNAUTOJAI, o žmonės gyvena jau ir vardan aukštesnių tikslų. T.y. renkasi savo savirealizacijos kelią - kas nori lengvai gyvent, dirba paprastą darbą, pakankamai uždirba ir laisvalaikui skiria visą dėmęsį, kiti mokosi ir siekia aukštensių tikslų. Jau matau, kaip seilė varva daugeliui - "pakankamai uždirba"... Jau matau, kadip įsivaiduoja tie, savo bemvus ir audines iš tos pakankamos algos. Bet čia prieita kito niuanso - skurdžių kultūros, kurioje, beje, mes esame. Tai kultūra, kai žmogus perka sau tai, kas nebūtina ir tuo pačiu trukdo jam pasiekt būtinų tikslų. Pvz. kas šluoja parduotuvėse limonadų, pyragėlių ir pan. lentynas? Kas perka už paskutinius blizgančią audi a6 2007 metų? Ar matėt nors vieną turtuolį, nusipirkusų Audi R8 už paskutinius savo pinigus? Jie nėįeina į skurdžių kultūrą, bet didžioji Lietuvos dalis giliai į ją įbridusi, o tai taip pat įtakoja mūsų sprendimus. Skandinavai, kažkaip, turi imunitetą šiom bėdom - gal mokesčiai nežmoniški kalti, gal tinkamas švietimas, gal dar kažkas, bet jie tikrai turi ko mus pamokyti...
Geras Žmogus 2016-07-03 08:07
nesusikaups ta masė - tam ir yra Darbo birža. Ji daug efektyvesnė, nei bet kada ankščiau - ar buvai kada? Nueik, ten išmokint pyragus kepti ir dar mokės pinigus, kad mokaisi...
Arns 2016-07-03 09:50
Kaip ir faktas jog žmonės gyvena ilgiau, o pensijinis amžius politikų vis ilginamas ir jau dešimtmečiu ilgiau žmogus turi dirbti nei to būtu reikėję 1980 m. "Dirbantis senis" nėra tik socialinė anomalija, ir jog pasaulis keičiasi ir jie neprisitaiko, vis labiau taps ne jų, o kaitos problema.
Creatium 2016-07-03 11:18
Juokingai man skamba visokie "darbų mažėja" teiginiai... Galit gal statistiką parodyt? Augant ekonomikai blogiausiu atveju nedarbo lygis išlieka toks pat, bet dažniausiai - smarkiai mažėja. Jūs čia samprotaujat kaip duonos kepykla pakeis duonkepius robotais, bet pamirštat visiškai kitą verslo kryptį: tai technologijas ir paslaugas, kurios yra ne ką mažiau pelningos. Pradėti teikti paslaugas gali kiekvienas, tereikia smegenų. Jeigu jų nėra - tada labai greitai išsivysto noras gauti pašalpas. Buvo čia mintis, kad verslas turėtų dalintis pelnu. O tai kas dabar vyksta? Iš ko verslas moka atlyginimus darbuotojams (ir kosminius - pasidomėkit kiek verslui Lietuvoje kainuoja viena darbo vieta, nustebsit kokias išlaidas patiria verslas)? Ar jūs įsivaizduojat, kad mano, su jumis niekaip nesusijusi įmonė, jums mokės mėnesinį atlyginimą tiesiog iš oro? Iš kur tokios mintys? Kitas dalykas, jūs visiškai atskiriat verslą nuo žmonių. Bet patys žmonės yra verslas. Verslas be pirkėjų - bankrutavęs verslas. Jeigu nutiktų taip, kad visas verslas būtų automatizuotas, o žmonės neturėtų darbo (ir pajamų), tai kaip tas verslas galėtų egzistuoti? Automatiškai mažėtų paties verslo. Ir galiausiai, nereikia svaidytis jokiais "elito" terminais. Tai ne tik, kad yra sunkiai apibrėžiama, tačiau ir iškraipo visus argumentus. Tarsi "elito verslas" tai jau neša milijardinius pelnus iš oro. Jeigu jau taip, tai kas trukdo jums susikurti "elitinį" verslą?
Arns 2016-07-03 12:36
Gal reiktu atsiversti terminų žodyną, kad suprastumei jog po žodžiu "elitas" slepiasi politikai? Kai kalbama apie tokius referendumus, vienareikšmiškai pirmu smuiku groja skirtingi visuomenės ir politikų požiūriai į esamą ir būsimą padėtį.
Shinigami 2016-07-03 13:15
Pagal šituos grafikus bedarbių skaičius mažėja tiek EU, tiek Lietuvoje. Bet peržiūrėjau daug grafikų ir supratau, kad pats grafikas yra beprasmis. Nes visiškai neaišku kodėl jis toks. Pav. Lietuvoje visi stoja į teisę arba vadybą. Nors šioje vietoje laisvų darbo vietų nėra, bet universitetiniai kursai perpildyti. O baigę verkia, kad neranda darbo pagal specialybę. Žinau asmenų kurie stovi darbo biržoje tik dėl to, kad reikia sveikatos draudimą mokėti. Bet pačio darbo neieško ir visaip jo bando išvengti. Kiti dirba nelegaliai tik apsimeta bedarbiais. P.S. bedarbių smarkiai sumažėtu jei įteisintų viešnamius. Nebeliktu bedarbių moterų ir dalies vyrų.
Audrius 2016-07-03 13:17
Eilini karta savo isminti parodei.. Taip, labai sunkiai apibreziamas terminas..Geriau sakyt, tai yra MAN sunkiai suvokiamas ir apibreziamas terminas (kaip ir daugelis kitu dalyku gyvenime) . Zinai, pvz, kad ECB paskelbe, kad plecia savo monetarine politika. Dabar ECB pirks ne tik valstybiu, bet ir "blue chip" korporaciju bondus. T.y. ju bond'u yield'ai bus 0%. Tai kaip ta vadint? Lygia konkurencija? Visas sitas sh yra vadinamas crony capitalism. Kad tu to nesupranti, tai cia tik tavo problema.
Creatium 2016-07-03 19:31
Aha, aha... tai... kas tas "elitas"?
Arns 2016-07-03 21:00
Durniaus voliojimas ar rimtai nesidomėjimas politika? Tokiose temose minimas elitas visuomet suvokiamas kaip valdančiosios partijos, verslas kaip privatus ir t.t. Čia jau aksioma, kurio niekas neįrodinėja ir iškart einama į svarstymus koks politikos atotrūkis nuo paprastų žmonių.
Vytax 2016-07-03 21:43
Tikriausiai teigsite, kad tai savaime kokybiškos darbo vietos, juk tai pramonė? Nors man panašiau, kad „Maximos“ kasininkės turi geresnes darbo sąlygas, nei tie žmonės minkantys koldūnus. Tad nereikia taip aukštinti pramonės, ten esančios darbo vietos niekuo ne kokybiškesnės, nei kituose sektoriuose. O kalbant apie britus, tai problemos ten tikrai ne dėl technologinės pažangos. Jei taip būtų, ši šalis nebūtų pagrindinė mažai kvalifikuotų imigrantų kryptis. Veikiau britams pagrindinė problema yra patys imigrantai. Didelė imigracija labai apkrauna valstybines socialinės ir sveikatos apsaugos sistemas, stipriai išpučia NT turto kainas. Jaunimui gal tai ne itin didelė problema, jie nei serga, nei jiems didelio būsto reikia vaikams auginti. Bet vyresniesiems šitos problemos itin aktualios.
Shinigami 2016-07-03 21:55
O dabar pagalvojus kiek tas vienas koldūnas turėtu kainuoti, kad šios darbininkės užsidirbtu padorų atlyginimą...
Arns 2016-07-03 22:14
Vytax, pramonė visuomet mažiau patogi nei ofisas, bet joje gali dirbti daug žmonių, tame tarpe ir vidutiniokai. Nėra jokios šalies, net tie patys japonai ne visi profesoriai, inžinieriai ar programuotojai. Tą norintį kabintis viduriuką ir turi arba remti išmokomis arba duoti darbo. Europa buvo pasirinkusia variantą remti, tačiau tai tampa per brangu ir imigrantai neretai tiesiog ją apgaulės būdu panaudoja nė neketindami dirbti.
Audrius 2016-07-04 09:35
@Creatium aiskiai nei zodzio nesupratai ka parasiau..nu okay, pabandom dar karteli. ECB (Europos Centrinis Bankas), paskelbe, kad laisvina savo monetarine politika (labai grubiai tariant pinigu "spausdinima"). Nuo siol ECB pirks ne tik valstybiu, bet ir taip vadinamu "blue chip" korporaciju (didziausiu europos korporaciju) bond'us (skola). ECB sau issikeltas tikslas yra stimuliuoti ekonomika, o ne gauti geriausia ROI (return on investment). Todel, skirtingai nei normalus investuotojai, jie su mielu noru pirks imoniu bond'us ir su 0% yield'u. Kitaip tariant, dideles korporacijos dabar gales gaut nemokamus pinigus vien tik del to, kad jos yra dideles ir turincios kontaktus. Kadangi korporacijos gaus pinigus is ECB, joms nebereikia stengtis rinkoje pritraukti investuotoju-ECB viska visvien pirks. Kalba eina apie 80 milijardu euru per menesi visus metus. Sitos milziniskos subsidijos nieko bendro neturi su kompaniju inovacijom, darbo vietu kurimu ir pan. Ziurint statistiskai, tai net atvirksciai-dideles kompajis kaip tik buna ir maziau inovatyvios ir efektyvios lyginant su mazom. Mazos imones, tuo tarpu, dabar dar sunkiau gaus kreditus, nes visi bankai mieliau skolnis ECB uznugari turincias didziules korporacijas. O jei ir gaus paskolas, tai tikrai ne su 0% palukanom. Kaip tau tokios "rinkos" salykos? Nematai cia jokiu problemu? Jei nematai- daugiau nebeturim apie ka diskutuot. I rest my case ir grazios tau dienos...
immortallt 2016-07-04 09:53
Audriau, reiktų pasižiūrėti ir žinotum, kad kai kurios blue chip korporacijos jau gauna skolintis už beveik 0%. Taip pat, ECB neinformuoja, kurių kompanijų obligacijas pirks. Mažos įmonės niekada ir negalėjo konkuruoti su didelėmis tiesiogiai. Mažų kainos daug didesnės. Mažos turi siūlyti nišinius produktus ir paslaugas, o ne bandyti perspjauti kaina. Visai mažieji niekada ir nesiskolino obligacijų rinkoje, o bankai į 0% obligacijas investuos tik tiek, kiek priklauso pagal reiklavimus.