Technologijos.lt nevengia aktualių visuomeninių temų, tačiau apie politikos aktualijas paprastai nerašome. Bet su malonumu publikuojame portalo skaitytojų tekstus, tad pagal jų domėjimosi sritis kartais tenka praplėsti ir tematiką. Šis pavyzdys – labai charakteringas. Mūsų portalo skaitytojas Karolis atsiuntė labai išsamią Seimo rinkimo apžvalgą ir pasiūlė ja pasidalinti su kitais skaitytojais. Nors tema ir labai politinė, bet apžvalga tokia išsami ir argumentuota, jog tiesiog negalime jos nepaskelbti. Tad, žodis autoriui – toliau esantis tekstas neredaguotas.

Atrodo neįmanoma, kol neįvyko. Gana netikėtą pergalę rinkimuose šventė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tačiau žvelgiant atgal – galima pastebėti nemažai akivaizdžių priežasčių, kodėl toks rezultatas yra dėsningas.

Šioje analizėje pateikiu keletą trumpų įžvalgų, kodėl LVŽS šventė pergalę, kodėl turime gerbti jai suteiktą mandatą, kas turėtų sudaryti valdančiąją koaliciją bei kokie iššūkiai laukia LVŽS ir sisteminių partijų.

Akivaizdus mandatas

Mąstant blaiviai, socialiniuose tinkluose nesiliejanti nepamatuota kritika LVŽS atžvilgiu yra daugiau pralaimėjimo kartėlis nei realus argumentuotinas susirūpinimas, kuris buvo į valdžią atėjus keturių partijų skandalų lydėtai koalicijai 2012-aisiais.

Taip, Ramūnas Karbauskis palaikė įvairius euroatlantinės integracijos lėtinimo (neskubėjimo) procesus, tačiau jo partijoje jėgą sudarys ir kitos asmenybės (kai kurios ko gero dar net neiškilo). Taip, daug išrinktųjų vis dar nėra visuomenei žinomi, tačiau juk už tai ir balsavome – labai norėjome pokyčių.

Būtų neteisinga kitų partijų rinkėjams nesuteikti naujai valdančiajai daugumai pasitikėjimo kredito bent metams – ir vertinti rezultatus, turint omenyje kokio didelio palaikymo jie sulaukė, kokios kompetencijos asmenis jie žada pasikviesti ir pan. Šaliai nenaudinga, jei žmonės partijas vertins vien tik pagal etiketes, nevertins realių jų darbų ir bus automatiškai prieš juos nusistatę.

Tačiau tai nereiškia, jog reikėtų pamiršti oponuoti ir reikalauti aukščiausių standartų visomis prasmėmis, o po to pirštais badyti į korupciją, nekompetenciją ar kitus kluptelėjimus.

Paprasta koalicijos formulė

Dėl geresnės situacijos valstybėje ir ilgalaikės partijos perspektyvų, Tėvynės Sąjunga (TSLKD) turėtų sutikti tapti mažuoju koalicijos partneriu be liberalų – ar bent deklaruoti tvirtą paramą mažumos vyriausybei.

Kokios yra realios – ne emocinės – priežastys, kodėl TSLKD turėtų to nedaryti? Programos – gan panašios, retorika apie profesionalius atstovus vyriausybėje – atitinka, o lyderiai jau seniau deklaravo galimybę sudaryti koaliciją.

Rinkėjai parodė tvirtą nuomonę ir būtų pavojinga ją ignoruoti. Priežastys, kodėl TSLKD galėtų nedalyvauti, galbūt yra emocinės (dėl Ramūno Karbauskio retorikos) ir partinės (neaišku, ko galima tikėtis iš darbo tokioje vyriausybėje). Liberalų dalyvavimo argumentas nėra tvirtas. Kai kurie radikalesni Karbauskio siūlymai taip pat nebus įgyvendinti, nes juos blokuos Skvernelio blokas ir koalicijos partneriai.

Žinoma, koalicijos atveju vyriausybės laimėjimų laurus imtų LVŽS, o problemas dažnai tektų prisiimti abiem partijoms. Bet TSLKD tai būtų mažesnė blogybė.

TSLKD ir Lietuvos socialdemokratams – LSDP nesutikus sudaryti koalicijos, taip spaudžiant rinkimų nugalėtojus, rinkėjų požiūris į sistemines partijas tikrai nepagerės. Naujų rinkimų atveju, sumažėjusį pasitikėjimą jomis pasidalintų kitos partijos – LVŽS, Liberalų Sąjūdis (LRLS), Antikorupcinė Koalicija (AK), Tvarka ir Teisingumas (TT) ir Darbo Partija (DP). TSLKD stipriųjų dešiniųjų sparnas taip pat galėtų kelti problemų.

Tuo tarpu LVŽS lyderiaujant, jiems teks atlaikyti daug iššūkių, o TSLKD visuomet turės manevro laisvę atsitraukti LVŽS iškilus pakankamai rimtų problemų.

Svarbiausia, jog TSLKD gaus galimybę įgyvendinti bent dalį savo programos ir atstovauti savo rinkėjams.

Pergalės priežastys

Unikalios politinės pažiūros

Nors TSLKD lyg ir mėgino aktyvuoti savo empatiškąją politiką, jų nuoširdumu rinkėjai abejojo (vienas prasčiausių antrųjų rinkėjų pasirinkimų). Tuo pačiu jie atsitraukė toliau nuo savo dešiniųjų vertybių apeliuodami į jaunesnius rinkėjus. LSDP visiškai sumušė savo rinkėjų pasitikėjimą Darbo Kodekso pakeitimais, o skandalus bandė ignoruoti sekdami savo apklausų palaikymo procentus.

Tuo tarpu LVŽS parodė, jog iki šiol nebuvo (bent rinkėjų požiūriu) tikros skandaluose nesimurkdančios, kompetentingos stiprią kairiąją ekonomikoje ir dešinę socialiniuose santykiuose deklaruojančios partijos.

Sisteminių partijų priešiškumas ir skandalai

Lyg kino filmuose ar sporto varžybose, Lietuvos rinkėjai palaiko partijas, kurios lyg ir turėtų būti autsaideriai, yra prieš esamą sistemą bei susilaukia priešiškumo. Šiuose rinkimuose (be LVŽS) tai, žinoma, buvo ir antikorupcinė koalicija, anksčiau tai buvo „Drąsos kelias“, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskich ir t.t.

Šiuo atveju bet kokia kritika LVŽS atžvilgiu yra matoma kaip sistemos puolimas ir jų palaikymas gali tik stiprėti.

LSDP neatodairiškas požiūris į krečiančius skandalus bei DP/TT dalyvavimas vyriausybėje dėjo didelį smūgį ir rinkėjai pasirinko alternatyvą.

TSLKD požiūris

Viena priežasčių, kodėl šie rinkėjai atrado LVŽS (ir iš dalies LRLS), o ne TSLKD yra ta, jog Gabrielius Landsbergis nespėjo pakeisti nejautraus ir arogantiško (ne saviems) partijos įvaizdžio. Tam tikra retorika apie problemas šiuo klausimu buvo girdima, tačiau vėliau primiršta. Ankstyva kalba apie postus, lyderystę, darbus, retorika apie kolūkius nepadėjo.

Kol tai nepasikeis, TSLKD bus sunku pasiekti daug daugiau, nei dabar – ypač vienmandatėse apygardose –  ir visuomet reikės tikėtis palankių kitų partijų rezultatų norint lyderiauti.

Tai – vis dar neišnaudotas didžiulis potencialas, turint omenyje, jog partija, kurioje nuostabius socialinius darbus daro Tadas Langaitis ar Mykolas Majauskas, vis dar kenčia dėl savo žodžių ir veiksmų prieš 20 metų.

Eligijus Masiulis

Paskolos (ar kyšio) skandalas visiškai sugriovė LRLS reitingus ir pasitikėjimą jais.

Labai įmanoma, jog jei to nebūtų įvykę, pagrindinė kova dėl pergalės būtų vykusi tarp LRLS ir LVŽS, o maksimalus surinktas mandatų skaičius buvęs daug mažesnis. Sisteminės partijos tuomet būtų užėmusios trečiąją ir ketvirtąją vietas, o labiausiai tikėtina koalicija būtų buvusi TSLKD ir LRLS.

Tai ženklas ateities politikams, jog skaidrumas tam tikram rinkėjui yra didžiulė vertybė.

Apklausos

Visai neseniai net nebuvo galima pagalvoti apie kitokį variantą nei visiškas LSDP dominavimas. Ilgą laiką apklausose virš 25 proc. palaikymą rinkę socialdemokratai rinkimus baigė tolimoje trečioje vietos ir vos aplenkė liberalus.

Tiek LVŽS, tiek TSLKD stipriai šovė į viršų, o apklausų rezultatus jau spėta pamiršti. Kadangi rinkimų rezultatai nuo apklausų skiriasi ne pirmą kartą, vertėtų apgalvoti, kodėl jos ne visai veikia. Taip pat – kaip teisingiau įtraukti situaciją vienmandatėse. Ko gero, jei jos būtų rodžiusios realų rezultatą, būtume matę visiškai kitokį LSDP elgesį paskutiniaisiais kadencijos metais.

LVŽS iššūkiai: žmonės ir darbai

Komentarai (44)