Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas: ką daryti, kad nupirkus automobilį nereiktų vaikščioti į teismus  ()

Pagaliau įsigijote norimą automobilį, tačiau džiaugsmą dėl pirkinio netikėtai pakeičia visai kitos nuotaikos – pasirodo, jūs buvote apgautas. Paprasčiausiai, pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį automobilio pardavėjas net nesiruošia jos nešti į „Regitrą“. Dar blogiau, jei paaiškėja, jog jūsų įsigytas automobilis vis dar lizinguojamas.

Apgavo

Lapkričio 24 d. į policiją kreipėsi 19-etis jaunuolis, gyvenantis Rainiuose. Vaikinas nurodė, kad spalio 2 d., pagal pirkimo-pardavimo sutartį savo turėtą automobilį „BMW 520“ išmainė į automobilį „Opel Vectra“. Tik praėjus kone dviems mėnesiams – lapkričio 23 d. – vaikinas sužinojo, kad automobilis, kurį jam perleido kitas asmuo, įsigytas lizingu, tad susidarius įsiskolinimui, privalu jį grąžinti.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Patys pareigūnai pripažįsta, kad toks sukčiavimo būdas Lietuvoje kol kas naujiena. Kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų?

Policijos patarimas

Atvejai, kai automobilio savininkas nėra žinomas net mašinos vairuotojui, nėra tokie reti. Tokia situacija užprogramuoja nemalonumus.

„Tiriant eismo įvykius ir pabėgimus iš įvykio vietos, pasitaiko tokia situacija, kuomet prieš tai vairuotojai susikeičia automobiliais ir pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį. Bet jie gali jos niekur nenunešti ir neužregistruoti. Išeina taip, kad automobilio pardavimas neužregistruojamas ir pirkėjas tik vaikšto su tuo popieriumi. Pasitaiko, kad kai kurie asmenys, norėdami išvengti nuobaudų, norėdami automobilį panaudoti blogiems tikslams, gali ir apgauti. Surašo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri yra formali, su suklastotais dokumentais“, – DELFI teigė Kauno apskrities VPK Kelių policijos vadovas Danas Česnauskas.

Policija pataria itin atidžiai tikrinti duomenis, kurie rašomi į sutartį. „Pavyzdžiui, susėda du žmonės, pasiima pasus ir užpildo pirkimo-pardavimo sutartį. Bet ar tikrai pildytojai teisingai surašo duomenis? Ar kitas žmogus patikrina, ar duomenys teisingi, ar parašas tikrai jo?

Ir tada žmogus lieka su tuo neteisingai parduotu automobiliu. Niekas nesuseks tada, pardavėjas gali išvažiuoti. Kuomet įvyksta skaudus eismo įvykis, būna sužalojami, sunkiai sužalojami ar miršta eismo dalyviai, nukentėjusysis gali paprašyti arba tyrėjas savo iniciatyva gali paprašyti, kad būtų uždėtas areštas transporto priemonės savininkui, kad būtų išspręstas civilinis ieškinys.

Nepriklausomai, ar turi ar neturi sutarties, jis yra automobilio savininkas, baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebus. Gali būti patrauktas tik vairuotojas, Jei vairavęs asmuo neturi lėšų apmokėti, tam, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys, gali būti uždėtas areštas turtui“, – pasakoja D. Česnauskas.

Pareigūnai teigia, kad saugiausias būdas automobilį perrašyti „Regitros“ padalinyje. „Idealiausia yra neskubėti, nuvažiuoti į „Regitrą“ ir supildyti pirkimo pardavimo sutartį kaip priklauso.

O ten turėtų būti matyti, kam priklauso automobilis. Jei žmogus nesumokėjęs visų pinigų už automobilį lizingo bendrovei, automobilis priklauso tai bendrovei. Anksčiau buvo privaloma turėti įgaliojimą, jei vairuoji ne savo automobilį. Visi pykdavo. Jei įvyksta eismo įvykis ir vairuotojas pabėga iš eismo įvykio vietos?

Būna jaunimas susikeičia mašinomis. Nei sutarčių pasirašo, nieko. Automobilio pasikeičia du trys savininkai ir po avarijos kažkuris pabėga iš įvykio. Na, ir surask savininką. Būna, pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį, bet jos nepriduoda“, – sako D. Česnauskas. Pareigūnai neslepia, kad tuomet kritikos strėlės sminga būtent į juos. „Tokiose situacijose kaltina policiją, kad ji nieko nedaro.

Automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis. Tvarka turėtų būti, kad ne bet kas galėtų važinėti ir juo naudotis. Bet jei tu perdavei kam nors tą padidintą pavojaus šaltinį, būk geras, prisiimk dalį atsakomybės“, – sako D. Česnauskas.

Kaip sužinoti, ar automobilis nepriklauso lizingo bendrovei

„Regitros“ atstovų teigimu, įsigyjantieji asmenys turėtų žinoti, kad dalyvauti eisme su transporto priemone bus galima tik jeigu ji bus pažymėta jai priskirtais registracijos numerio ženklais (plokštelėmis) ir turės valstybės įmonės „Regitra“ išduotą leidimą dalyvauti eisme (registracijos liudijimą).

„Būtent šis dokumentas žymi transporto priemonės atitikimą įstatymuose numatytiems reikalavimams, kurie būtini dalyvauti eisme“, – sako Aurelija Juodytė, „Regitros“ Komunikacijos skyriaus vadovė.

Specialistė primena valstybės įmonei patikėtą misiją – leidimų vairuotojams ir transporto priemonėms dalyvauti kelių eisme gerinant viešojo eismo saugumą ir skatinant socialų vairavimą išdavimą.

„Kai transporto priemonė turi galiojantį registracijos liudijimą ir yra paženklinta registracijos numerio ženklais, šiuo metu šalyje galiojantys teisės aktai leidžia su ja dalyvauti eisme nepriklausomai, ar automobilis priklauso vairuotojui nuosavybės teise, ar ne“, – sako A. Juodytė.

Tačiau sandorį dėl automobilio pardavimo ar keitimo į kitą sudaryti gali tik automobilio savininkas, kitas asmuo turi turėti atitinkamą įgaliojimą. „Žmonėms žinotina, kad transporto priemonės registracijos liudijime įrašomas transporto priemonės valdytojas. Įprastai, tai – tas žmogus, kuris automobiliu naudosis ir dalyvaus viešajame eisme. Gali būti ir įmonė.

Liudijime rašomas ir transporto priemonės savininkas – ir juo gali būti tas pats asmuo kaip valdytojas, bet gali būti nurodytas kitas fizinis ar juridinis asmuo. Iš šios grafos ir matyti, ar automobilis nepriklauso lizingo bendrovei“, – paaiškina Mamertas Kulakauskas, „Regitros“ Veiklos departamento Transporto priemonių registracijos skyriaus vadovas.

„Regitra“ siūlo transporto priemonių perleidimo, mainų ar įsigijimo sandorius iš anksto aptarti su teisės konsultacijas teikiančiais asmenimis. Pirkimo–pardavimo atveju „Regitra“ papildomai rekomenduoja naudotis jos parengtu sandorio dokumento šablonu.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Paulius Garkauskas

(19)
(0)
(19)

Komentarai ()