Viena iš turtingiausių pasaulio valstybių yra ir viena iš labiausiai pirataujančių  (10)

Kai piratauja neturtingos šalys, galima suprasti ar net pateisinti. Tačiau žmogaus prigimtis kinta daug lėčiau, nei kyla ekonominis pragyvenimo lygis ir pripratimas – antras prigimimas


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dėl transliavimo internetu paslaugų tiekėjų, tokių kaip Netflix ir Spotify, patogiai ir nebrangiai pateikiančių filmus, TV laidas, muziką, internetinis piratavimas nuolat mažėja ne vienerius metus. Naujausiais duomenimis, ši piratavimo mažėjimo tendencija išlieka: piratų svetainių lankomumas pernai buvo mažesnis 6%.

Tačiau argumentas, kad transliavimo internetu paslaugos galiausiai išnaikins piratavimą, galioja tik tada, jei Netflix ar Spotify prieinama pirataujančioje šalyje už prieinamą kainą. Nauji Muso, antipiratines technologijas kuriančios kompanijos, duomenys rodo, kad šalyse, kur gyventojų pajamos mažesnės, piratavimas didesnis. Bet yra viena ryški išimtis: Singapūras.

Pasaulio banko duomenimis, Singapūras, matuojant vienam gyventojui tenkančias bendras nacionalines pajamas (BNP) pagal perkamąją galią, yra ketvirta turtingiausia pasaulio šalis. Tačiau singapūriečiai įsikūrusi devintoje labiausiai piratinius puslapius lankančių naudotojų šalių sąrašo vietoje, greta daug neturtingesnių šalių, tokių kaip Rumunija, Baltarusija ir Ukraina.

Nors Netflix galima naudotis visose pasaulio šalyse – išskyrus keturias – jo paslaugų kainos nepritaikomos pagal vietines rinkas. Tad, naudotojas Kijeve už pigiausią prenumeratą kas mėnesį turi atseikėti €7,99, tiek pat, kiek ir Paryžiuje ar Frankfurte, kas uždirbančiam per metus €2 419 yra prabanga. Spotify kai kuriose labiausiai pirataujančiose šalyse paslaugų dar neteikia, Baltarusijoje, Gruzijoje ir Ukrainoje.

Nėra aišku, kodėl singapūriečiai yra taip linkę piratauti, nors apmokėti internetinio transliavimo paslaugos jiems tikrai nebūtų sunku. Muso sako leidžianti „kalbėti duomenims“ ir nesistengianti gvildenti stebimų tendencijų priežasčių. Ji nurodo 2014 apklausą (pdf), kurį atliko tyrimų firma Sycamore Research, rodančią, kad 7 iš 10 jaunų, , 16 – 24 metų amžiaus singapūriečių, pripažino aktyviai besisiunčiantys muziką, filmus ir TV laidas nelegaliai. 6 iš 10 suaugusių respondentų sakė piratavę internete anksčiau.

2014 metais Singapūre įsigaliojo autorinių teisių įstatymai, kuriais remdamiesi, autorinių teisių savininkai gali nurodyti interneto paslaugų tiekėjams blokuoti interneto puslapius, kuriuose yra piratinės medžiagos. Praėjus porai metų, singapūriečių apetitas nemokamoms pramogoms nemąžta. Taip gali būti paprasčiausiai dėl to, kad singapūriečiai daro tai, ką moka geriausiai – būna kiasu. Galų gale, kam mokėti, jei galima gauti nemokamai?

Joon Ian Wong
qz.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(10)
(8)
(2)

Komentarai (10)