Kodėl žmonės pradėjo daryti tatuiruotes? Senovės radiniai rodo, kad tuomet rūpėjo ne grožis, o visai kiti tikslai  ()

Žodis tatuiruotė kilęs iš polinezietiško žodžio „tattaw“. Senovėje tatuiruotės buvo ne tik kūno puošybos elementas, bet demonstravo socialinę padėtį ar religinius įsitikinimus.

Seniausia rasta tatuiruotė puikavosi ant lede sušalusio žmogaus kūno, rasto pietų Europoje. Tatuiruotos dėmelės ant jo nugaros ir kelio sąnarių žymėjo kaip tik tas vietas, kurios labiausiai nukenčia nuo fizinės įtampos. Dėl to manoma, kad tatuiruotės darytos siekiant sumažinti sąnarių skausmą.

O senovės Egipte tikėta, kad tatuiruotės yra vaisingumo simbolis bei sėkmingo nėštumo garantas – moterys taškiniais piešiniais margino viršutinę liemens dalį, pilvą ir šlaunis.

Dar prieš Kolumbui pasiekiant Ameriką, čia gyvenantys vyrai bei moterys susikurdavo stilizuotus priešinius ant liemens, galūnių ir veido kaip aukštos visuomeninės padėties ženklus.

Tatuiruotės įgavo neigiamą atspalvį plintant krikščionybei. Manyta, kad tokie ilgalaikiai piešiniai ant kūno sudarko tobulą Dievo atvaizdą, tad Romos imperatorius Konstantinas jas uždraudė. Galbūt dėl šios priežasties ir dėl to, kad Chinų dinastijos laikais Kinijoje buvo tatuiruojami tik kaliniai, tatuiruotė ir šiandien yra ne visada teigiamai vertinamas kūno puošybos elementas.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(20)
(2)
(18)

Komentarai ()