Ar minosvaidžio minas iš tikrųjų galima mėtyti kaip granatas? Tokia scena buvo matoma filme „Gelbstint eilinį Rajaną“ (Video) (4)
1998-ųjų filme „Gelbstint eilinį Rajaną“ buvo daug įdomių scenų. Vienoje užfiksuotas netradicinis minosvaidžio minų panaudojimas - jos buvo mėtomos kaip granatos. Bet ar tai apskritai įmanoma? O gal tai - tik filmo kūrėjų fantazija?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Minosvaidis yra labai paprastas ginklas. Jis neturi gaiduko, užtaisymo mechanizmo ar įmantraus taikiklio. Paprastai tariant, tai yra vamzdis su daužikliu apačioje. Žinoma, šiuolaikiniai minosvaidžiai gali turėti ir daugiau įdomių savybių, tačiau pats principas iki šiol išliko nepakitęs.
Tuo tarpu minosvaidžio minos buvo sudėtingesnės. Jas sudarė kelios pagrindinės detalės. Korpusas pasižymėjo aerodinamiška forma. Jame buvo sprogstamasis užtaisas su nuo smūgio veikiančiu detonatoriumi. Tuo tarpu uodegoje buvo paleidžiamasis užtaisas, kurį uždegdavo speciali kapsulė. Kadangi detonatoriai būdavo labai jautrūs, minos turėdavo ir saugiklius - prieš jas iššaunant reikėdavo ištraukti žiedą.
Bent jau taip veikė amerikietiškas Antrojo pasaulinio karo laikų minosvaidis M2. Taigi, atsakymas į klausimą ar filme „Gelbstint eilinį Rajaną“ buvo parodyta tikroviška scena, kuomet minosvaidžių minos buvo mėtomos kaip improvizuotos granatos, tenka atsakyti teigiamai. Taip buvo daroma, nors ir pakankamai retai.
Štai kaip tai atrodė filme (nuo 0:28)
Ištraukti žiedą nepakakdavo. Minos turėdavo ir kitą saugiklį - smūgiams jautrus detonatorius įsijungdavo tik pajutęs nedidelį smūgį į minos galą. Įprastai tą smūgį sukeldavo minos nusileidimas į minosvaidžio vamzdį ir detonavęs paleidžiamasis užtaisas. Tačiau, jei po ranka nebūdavo minosvaidžio, pagrindinio užtaiso detonatorių būdavo galima įjungti ir kartą trinktelėjus minos uodegą į ką nors kieto - būtent taip, kaip tai ir buvo daroma filme. Tuomet mina būdavo nusviedžiama už keliolikos metrų net neužsidegus paleidžiamajam užtaisui.
Beje, taip buvo daroma ne tik tada, kai šalia nebūdavo minosvaidžio. Įprastai paleistos minosvaidžio minos nuskriedavo kelis šimtus metrų. Į visai šalia esančius priešus minas buvo paprasčiau tiesiog numesti. Žinoma, tai suveikdavo ne visada. Uodegą reikėdavo trinktelti labai stipriai, tačiau tik vieną kartą - antrasis smūgis galėdavo miną ir susprogdinti.