Branduolinis monstras „Majak“ greičiausiai pavaišino Europą radiacija - štai kiek nelaimių ten jau yra įvykę  ()

Branduolinio kuro gamybos kompleksas „Majak“, esantis Rusijos Uralo kalnuose, Čeliabinsko srityje, artimiausiu metu bus minimas vėl ir vėl. Ši gamykla, kurioje gaminamas kuras branduoliniams ginklams, tikriausiai yra radioaktyvaus debesies, kuris 2017-ųjų rugsėjį praslinko per Europą, šaltinis. Rusija tai neigia, bet „Majak“ istorija rodo, kad tokie incidentai nebūtų naujiena.

Radioaktyvus debesis Europoje 2017-ųjų rugsėjį sukėlė didelį nerimą - kažkur slepiama branduolinė avarija. Radioaktyviojo rutenio-106 prisodrintas debesis buvo užfiksuotas Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir, žinoma, Rusijoje. Beveik nėra abejonių, kad jo šaltinis - liūdnai pagarsėjusi „Majak“ gamykla, įkurta dar 1948 metais ir niekada neturėjusi saugaus laikotarpio.

Jau 1949 metais „Majak“ pristigo radioaktyvių atliekų saugyklų ir atliekos buvo išleistos į Tečos upę, kurią kaip vandens šaltinį naudojo visa eilė netoli įsikūrusių kaimų. Pirmiausia buvo iškeltas Metlino miestelis, vėliau - dar 10 gyvenviečių. Muslumovo gyvenvietė, kuri buvo didžiausia paveiktame regione, buvo palikta, o tada mokslininkai ten atlikinėjo tyrimus. 1953 metais jie ištyrė 587 žmones, 200 iš jų akivaizdžiai buvo apsinuodiję radiacija. Muslumove apsigimimų skaičius triskart viršija regiono statistiką, daugybė žmonių kenčia nuo lėtinio nuovargio, hipertenzijos, vėžio ir kitų ligų. Ir tai buvo tik pradžia.

1953 metais „Majak“ gamykloje įvyko nekontroliuojama branduolinė reakcija, radiacija paveikė kelis darbuotojus. 1955 metais kitas incidentas sugriovė vieną iš komplekso pastatų. 1957 metais įvyko dar viena nekontroliuojama reakcija, pražudžiusi vieną darbuotoją ir dar 5 susargdindama spinduline liga.

1957 metais įvyko Kyštymo avarija - neprižiūrimas radioaktyvių atliekų rezervuaras sprogo ir paskleidė radioaktyvias daleles, kurios su dūmais nukeliavo šimtus kilometrų. Iki Černobylio katastrofos tai buvo didžiausia branduolinė katastrofa pasaulyje. 

1958 metais gamyklos darbuotojai vykdė eksperimentus, bandydami išsiaiškinti kritinę prisodrinto urano masę. Įvyko dar viena nekontroliuojama reakcija, nužudžiusi tris darbuotojus ir dar vieną apakinusi.

Nekontroliuojamos branduolinės reakcijos „Majak“ komplekse vyksta gana dažnai - 1962 metais buvo paveikti 5 darbuotojai, 1965 metais aukų išvengti pavyko, o 1968 metais vienas žuvo, o kitas neteko rankos ir abiejų kojų.

1967 metais vėjas Ozerske paskleidė radioaktyvias dulkes, pakilusias iš išdžiūvusio Karačiajaus ežero. Jos paveikė daugiau nei 400 tūkstančių žmonių. Karačiajaus ežeras tapo radioaktyvių atliekų saugojimo vieta, todėl dabar yra viena iš labiausiai radiacija užterštų vietų žemėje.

1984 ir 1990 metais „Majak“ komplekse įvyko stiprūs sprogimai, pastarasis nusinešė vieną gyvybę. Įvairūs incidentai ne kartą kainavo pastatus ir įrangą. 1962 metais sprogimas sugriovė absorbcijos bokštą. 1993 metais absorbcijos bokštas buvo vėl sugriautas.

Kiek kartų „Majak“ netyčia paleido radioaktyvias dujas ar aerozolius net sunku suskaičiuoti. 2003 metais darbai „Majak“ buvo laikinai sustabdyti, kuomet paaiškėjo, kad radioaktyvios atliekos keliauja į atvirus vandenis.

Ir tai net ne visi incidentai. Komplekse dažnai pastebimas neplanuotas radiacijos lygio augimas, darbuotojai dažnai yra apšvitinami. Informacija apie didelę dalį incidentų nėra skelbiama, nes „Majak“ yra strateginės reikšmės objektas - čia sodrinamas plutonis Rusijos branduoliniams ginklams.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(65)
(5)
(60)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai