Naujas „Mein Kampf“ leidimas – antisemitinė knyga, kurią parašė Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris, vėl buvo naujai išleista 2016 m. – pirmą kartą nuo 1945 m. – pasibaigus autorių teisių įstatymui, draudžiančiam jos publikavimą Vokietijoje.

Prancūziška knygos versija pasirodė 2021 m., iš kurios 1000 psl. maždaug pusė sudaro komentarai ir aiškinimai.

Nauji šios kontraversiškos knygos leidimai padės užpildyti žinių apie šią sritį spragas, teigia istorikai, tačiau žydų grupės yra atsargios, o valdžia aiškina, kad anotacijos yra privalomos.

Tačiau Hitleris nėra vienintelis diktatorius per istoriją savo idėją ir pasaulėžiūrą išdėstęs literatūroje – čia pateikiame devynis pasaulio diktatorius, kurie savo mintis išdėstė popieriuje.

1. Adolfas Hitleris

Adolfas Hitleris parašė „Mein Kampf“ („Mano kova“)  po to, kai buvo įkalintas už „politinius nusikaltimus“ po 1923 m. nesėkmingo perversmo – vadinamojo Alaus pučo.

Knygoje, pirmą kartą išleistoje 1925 m., jis teigia, kad žydai dalyvauja sąmoksle siekiant lyderystės pasaulyje ir įvardija juos kaip rasiniu ir ideologiniu požiūriu prastesnius, o „arijai“ ir nacionalsocialistai buvo rasiniu požiūriu pranašesni ir politiškai pažangesni.

1933 m., kai jis iškilo į valdžią, knyga tapo nepaprastai populiari, o karo pabaigoje Vokietijoje buvo parduota ir išplatinta milijonai egzempliorių.

Nors Bavarijos vyriausybė, susitarusi su Vokietija, po karo atsisakė leisti, kopijuoti ar spausdinti knygą Vokietijoje, ji yra legali kitose šalyse, įskaitant Indiją, Kanadą, JAV ir Turkiją.

2. Benito Mussolini

Italų diktatorius Benito Mussolini kartu su italų filosofu Giovanni Gentile yra „Fašizmo doktrinos“ autorius, o esė pirmą kartą paskelbta 1932 m.

Esė laikoma Mussolini politinių pažiūrų išdėstymu ir fašizmo tyrinėjimu po to, kai jis 1922 m. atėjo į valdžią, o 1925 m. įvedė diktatūrą.

1943 m. Musolini buvo nušalintas nuo valdžios ir areštuotas Italijoje – vokiečių specialiosios pajėgos jį išgelbėjo iš kalėjimo, tačiau 1945 m. Italijos pajėgos jį sučiupo ir įvykdė egzekuciją.

Jo kūnas buvo viešai pakabintas aukštyn kojomis Milane.

3. Julijus Cezaris

Julijus Cezaris iš pirmų lūpų aprašė savo karines kampanijas Galijoje, kur būdamas itin populiariu generolu, devynerius metus kovojo su vietinėmis gentimis.

Jo pergalės sukėlė priešų priešiškumą Romoje, todėl Romos generolas parašė ataskaitas, kad padėtų pritraukti visuomenės palaikymą.

Po sėkmės Galijoje Cezaris vėliau kariavo Romos pilietinį karą, perėmė valdžią Romoje ir buvo paskirtas diktatoriumi iki gyvos galvos, tačiau 44 m. prieš mūsų erą, kovo 15 d. sukilėlių senatorių nužudytas.

4. Saddamas Husseinas

Nuverstas Irako diktatorius Saddamas Husseinas ketvirtą savo romaną „Demonai, dinkite!“ (arba kitu arabišku vertimu „Pasmerktasis, dink iš čia“) užbaigė dieną prieš 2003 m., kai JAV pajėgos įsiveržė į jo šalį, tvirtino jo dukra.

256 puslapių knygą apie Artimųjų Rytų ir JAV kovą išleido Japonijos leidėjai 2006 m., kai ji buvo uždrausta spausdinti Jordanijoje. Husseino romanas „Pasmerktasis, dink iš čia“ yra apie arabų karį, kuris išgelbėjo miestą nuvertęs jo tironą valdovą.

Ankstesniuose Husseino romanuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Irako didvyriškumui, meilės istorijai (savotiškai) apie žiaurų viduramžių lyderį ir jo engiamą paprastą žmoną ir iš esmės autobiografiniam darbui apie jo valdančiosios „Baath“ partijos kūrimąsi.

Husseinui taip pat priskiriama keletas poemų.

Irako diktatorius Saddamas Husseinas už karo nusikaltimus buvo pakartas 2006 m.

5. Josifas Stalinas

Josifas Stalinas parašė savo propagandinį bukletą „Bolševizmo įvaldymas“, kuris bolševikų teigimu turėjo būti naudojamas „vietoj Biblijos“.

1937 m. paskelbtame buklete, sovietų diktatorius pateikė savo interpretaciją apie ankstyvuosius komunistų partijos metus. Skelbiama, kad bukletas buvo labiausiai išplatinta knyga Stalino valdymo metu, o vien Rusijoje buvo išspausdinta daugiau nei 42 milijonai egzempliorių.

Jis taip pat parašė kitų knygų, įskaitant veikalus ir kritiką apie leninizmą, socialistinę ekonomiką ir kalbotyrą. Taip pat buvo sudaryti jo esė rinkiniai.

Stalinas perėmė kontrolę po Lenino mirties 1924 m. Negailestingai slopino disidentus, žudė konkurentus, išvalė Raudonosios armijos karininkų klasę ir prižiūrėjo milijonų žmonių žūtis pagal priverstinio kolektyvizavimo politiką ir Gulago darbo kalėjimo stovyklose. Diktatorius mirė 1953 m.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()