Matematika ir menas: Fibonacci žiedai  (4)

Matematinė Fibonacci (liet. Fibonači) seka pavadinta žymaus 13-ojo amžiaus Italų matematiko vardu. Joje kiekvienas trečiasis skaičius yra prieš tai einančių dviejų skaičių suma. Šis žiedas - menininkės Holmes Craft bandymas įkūnyti seką puošniame žiede, kurio rutuliukai išdėstyti pagal pirmuosius keturis Fibonacci skaičius.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žymusis Fibonacci savo seką aprašė dar 1202 metais išleistoje knygoje "Liber Abaci". Seka prasideda 0,1,1,2,3,5,8 ir tokiu pat principu tęsiasi ir toliau. Daugelio matematikų ir gamtininkų teigimu, sekos pavyzdžių yra gausu mus supančioje aplinkoje. Pavyzdžiui, gėlių žiedlapių skaičius dažniausiai yra lygus kuriam nors Fibonacci sekos skaičiui, tą ypač gerai iliustruoja įvairios ramunių rūšys; medžių ir augalų šakojimasis, sraigių kiaukuto augimo dėsningumas dažniausia atitinka šį principą ir taip toliau. Kai kurie filosofai teigia, jog Fibonacci seka "keistai sutampa su visais gyvosios gamtos augimo dėsningumais, įskaitant paties žmogaus". Žinoma, yra ir išimčių, neatitinkančių minėtojo principo, tačiau jos yra daug retesnės.
Holmes Craft teigimu, kurdama šį žiedą, ji įkvėpimo taip pat sėmėsi iš Fibonacci sekos. Puošybos elementai - rutuliukų grupelės - išdėstyti pagal sekos narius 1,1,2,3.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(3)
(0)
(2)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: