Algimantas Čekuolis: Briuselio agurkai tiesesni  (2)

Šią vasarą Briuselis po ilgų diskusijų galų gale nutarė, kiek Europos Sąjungos (ES) agurkai gali būti kreivi, o kiek jiems galima leisti išsilenkti, ir pradėjo naują vajų - po truputį išstumti iš apyvartos įprastas kaitrines elektros lemputes. Vietoj jų Briuselis siūlo diegti brangesnes, bet mažiau elektros energijos sunaudojančias ir gerokai ilgiau šviečiančias taupiąsias.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žiūrint iš šalies kai kurie Briuselio veiksmai atrodo kvaili, kiti - nereikalingi, ir tų veiksmų neabejotinai per daug. Iš tikrųjų juridinių ES dokumentų jau yra daugiau kaip 80 tūkst. puslapių. Tikras biurokratų rojus. Sakysim, nurodoma, kokie turi būti vištų dedeklių narveliai - jų aukštis (kad ne per ankšta būtų), kokios grindys (kad kojų neišsisuktų). O kadangi tai daugiausia reguliuojančios, ne tiek priverčiančios, kiek patariančios taisyklės, tai plačioji publika tiesiog siunta. Niekas nenori būti vaikiukas, kuriam nurodinėjama. Ypač jeigu tas "vaikiukas" su ūsais ir dideliu pilvu.

Žiūrint į mūsų sąjungininkus, o į juos žiūrėti reikia, ir perprasti juos reikia, nes jau turime bendrą prezidentą ir parlamentą, svajojame turėti bendrą valiutą, taigi, įdėmiai stebint Europos vadovybę įžiūrimi du skirtingi mąstymo ir valstybės supratimo būdai. Vienas - tai prancūziškas ir vokiškas. Tos dvi šalys visada buvo centralizuotos, tvirtos karalių, kaizerių, kanclerių rankos valdomos. Prie tokios sistemos prisitaikė ir jų valdininkai. Čia viskas iš anksto numatyta ir į lentynas sudėliota. Kilus problemai, jų vadovai turi vienintelį sprendimą - išleisti papildomas taisykles. Kadangi ES tos dvi šalys, plius artima joms Belgija, dominuoja, Briuselio taisyklės pasižymi smulkmeniškumu.

Kitas mąstymo ir tvarkymosi būdas - angliškasis. Britus siutina, kai jiems nurodinėjama. Jų šalyje net įstatymai ne viską apima, jie net Konstitucijos neturi. Viskas remiasi teismų sprendimais ir istorinėmis analogijomis. ES tos dvi filosofijos kertasi ir įnirtingai kariauja. Ypač karinga britų spauda. Ji paima kurią nors Briuselio taisyklę (jiems užtenka ir jos projekto), ją išpučia, padaro absurdišką ir paskui išjuokia. Būna, kad ir patys išgalvoja neva kokį projektą, kad paskui pasilinksmintų.

Sakysim, ES priėmė taisyklę, kad visi pavojingai aukštai (statybose, valantys dangoraižių langus) dirbantys žmonės privalo dėvėti šalmus. Britų laikraščiai netruko išeiti su antraštėmis: "Briuselis reikalauja, kad cirko artistai dėvėtų šalmus", nors nieko panašaus nebuvo reikalaujama. Panašiai atsitiko ir su agurkais. Dar prieš 19 metų Briuselis nutarė, kad pirmos klasės agurkai turi būti tiesūs, išlinkę ne daugiau kaip 10 milimetrų. Kokį vėją sukėlė opozicija ir anglų spauda, kaip kvatojo! Dėl šventos ramybės šiemet ši taisyklė buvo panaikinta, nors ji visai nekvaila. Ji tik apibrėžė, kokie agurkai yra "europiniai pirmos rūšies". Auginti galima visokius - ir susirietusius, ir špygos formos. Tas pats ir dėl obuolių, kitų vaisių. Nelabai vykę sodininkai piktinasi. Bet kas juos verčia auginti nelabai vykusius vaisius ar daržoves?

Dar viena britų antis. Neva nuo 2012 metų mėsa parduotuvėse ir turguose turės būti pažymėta, kuriai kraujo grupei priklauso. Niekai. Nėra net tokio projekto. Nors galėtų būti.

"O kam apskritai tos visos taisyklės reikalingos?" - paklausite pasipiktinę. Taip, iki šiol nebuvo labai reikalingos. Bet kai Europa nuo Gibraltaro iki Talino tapo bendra rinka, atsiranda daug erdvės lengvatikių ieškotojams ir paprasčiausiems apgavikams. Juk nėra nei muitinių, nei muitų. Todėl būtina bendra komercinė, visiems suprantama kalba, vienodi standartai, sutartiniai ženklai. Jeigu Sardinijoje gaminamos arklienos dešros nebus pažymėtos, kad jos pagamintos iš arklienos, kaip reikalauja ES, Lietuvoje kas nors būtinai ims jas pardavinėti kaip pagamintas iš kiaulienos ar jautienos.

Turbūt ne kiekvienas iš mūsų gerai išmano vyno ar alyvuogių aliejaus rūšis. Jeigu nebūtų priežiūros, fabrike karštai spaustą pigų rapsų aliejų kas nors būtinai pardavinėtų kaip aukščiausios rūšies alyvuogių. Užtat dabar, jeigu Lietuvos parduotuvės lentynoje stovi butelis, ant kurio užrašyta, jog tai "extra virgin", gali būti tikras, kad tai tikrai "extra" ir pirmo spaudimo.

Dėl viso to ES aprobuoti gaminiai visame pasaulyje labiausiai vertinami, noriai perkami, nors ir nėra pigūs. Dėl to Europos šalyse gamyba didėja - po dvejų metų ES gamins daugiau negu Amerika ir Kinija kartu sudėjus.

Tačiau skandalai vis tiek nesibaigia. Briuselis nutarė, kad darbuotojai privalo būti apsaugoti nuo dirbtinio spinduliavimo. Koks kilo triukšmas! Net vokiečių spauda piktinosi, kad ponios neva negalės dėvėti suknelių su iškirptėmis, o Vokietijos "alaus soduose" padavėjos netrauks akies. Žinome, kokios padavėjos Vokietijos aludėse. Ir kokios įspūdingos jų krūtinės, daugiau atidengtos nei pridengtos. Plaukia tokia frau su aštuoniolika litrinių alaus bokalų glėbyje ir dar šypsosi. Gyvas folkloras eina. Kaip jį sulaikysi.

Niekas ir nesiruošė jo sulaikyti. Nutarimas buvo apie dirbtinį spinduliavimą, ne apie saulę. Bet dėl šventos ramybės jis buvo panaikintas.

Nežiūrint visos demagogijos, tvarka ES nebloga. Ir toliau po truputį gerėja.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lietuvos žinios
Autoriai: Algimantas Čekuolis
(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)