Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio sektoriaus organizacija (Food and Agriculture Organization of the United Nations — FAO) ėmė rimtai svarstyti klausimą apie vakarų pasaulio gyventojų raciono pakeitimus įvedant įvairius....vabzdžius.

Šiandieniame globalizacijos lygyje kultūrų maišymasis vyksta ypatingai sparčiai. Visgi ne visos tradicijos ir įpročiai yra priimtini skirtingų pasaulio vietų gyventojams. Tarkim Europa ir JAV perėmė nemažai kultūrinio paveldo iš Azijos (joga, meditacija ir t.t.), tačiau perimti maisto racioną sekasi sunkiai.

Tačiau panašu, jog tai galėtų būti labai logiškas ir naudingas žingsnis. Mokslininkai jau senai diskutuoja apie tai, jog vabzdžių valgymas yra naudingas sveikatai. Juk kai kurie iš jų yra labai turtingi naudingomis medžiagomis – vitaminais, mineralais, nesočiosiomis rūgštimis. Apskritai, dauguma vabzdžių sudaryti iš gryno baltymo. Kuo gi prastas pakaitalas įprastiniams maisto produktams?

Pagaliau, tokia savotiška „dieta“ yra labai naudinga supančiai aplinkai. Kai kurie mokslininkai iškelia rimtą klausimą – kam eikvoti milžiniškas lėšas pesticidų gamybai, jeigu galima kenkėjiškus vabzdžius tiesiog naudoti maistui? Tuo labiau, jog vabzdžiai yra žymiai kaloringesni nei pasėliai, kuriuos mes taip įnirtingai giname. Kaip pavyzdį mokslininkai pateikia tokį palyginimą: apie 600 kilokalorijų vienam kilogramui produkcijos iš vabzdžių prieš 320-340 kilokalorijų iš kukurūzų.

Tailande, kuomet vyriausybė nebepajėgė suvaldyti augančių skėrių kiekio tradiciniais cheminiais metodais, nuspręsta pakeisti kovos taktiką. Valstybė ėmė skatinti skėrius naudoti maistui ir išplatino daugybę įvairiausių receptų, kaip juos galima paruošti virtuvėje.

Jei imsite valgyti žiogus ir vikšrus, padarysite didelę paslaugą planetai – vienu balsu tvirtina ir ekologai ir zoologai. Juk tradicinė gyvulininkystė labai apkrauna planetą ir naudoja didelius jos resursus, o čia praktiškai nemokamas ekvivalentas.

Biologai pateikia dar vieną pavyzdį – skruzdėles. Jų bendroji biomasė viršija žmogiškąją bent 10 kartų, o jei įvertinti kaip greitai jos dauginasi, tampa aišku, jog kad ir kiek jų valdytume, vis tiek nepristigtume.

Galima taip pat priminti, jog vabzdžių valgymo praktika yra ganėtinai paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Mokslininkai paskaičiavo, jog apytiksliai 1700 vabzdžių rūšių yra vartojama maistui daugiau nei 113 valstybių. Ar ne laikas šia tradicijai ateiti ir į vakarų pasaulį?

Tailande pakepintus svirplius ir pasūdytus vikšrus laiko delikatesu. O štai Meksikos restoranuose lėkštelė didžiulių drugių lervų kainuoja iki $24.

Biologai jau daro pirmus žingsnius bandydami populiarinti vabzdžius kaip įprastinio maisto racioną. Pirmiausia jie bando pakeisti žmonių požiūrį, teigdami, jog vabzdžiai priklauso tam pačiam nariuotakojų tipui kaip ir krevetės ar krabai, kurie europiečiams yra visai priimtini maisto produktai.

„Juos (vabzdžius) tereikia paruošti taip, kad lankytojui netektų žiūrėti gyvūnui į akis ir viskas bus gerai“, - siūlo Patrick Durst, vyriausias FAO bendradarbis, didelis vabzdžių maisto entuziastas. Jo nuomone, populiarinant šią produkciją vakaruose, reiktų ją paruošti taip, kad žmogus nelabai tesuprastų ką iš tikro valgo.

Šiai nuomonei pritaria ir kai kurių restoranų savininkai – galimas dalykas, jog netolimoje ateityje gardžiuosimės skrudintais vabzdžiais ir įsivaizduosime, jog šis nuostabus skonis priklauso ne kam kitam, o mūsų įprastiniams bulvių traškučiams...

Iliustracijoje: paskrudinti bambukiniai vabalai, daugelio juos paragauti išdrįsusių žmonių nuomone, niekuo nesiskiria nuo įprastinių bulvyčių fri – net ir pagal išvaizdą.

Komentarai (14)