„Pasaulyje labiausiai pažeidžiami yra tie, kas maistui išleidžia daugiau nei 60 proc. visų savo pajamų. Pastaruoju metu išlaidų dalis maistui vis didėja“, – įspėja Josette Sheeran, JT Pasaulio maisto programos (WFP) vykdančioji direktorė. Didžiausią krizę šiuo metu išgyvena vargingiausiai gyvenantys pasaulio žmonės iš skurdžiausių šalių, kadangi čia žaibiškai kyla kviečių, kukurūzų, javų ir kitų būtiniausių produktų kainos. O kylant kainoms padėti jiems irgi tampa vis sudėtingiau. WFP tiekiamo maisto kainos per pastaruosius penkerius metus padidėjo daugiau nei 50 proc. J. Sheeran prognozuoja, kad per artimiausius pora metų jos išaugs dar 35 proc.

Jau daugelį metų trečiasis pasaulis nerimauja dėl maisto saugumo, ypač tai aktualu šalims, kurios išgyvena karus, yra nuolat kamuojamos sausrų ar kitų gamtos negandų. Tuo tarpu turtingiausios pasaulio valstybės, pagaminančios maisto produktų daugiau nei reikia, rūpinasi problemomis, iškylančiomis dėl maisto pertekliaus – pradedant didėjančia rizika sveikatai dėl sparčiai augančio nutukimų skaičiaus ir baigiant nekonkurencingų ūkių rėmimu, kas ypač būdinga Europos Sąjungai. Nepaisant nuolatinių pastangų mažinti subsidijas ūkininkams, vis dar daugiau nei 40 proc. ES biudžeto yra skiriama žemės ūkiui.

„Prieš du metus mes turėjome per daug maisto, tačiau jis buvo blogai ir nelygiai paskirstomas“, – sako Abdolreza Abbassian, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Tarpvyriausybinės grūdų prekybos grupės sekretorė. Šiandien apie 850 mln. žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, kenčia nuolatinį badą, kai net 1,1 mlrd. pasaulio gyventojų turi viršsvorio arba yra nutukę.

Liberalizavus rinką sumažėjo maisto perteklius, o kartu ir jo atsargos. Antra vertus, labai išaugo grūdų ir kitų maisto produktų poreikis Kinijoje, Indijoje ir kitose sparčiai besivystančiose šalyse. Biokuro pramonė „suryja“ vis didesnę javų bei cukraus derliaus dalį. Be to, šiais metais daug žalos derliui padarė potvyniai ir sausros visame pasaulyje: Britanijai tai buvo bene lietingiausi, o Australijai – sausringiausi metai per keletą pastarųjų dešimtmečių.

Susirūpinimas dėl maisto kainų jau plinta ir tarp išsivysčiusių šalių. Praėjusį mėnesį italai išėjo į gatves Romoje ir Milane protestuodami prieš pakilusias makaronų kainas. Suvalgoma irgi mažiau: Coldiretti, Italijos ūkininkų asociacija, pastebėjo, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius makaronų bei duonos vartojimas sumažėjo 7,4 proc., o pieno – 2,6 proc.

Pastangas rasti sprendimą susidariusioje situacijoje apsunkina politinės manipuliacijos. Šį mėnesį, vykstant rinkiminei kampanijai, Rusijos vyriausybė įvedė kainų kontrolę, kuri galios iki gruodžio. Neturtingus šalies gyventojus tai turėtų laikinai apsaugoti nuo kainų kilimo, tačiau, kontrolę panaikinus, jie taps dar labiau pažeidžiami. Jacques Diouf, FAO vadovas, prognozuoja, kad artimiausiu metu ir daugiau šalių įves maisto kainų kontrolę, o kitos ryšis panaikinti importo tarifus, taikomus maisto produktams, arba didins subsidijas maisto gamybai.

Bandymas išspręsti vieną problemą – sumažinti aplinkos taršą, suradus pakaitalą naftai, sulaukė stiprios kritikos iš susirūpinusiųjų kita problema – kaip pamaitinti badaujančius pasaulio žmones. Jean Ziegler, nepriklausomas JT teisės į maistą ekspertas, vis didėjantį javų naudojimą degalams ragina pripažinti nusikaltimu prieš žmoniją ir nori, kad būtų paskelbtas penkerių metų trukmės moratoriumas biodegalų naudojimui.

Pasak A. Abassian, žemės ūkio produktams būdingi nuolatiniai cikliniai kainų svyravimai. Tačiau šis aukštų kainų laikotarpis nuo ankstesniųjų skiriasi tuo, kad kyla be išimties visų maisto produktų kainos. Anksčiau po gausaus derliaus, kainos sumažėdavo, ūkininkai, siekdami didesnio pelno, imdavo auginti kitas kultūras. Tačiau šiuo metu ištekliai yra tokie riboti, kad nebūtų taip lengva surasti situaciją švelninančių priemonių, jei kitais metais prastas oras ir vėl sunaikintų derlių.

Tikėtina, kad per ateinančius metus ar kelis, kol pasaulis prisitaikys prie maisto produktų stygiaus, kainos išliks aukštos. J. Sheeran nuomone, tai, kas bus toliau, atskleis pasaulio maisto pasiūlos sistemos galimą lankstumą. Pasaulio maisto programa, kuriai ji vadovauja, kovoja ne tik su kylančiomis maisto produktų kainomis, bet ir kitomis neigiamomis sąlygomis – klimato kaita, sparčiai didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi ir mažėjančia turtingųjų valstybių parama skurstančioms šalims. J. Sheeran tai vadina post-pertekline maisto era. Apkūnieji turbūt netaps lieknesniais, tačiau poveikis pasaulio skurstantiems ir alkstantiems gali būti žlugdantis.

Parengta pagal Economist.com

Komentarai (3)