Lietuviška naftos alternatyva - žilvičiai  (22)

Bioenergetiniai gluosniniai žilvičiai lėčiau nei norėtųsi skinasi kelią į katilines. Ši kuro rūšis gali sumažinti šilumos išlaidas ir atnešti augintojams pelno.

Tačiau gluosninių žilvičių auginimo specialistai pastebi, kad vien jų pastangų neužtenka, pakankamai ekologiškas (bent jau lyginant su naftos produktais) beveik perpus pigesnis šalyje pagamintas kuras pirmiausia dar turi nurungti dabar apie 80 procentų centralizuotam šildymui Lietuvoje naudojamas importuojamas gamtines dujas.

Išjudino kaimą

Gražių sumanymų vedama Gražiškių kaimo bendruomenė (Vilkaviškio r.), vykdydama projektus, į nederlingas žemes įsileido žilvičius ir dar plečia jų plotus, nors derliaus sulauks tik po kelerių metų.

Šios seniūnijos teritorijoje bioenergetiniai žilvičiai užima 11 hektarų. Juos auginantys ūkininkai vos pašalus pradės genėti karklų viršūnes. Tada jie krūmijasi, plečiasi į šonus ir duoda geresnį derlių. Į žilvičių auginimą įsitraukę aštuoni seniūnijos ūkininkai. Jie rengė talkas ir žilvičių sodinukus pernai rankomis pasodino nuosavoje žemėje. Nereikliems žilvičiams tinka Gražiškių apylinkių mažo našumo dirvožemis bei nepalankios ūkininkavimui sąlygos. Iš šios ekologiškos kultūros ateityje tikimasi sulaukti nemenko pelno. Mat prieš metus sodinti žilvičiai dydžiu jau pralenkę žmogų.

Kaimo bendruomenės pirmininkės Alesės Jankauskienės teigimu, iš Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos finansuojamo projekto „Ekologinio miško auginimas ir ekologinio biokuro gamyba“ įgyvendinimo laikas baigiasi. Beliko žilvičiais apsodinti dar 19 ha žemės. Tada jų plotai iš viso užims 30 ha.

Išvalė pakeles

Įsitraukiant į šią veiklą viena iš sąlygų – turėti nuosavos žemės. Ūkininkai gauna nemokamai sodinukų, chemikalų, degalų, dar skiriama pinigų žemei išdirbti. Žilvičiai yra daugiamečiai augalai, todėl 20 metų nuomojamoje žemėje jų pagal šį projektą sodinti ir auginti negalima. „Projekto lėšomis nusipirkome technikos, – pasakojo A.Jankauskienė. – Dabar turime traktorių, šakų smulkintuvą. Beje, jau šildomės karklais.“

Tik dar ne pačių užsiaugintais. Vilkaviškio rajono savivaldybei leidus, bendruomenės žmonės išvalė pakeles, melioracijos griovius. Ekologišku kuru jau šildomi Gražiškių bendruomenės namai, o ir patys žmonės šildosi savo būstus. Toks kuras labai kaitrus, namuose šilta, jauku.

Jie ne pirmieji Vilkaviškio rajone susidomėjo ekologiško kuro ruošimu. Alvito kaimo bendruomenė namus kūrena šiaudais, o Keturvalakių – iš šiaudų formuoja kuro briketus. Užsiimti ekologiško kuro ruošimu juos paskatino vis didėjančios kietojo kuro kainos. Be to, pardavus išaugintą produkciją, 10 procentų gauto pelno liks kaimo bendruomenei – technikai pirkti.

Alternatyva dujoms

Gražiškių bendruomenė įsigijo UAB „Jūsų sodui“ išaugintus gluosnių žilvičių sodinukus. Pasak UAB „Jūsų sodui“ bendrovės vadovo Pet­ro Basalyko, šių energetinių augalų motinyną 7,7 ha žemės plote bendrovė įveisė dar 2003–2004 metais. Iš Švedijos ši bendrovė yra atsivežusi bei daugina keturių veislių gluosnius. Ji – šios kultūros pradininkė Lietuvoje.

Per metus bendrovė parduoda nuo 900 tūkst. iki 1,5 mln. pačių užaugintų sodinukų, kurių pakanka apsodinti nuo 60 iki 100 ha žemės. Anot pašnekovo, tokie plotai yra tik lašas jūroje, žinant Lietuvos šiluminės energijos poreikius ir energetinių gluosnių galimybes pakeisti importuojamas dujas. P.Basalykas pastebėjo, kad lietuviai gana vangiai imasi naujovių. „Jei nors pusę dirvonuojančių žemių apsodintų energetiniais gluosniais, užaugintų pakankamai pigaus, ekologinio kuro. Patenkintų visų šalies centralizuotai tiekiamos šilumos įmonių kuro poreikius.

Petras Basalykas apžiūri ketverių metų gluosnių plantaciją, pasodintą mažo derlingumo žemėje netoli Vilniaus. UAB „Jūsų sodui“ archyvo nuotrauka

Sutaupytume šimtus milijonų litų, kurie per šildymo sezoną mokami „Gazpromui“ už kasmet vis labiau brangstančias dujas“, – mąstė jis, pridurdamas, kad vien dėl to jau verta auginti Švedijoje veistus gluosnius.

Pertvarkomos katilinės

Pašnekovas aiškino, jog šiuo metu Lietuvos šilumos ūkio įmonės dar smarkiai priklausomos nuo importuojamų dujų, bet labai išaugusi dujų kaina ir jas verčia pertvarkyti savo katilines ir pereiti prie medžio kuro, vadinamo biomase. Tą jau padarė Kaišiadorių, Kretingos, Raseinių bei Rokiškio miestų katilinės. 18 procentų pagamintos šilumos išgaunama iš medžio kuro. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, anot P.Basalyko, remia energetinių gluosnių auginimą, nes supranta, kad per artimiausius metus medienos kuro gali pritrūkti. „ Jei po 4-5 metų pasieksime miškuose užaugintos biomasės gamybos viršūnę, nereikia nusiminti, nes tuščių žemės plotų energetiniams gluosniams auginti dar turime iki valios – net 500 tūkst. ha“, – minėjo jis.

Specialistų skaičiavimais, sparčiai augantys švediški gluosniai derlių duoda po trejų metų. Iš hektaro galima tikėtis apie 50–80 tonų biomasės. Skaičiuojama, jog 20 tonų žilvičių kuro energetinė vertė atitinka 5 akmens anglių tonas. Vienų metų gluosnių prieaugis iš vieno ha duoda 40 MWh energijos. Iš hektaro gluosnių augintojas gali tikėtis apie 1400 litų pelno.

Patirtis – iš Švedijos

P.Basalykas pasakojo, kad jų siūlomos gluosnių sodinimo, auginimo bei derliaus nuėmimo technologijos remiasi Švedijos bei kitų Skandinavijos šalių ilgamete patirtimi. Vien Švedijoje auga 16 tūkst. ha energetinių gluosnių. Šios šalies vyriausybė paskelbė, kad iki 2021 metų Švedija bus visiškai nepriklausoma nuo importinių energijos šaltinių.

Gluosnių derlius nuimamas žiemą, naudojant modifikuotus kukurūzų kombainus, kurie vienu metu nupjauna gluosnių stiebus ir juos susmulkina, aiškino P.Basalykas. Ši technika leidžia nupjauti vieną žilvičių plantacijos hektarą per pusantros valandos. Stiebai iš karto smulkinami į skiedras, sukraunami į šalia traukiamas priekabas. Ši biomasė vežama į šilumos tinklų katilines, kuriose iš karto sudeginama. Miestų tinklų katilinėms skirto gluosnių kuro nereikia nei džiovinti, nei kitaip paruošti deginimui. Jis pristatomas žiemą, šildymo sezono metu. O tai leidžia sutaupyti daug energijos ir lėšų.

Pigesniam kurui reikia gluosnynų

Remigijus Lapinskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas.

Centralizuotos šilumos tiekimo įmonės jau plačiai naudoja biokurą – smulkintas medienos skiedras. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tokių katilinių. Pernai 17 proc. centralizuotos šilumos buvo gaminama naudojant biokurą ir apie 150 mln. kub. metrų dujų buvo pakeista lietuviškomis medienos atliekomis. Mokslininkai suskaičiavo, jog galėtume pakeisti 70 proc. viso kuro, reikalingo centralizuotam šildymui. Tam reikėtų išnaudoti visų medienos atliekų rezervą, miško kirtimo atliekas, greitai augančius gluosninius žilvičius, šiaudus, komunalines atliekas. Reikia plėsti ir katilinių biokuro panaudojimo pajėgumus – pasitelkiant ES bei pačių šilumos tiekimo įmonių lėšas. Naudoti biokurą perpus pigiau negu dujas. Jei bus šildoma vietiniu kuru, pinigai už kurą liks šalyje. Biokuro gamybai bus kuriamos darbo vietos. Medienos atliekos ir žilvičių skiedros daugiau yra skirtos centralizuotam didelių katilinių šildymui. Tuo tarpu individualius namus, mokyklas, kaimų ambulatorijas siūloma kūrenti medienos granulėmis. Jos labiau pritaikytos individualiam vartotojui ir pigesnės už gamtines dujas.

Pavyzdžiui, šildymo sezono metu Marijampolės šilumos tinklų katilinei per parą reikėtų 8–10 sunkvežimių biokuro – žilvičių skiedrų. Tokiam kiekiui kasdien tektų nukirsti maždaug 15 ha gluosnynų.

Aut. teisės: Valstiečių laikraštis
Valstiečių laikraštis
Autoriai: Rima Kazakevičienė

(5)
(1)
(1)

Komentarai (22)

Susijusios žymos: