Afganistano karo veteranas: strategija akivaizdžiai nepasiteisina  (6)

Pagerbti žuvusių likimo brolių savaitgalį susirinkusių Afganistano karo veteranų, save vadinančių afganais, asociacijos pirmininkas Vytas Lukšys teigia, kad dabartinės Amerikos ir NATO pastangos stabilizuoti Afganistano vyriausybę ir šiame regione įveikti „al-Qaeda“ yra pasmerktos.


Pasak jo, vien tik karių skaičiaus didinimas – be platesnių ekonominių svertų – neišspręs įsisenėjusių švietimo, korupcijos, narkotikų problemų.

JAV prezidentas Barackas Obama teigia, kad kare su terorizmu svarbiausia įveikti Afganistane įsikūrusius talibų kovotojus. Tačiau į šalį įsiveržus po 2001 rugsėjo 11-osios išpuolių tai vis nepavyksta. Ar planai ir toliau didinti karių skaičių gali pasiteisinti?

Ne tik Lietuvos, bet visi žmonės žino, kad strategija akivaizdžiai nepasiteisino.

Kodėl?

Padėtis ne tik negerėja, bet blogėja. Tai pripažįsta ir pasaulio bendruomenė, ir vadovaujantys JAV kariuomenei asmenys.

Ar NATO nedaro tų pačių klaidų kaip ir sovietų kariuomenė prieš beveik 3 dešimtmečius?

Žinoma. Tos pačios klaidos daromos vien dėl to, jog amerikiečiai nemokėjo įvertinti padėties, į problemą žiūrėjo labai primityviai: manė, kad yra protingesni ir tvarkysis geriau nei rusai. Tačiau akivaizdu, kad taip nėra. Ir vargu ar su tokiu požiūriu kas nors pasikeis.

Kokiais būdais Vakarai gali pasiekti savų tikslų Afganistane?

Karinės jėgos naudojimas daugeliui sukelia priešiškas emocijas. Teroristai Afganistane ir Irake neišsilaikytų, jeigu jų neremtų vietiniai vadukai. Manau, ir vietos bendruomenės, ir Vakarų valstybės nesugeba rasti ne karinių, ekonominių problemos sprendimo būdų. Jos nesugeba peržengti savų ambicijų ir neieško ekonominių svertų.

Korupcija taip pat yra didžiulė problema. Tiek Afganistane, tiek Pakistane, tiek kitose valstybėse ji egzistuoja. Ten taip pat yra dideli pinigų srautai. Dėl to, kad nėra bendrų sutarimų – manau, kad JAV nesėkme džiaugiasi rusai – šios problemos neišsprendžiamos.

B. Obama teigia, kad šiuo metu vykstantys Afganistano prezidento rinkimai yra metų įvykis. Tačiau ar jų lemtis gali daug ką pakeisti?

Žinoma, apskritai demokratiniai rinkimai yra svarbūs, galbūt net nėra kitokių būdų vadovauti, bet abejoju, ar jie bus naudingi Afganistane. Manau, kad jie nieko nepakeis. Ką jie gali pakeisti?

Afganai šimtmečius gyveno visiškai kitokioje santvarkoje. Jų valdžia, kuri dabar bendrauja – tam, kad gautų paramą – su Vakarų kariuomenių ir valstybių atstovais, turi stengtis vykdyti jų norus, tam, kad gautų tą paramą. Tačiau abejočiau, ar tų rinkimų svarbą suvokia didžioji dalis visuomenės.

Kalbama, kad nemažiau svarbų vaidmenį atlieka ir Afganistano musulmonų pažiūros. Ar šiuo atveju religijos įtaka iš tiesų yra labai svarbi?

Tenai religija yra išties labai svarbi. Manau, kad paprasti žmonės neskaito religinių tekstų – dauguma naudojasi aukštesnių dvasininkų pateiktomis klišėmis. Manau, kad dvasininkai visa tai toleruoja, mat jeigu būtų priešingai – terorizmas būtų išgyvendintas.

Šalia kasdieninių išpuolių Irake ir Afganistane Vakarai kenčia ir nuo „nematomo“ pasipriešinimo: šalis yra didžiausia pasaulyje opijaus gamintoja, kurio nuo NATO įsiveržimo pagaminama rekordiškai daug. Ar šią problemą dabartinėmis sąlygomis galima išspręsti?

Talibams ir kitiems narkotikai yra pagrindinės pajamos. Visa kita, pavyzdžiui, gyvulius yra daug sunkiau užauginti: reikia infrastruktūros, fermų ir pan. Aguonos Afganistane augo nuo amžių, joms klimato sąlygos yra geros – net neįsivaizduoju, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Jos sprendimo būdų, manau, nežino niekas. [Narkotikų] pelno vaikymasis yra viena iš priežasčių, kodėl tie konfliktai nesibaigia.

Jūsų manymu, ar Lietuvos misija Goro provincijoje pasiteisina?

Į misiją reikia žiūrėti plačiau. Taip žiūrint – ji nepasiteisina. Šiuo atveju, Goro provincija yra nuošali, toli nuo konfliktinių zonų. Dėl šio ramumo galima teigti, kad pasiteisina, tačiau tai apgaulingas dalykas.

Tik laiko klausimas, kada priartės talibai ir kada prasidės konfliktai. Kai tai prasidės, pamatysime, kad misija nepasiteisino. Dabar bandome žiūrėti izoliuotai – o taip žiūrėti negalima.

Lietuva Goro provincijos atstatymui vadovauja nuo 2005 metų. Ar galima teigti, kad tiek laiko sugaišta ir pinigų išleista veltui?

Manau, kad kažkiek atkūrimas padeda. Negali būti, kad skiriant tiek pinigų niekas nepasikeistų. Pavyzdžiui, Lietuva, kad ir kiek skirtų pinigų socialinėms reikmėms, vis vejasi ir vejasi Europą ir neaišku, kada ją prisivys.

O ten tai padaryti daug sunkiau: nėra infrastruktūros, vyksta karas. Naudą sunku suskaičiuoti, mat kažkiek pastatoma mokyklų, tiesiami keliai. Reikia tikėtis, kad gyvenimas juda į priekį.

  • Lietuva Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG) vadovaus iki 2013 metų. Kandaharo provincijoje tarnauja iki 100 Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių (SOP). Tikslaus SOP karių skaičiaus Afganistane kariuomenė neatskleidžia.
  • 1989-ųjų vasario 15 d. sovietų kariuomenės išvedimu iš Afganistano pasibaigė 10 metų trukęs Sovietų Sąjungos-Afganistano karas, kuriame dalyvavo ir 5 tūkst. lietuvių, priverstinai tuo metu tarnavusių sovietinėje kariuomenėje.
  • Karas nusinešė per 14 tūkst. SSRS karių gyvybių, žuvo dešimtys tūkstančių afganų, milijonai tapo pabėgėliais. Kare žuvo 96 Lietuvos jaunuoliai.
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Juozapas Paškauskas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)

Susijusios žymos: