Skelbiama apie žvalgybos išslaptinimo „revoliuciją“: Vakaruose to dar nebuvo niekada ()
Didžiosios Britanijos agentūros GCHQ (Vyriausybės komunikacijos centro) vadovas Jeremy'is Flemingas ir Amerikos žvalgybos vadovė Avril Gaines mano, jog karas Ukrainoje iš esmės pakeitė principus, kuriais vadovaudavosi specialiosios tarnybos, skelbdamos žvalgybos duomenis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
J. Flemingas tai pasakė kalbėdamas per BBC „Radio 4", praneša BBC „News Ukraine".
Avril Gaines atliko pagrindinį vaidmenį išslaptinant ir skelbiant įslaptintą informaciją rengiantis vasario mėnesio invazijai. Šis neįprastas žingsnis buvo skirtas sutramdyti Rusiją ir paneigti jos vadovybės teiginius, kad šalis tik ginasi.
„Mes, žinoma, bandėme supriešinti savo duomenis su dezinformacija, kurią skleidžia Rusija, – aiškina A. Gaines. – Matėme, kad Kremlius bandė sukurti informacinį foną invazijai, ir norėjome tai paneigti, padėti žmonėms suprasti - tai melaginga informacija".
Rusijoje, anot jos, šios pastangos „praktiškai nedavė rezultatų" dėl Kremliaus griežtos vidinės informacinės erdvės kontrolės.
„Autoritarinės valstybės turi šį asimetrinį pranašumą, nes jos veiksmingai kontroliuoja informaciją, kurią gauna jų gyventojai", - sako A. Gaines.
Rusija, pasak jos, taip pat bandė pasinaudoti atvirais informacijos kanalais Vakaruose, kad patobulintų savo darbotvarkę ir padidintų visuomenės susiskaldymą. Dėl to kai kurios šalys ėmė tikėti melagingais Maskvos teiginiais, sako Amerikos žvalgybos vadovė.
„Pagrindiniai Rusijos naratyvai yra tai, kad JAV provokuoja konfliktą [Ukrainoje], NATO ir Ukraina kelia sąlygas ir grasina Rusijai, o tai savo ruožtu verčia pastarąją užimti tokią poziciją", – aiškina A. Gaines.
Pats J. Flemingas, 30 metų dirbęs žvalgyboje, duomenų išslaptinimą pavadino „daugeliu atžvilgių gana sunkiu", nes šios informacijos surinkimas pareikalavo daug pastangų. Tačiau nėra prasmės rinkti tokią informaciją, jei jos negalima panaudoti.
J. Flemingas sako, kad suteikė žalią šviesą paskelbti informaciją, nors dauguma pasaulio šalių visiškai nepriėmė žvalgybos argumentų ir netikėjo vakarietiška konflikto raidos versija.
Privačios įmonės vaidina svarbų vaidmenį konflikte: jos gali, pavyzdžiui, pateikti palydovinių vaizdų, patvirtinančių žvalgybos teiginius apie Rusijos kariuomenės telkimą prie sienų, arba padėti Ukrainai kibernetinės gynybos srityje – tuo užsiėmė „Microsoft".
