Tyrimas: Baltijos šalių gyventojai atsisakyti grynųjų nežada ()
Šį pavasarį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas tyrimas parodė, kad populiarėjant atsiskaitymui kortelėmis ir kitais būdais, gryniesiems pirmenybę toliau planuoja teikti 22 proc. lietuvių, 18 proc. latvių ir 13 proc. estų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltijos šalių gyventojų atsiskaitymo įpročių tyrimą užsakė UAB „CHS Investment Group“, valdanti saugos ir inkasavimo įmones „Eurocash1“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Reprezentatyvų tyrimą atliko duomenų rinkimo agentūra „Norstat“, internetu apklaususi daugiau kaip 3 tūkst. suaugusių Baltijos šalių gyventojų.
„Saugos ir inkasavimo verslui vis labiau fokusuojantis į technologiškai pažangius sprendimus, nuolat stebime, kaip keičiasi gyventojų atsiskaitymo įpročiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad atsirandant vis įvairesniems atsiskaitymo būdams gyventojai pirmenybę teikia kortelėms, o antroje pagal populiarumą vietoje išlieka atsiskaitymas grynaisiais“, – sako Vilius Makauskas, „CHS Investment Group“ vadovas.
Išaiškėjo, kurios gyventojų grupės labiausiai mėgsta atsiskaityti grynaisiais
Analizuojant dažniausiai grynuosius naudojančius vartotojus pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą, išaiškėjo, kad visose šalyse grynuosius labiau mėgsta vyrai nei moterys. Lietuvoje pirmenybę gryniesiems teikia 25 proc. vyrų ir 19 proc. moterų, Latvijoje tokių gyventojų dalys siekia atitinkamai 19 proc. ir 17 proc., Estijoje – 18 proc. ir 8 proc.
Lietuvių ir latvių atsiskaitymo įpročiai grynaisiais pinigais yra panašūs, o estų skiriasi. Lietuvoje ir Latvijoje pirmenybę atsiskaitymui grynaisiais dažniausiai (iki 28 proc.) teikia 50 – 59 m. vyrai.
„Tai, kaip keičiasi Baltijos šalių gyventojų atsiskaitymo įpročiai, atitinka tendencijas kitose Europos šalyse. Nors šiuo metu žmonės už prekes ir paslaugas gali atsiskaityti daugiau kaip dešimčia įvairių būdų, atsiskaitymą grynaisiais užtikrina absoliuti dauguma įmonių ir organizacijų, – sako V. Makauskas. – Palyginti su kitais atsiskaitymo būdais, pagal ECB tyrimo rezultatus, grynuosius verslas vertina palankiau dėl mažesnių aptarnavimo sąnaudų, atsiskaitymo greičio bei šio mokėjimo būdo patikimumo, tačiau šis atsiskaitymas reikalauja skirti dėmesį priimtų pinigų saugumui ir apskaitai. Šiuo tikslu inkasavimo įmonės tobulina inkasavimo paslaugas, vis labiau pasitelkdamos technologijas ir mažindamos žmogiškųjų resursų poreikį.“
Pernai spalį Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtas tyrimas „Euro zonoje veikiančių įmonių naudojimasis grynaisiais pinigais“ atskleidė, kad per pastarąjį dešimtmetį grynųjų pinigų banknotų suma euro zonoje išaugo nuo 913 mlrd. Eur iki 1,57 trln. Eur. Atsiskaitymą grynaisiais teigia užtikrinančios 96 proc. tyrime dalyvavusių įmonių. Tarp kitų populiarių mokėjimo būdų buvo išvardintos šios priemonės: kreditinės kortelės (priima 87 proc. įmonių), bekontaktės mokėjimo kortelės (82 proc.), debetinės kortelės (80 proc.), bankiniai pavedimai (75 proc.). Kol kas mažiau nei pusė įmonių priima atsiskaitymus ir kitais būdais: dovanų kortelėmis (48 proc.), tiesioginiu debetu (45 proc.), banko čekiais (33 proc.), mobiliaisiais mokėjimais (30 proc.), Paypal (29 proc.) bei kitais būdais (pvz., kriptovaliuta) – 3 proc.
Tarp šalių, kuriose vyko ECB tyrimas, Slovakija užėmė pirmąją vietą pagal įmonių dalį, teikiančių pirmenybę atsiskaitymams grynaisiais (45 proc.), po jos sekė Vokietija (36 proc.) bei Kipras (33 proc.). Latvija užėmė 5 vietą (27 proc.), Lietuva – 13 vietą (14 proc.), Estija – 17 vietą (9 proc.).
ECB užsakyto tyrimo duomenimis, tęsti grynųjų priėmimą artimiausiais metais planuoja 100 proc. tyrime dalyvavusių Estijos įmonių, 99 proc. Latvijos bei 95 proc. Lietuvos bendrovių.