Atskleidė kam ir kiek skolinasi lietuviai: atidėlioja tik būsto pirkimą  (3)

Nepaisant kilusios Europos centrinio banko palūkanų normos, lietuviai šiemet ir toliau aktyviai skolinosi: dažniausiai kreiptasi dėl paskolų kasdienėms vartojimo reikmėms, automobiliui, remontui, taip pat vis dažniau paskolas rinktasi refinansuoti – tokiais duomenimis dalinasi bankas „Bigbank“. Pasak ekspertų, to pagrindinė priežastis – auganti infliacija, bet tuo pat metu – stabilios pajamos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Mūsų statistika rodo, kad poreikis skolintis vartojimui, automobilio įsigijimui ar namų remontui ir toliau auga. Na, o būsto pirkimą žmonės atidėlioja dažniau. Gera žinia, kad tarp savo klientų nepastebime vėluojančių mokėjimų skaičiaus augimo, nors prašymai atidėti kredito įmokas kiek išaugo. Tai rodo, kad nepaisant visko, visuomenė Lietuvoje išlieka finansiškai stabili. Po 2008-ųjų daugelis išmoko pamoką ir savo finansus planuojasi daug atsakingiau“, – komentuoja Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.

Lietuviai skolintis nebijo ir išgali

Banko duomenys rodo, kad pastaruosius penkerius metus aktyviai auga paskolų poreikis kasdienėms reikmėms. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, paraiškų dėl vartojimo paskolų pateikta 15,56 proc. daugiau. Įprastai, paraiškos metų pabaigoje tokiam finansavimui išauga, tad metų gale galima tikėtis dar didesnio skaičiaus.

Taip pat pastebėta, kad mažėja paskolų automobiliui populiarumas – 2020 metais dėl pandemijos poreikis tokioms paskoloms krito net 30 proc., 2022 metais pastebėtas dar apie 15 proc. paraiškų mažėjimas, o ir šiemet rinkos atsigavimas vis dar nepastebimas. Tiesa, panašu, kad lietuviai vis rečiau renkasi pigiausius ar senus modelius, kadangi vidutinė perkamo automobilio vertė per metus išaugo net 19,46 proc. ir jau viršija 10 tūkst. ribą.

Paskolų refinansavimo paslaugos poreikis nuolat svyruoja: 2020 metais buvo matomas ryškus augimas, 2021 metais fiksuotas paklausos susitraukimas. Vis dėlto, lyginant 2022 ir 2023 metus, per tą patį laikotarpį paraiškų dėl refinansavimo buvo pateikta net 51 proc. daugiau nei ankstesniais metais. „Manome, kad kitais metais ši paslauga taps itin aktuali ir toliau populiarės, nes turimos būsto paskolos, kurių įmokos išaugo labai sparčiai, dabar verčia žmones ieškoti galimų išeičių, padėsiančių tas įmokas susimažinti. Tokia paslauga leidžia pailginti paskolos terminą ar netgi pagerinti gautos paskolos sąlygas, tokiu būdu sumažinant savo įmokų dydį“, – aiškina E. Arnatkevič.

Naują būstą įpirkti sunku, todėl dažniau tvarkomas turimas

 

Nors skolinimasis kasdienėms reikmėms Lietuvoje ir toliau išlieka paklausus, tačiau panašu, kad didžiausią savo gyvenimo pirkinį lietuviai šiuo metu yra linkę nukelti. „Bigbank“ duomenys rodo, kad lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, poreikis būsto paskoloms yra kritęs 17 proc. ir to priežastis yra gerokai pakilęs EURIBOR (vidutinė tarpbankinio skolinimo eurais palūkanų norma), dėl ko skolinimasis labai brango.

Tiesa, įdomi tendencija išryškėja būsto remontams skirtų paskolų rinkoje – 2020 ir 2021 metais paklausa tokioms paskoloms augo dėl pandemijos ir darbo iš namų. Vis dėlto, praėjusiais metais po 23 proc. kritimo vėl grįžo į priešpandeminį lygį. Na, o šiemet, trečiojo ketvirčio duomenimis, vėl pastebėtas 5 proc. augimas, kuris, E. Arnatkevič manymu, atsirado dėl pabrangusių būsto paskolų: „Nors daugiausiai tokią paskolą renkasi susituokusios poros, pastebime, kad būsto remontui paskolą ima ir nemažai 18–30 metų jaunuolių, kurie, tikėtina, arba paveldėjo būstą, arba įsigijo renovacijos reikalaujantį būstą anksčiau. Iki šiol tokie jaunuoliai rinkdavosi paprastesnį kelią, tačiau dabar tiek vyresni, tiek jaunesni žmonės naujus būstus perka rečiau ir mieliau renovuoja tai, ką jau turi.“

Būstą dažniausiai įsigyja būdami 26–35 metų amžiaus

 

Nepaisant to, kad Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad būstą įsigyti reikia kaip įmanoma anksčiau, remiantis „Bigbank“ duomenimis, net 25 proc. būsto paskolą renkasi būdami 31–35 metų ir, tikėtina, ši paskola dažnai būna pirmajam būstui. Tiesa, dažniausiai būsto paskola vis dar imama būnant 26–30 metų, tačiau vyresnių būsto pirkėjų vis daugėja. Praėjusiais metais vyresnių nei 40 metų pirkėjų dalis, pasirinkusių būsto paskolą, sudarė apie 14 proc., na, o šiemet tokių būsto pirkėjų – beveik 15,5 proc.

 

Didžioji dauguma (49,1 proc.) besirenkančių būsto paskolas uždirba tarp 1000 ir 2000 Eur per mėnesį. Taip pat net 14,7 proc. šiemet ėmusių būsto paskolas žmonių uždirba daugiau kaip 3 tūkst. Eur. Palyginimui, praėjusiais metais tokių būsto pirkėjų dalis nesiekė net 10 proc. Tai rodo, kad turintieji dideles pajamas, pavargo laukti ir būsto pirkimo nebeatidėlioja.

„Bigbank“ analitikai skaičiuoja ir tikisi, kad EURIBOR galimai bus pradėtas mažinti jau kitų metų antrojoje pusėje, o tai turėtų padidinti visų, ypač būsto, paskolų paklausą. Be to, specialistai mano, kad jeigu nemokumas artimiausiu metu neišaugs, po pirmojo EURIBOR sumažinimo jau galima bus teigti, kad Lietuvai, skirtingai nei daugelis tikėjosi, pavyko išvengti rimtos krizės.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)