Suomija užpulta hibridine ataka. Šalis uždarė sieną su Rusija. Kas vyksta (1)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Panaši situacija susiklostė ir Suomijoje 2016 m. Tada sausio–vasario mėnesiais keli šimtai migrantų atvyko prie Suomijos sienos Laplandijoje. Prieš tai Rusija aprūpino juos būstu ir transportu. Tuo metu vyko NATO šalių, prie kurių prisijungė Suomija, mokymai.
Svarbu pažymėti, kad prie Suomijos sienos šiuo metu prieglobsčio prašytojų skaičius buvo mažesnis nei anksčiau prie Lenkijos sienos. Tačiau ekspertai, ypač lenkų, mano, kad padėtis su pabėgėliais Suomijos ir Rusijos pasienyje laikui bėgant blogės.
Ypač apie tai „Yle“ leidiniui sakė Varšuvos universiteto profesorius ir migracijos specialistas Maciejus Duszczykas. Jis prognozuoja, kad į Suomiją migrantai gali atvykti ne tik per oficialius pasienio punktus, bet ir per miškus. Jis cituoja ankstesnę patirtį ir tvirtina, kad egzistuoja turkų ir Saudo Arabijos atstovų kontroliuojamas tinklas. Ir tai jiems yra verslas. Migrantai taip pat vyksta į Lenkiją, jei nori pasilikti kurioje nors iš ES šalių, ir į Suomiją, kur yra pakankamai aukštos socialinės garantijos.
Suomijos žurnalistai stebi transporto paslaugų skelbimus internete ir teigia matantys išaugusį aktyvumą: kai kurie siūlo „lengvą kelionę“ per Suomiją į Europą net taksi, kai kurie organizuoja dideles grupes 2024 m. sausio mėnesiui.
Europos laukia politinė krizė
„Turime įrodymų, kad, skirtingai nei anksčiau, Rusijos pasieniečiai ne tik leidžia žmonėms be reikiamų dokumentų išvykti į Suomiją, bet ir aktyviai padeda jiems patekti į pasienio zoną“, – komentuoja užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
Tuo tarpu Rusija kaltinimus atmeta. Visų pirma Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad sienos perėjomis gali naudotis tie, kurie turi teisę. O Suomijos politikos pasikeitimas Rusijos atžvilgiu buvo pavadintas rusofobišku.
Apie tai, kaip kai kurie migrantai patenka į Suomiją, jie pasakoja savo tinklaraščiuose. Jie turi visą schemą: dviračio pirkimas Sankt Peterburge, traukinys iki sienos, išankstinė dokumentų patikra ir tikėtinas Rusijos vizų panaikinimas (be dviračių Rusija vizas išduodavo ir migrantams – studentams ir turistams), pervežimas automobiliu iki sienos, nakvynė viešbutyje ir „pasivaikščiojimas“ dviračiu. Galutinę distanciją filmavo net rusų žurnalistai.
Kalbant apie Lenkiją, problema buvo išspręsta dėl Europos Sąjungos spaudimo šalims, iš kurių atvyko migrantai.
Tačiau šiuo metu kalbama, kad panašios situacijos gali susidaryti ir kitose ES sienos vietose. Norvegija jau paskelbė, kad yra pasirengusi uždaryti vieną kontrolės punktą pasienyje su Rusijos Federacija. Estija taip pat diskutuoja apie šią galimybę ir stato barjerą.
„Kiekviena šalis, siekdama papildomos išorinės paramos, bandys šį iššūkį pritaikyti sau. Tai logiška politikos ir jos interesų apsaugos požiūriu. Natūralu, kad Suomija bando sulaukti pagalbos ir paramos, arba mažiausiai politinio bendradarbiavimo iš NATO partnerių. Ką suomiai bandys iškelti NATO lygmeniu – tai natūralu. Tačiau grėsmė šiandien yra iššūkis Suomijai“, – sako Ihoris Tyškevičius.
Nors Suomija pasirinko atstūmimo kelią, šalies vyriausybė praneša, kad nė vienas iš neseniai atvykusių migrantų negavo teigiamo sprendimo jį suteikti. Kai kurie gavo neigiamus atsakymus ir gali bandyti juos apskųsti. Suomija ir Rusija taip pat nutraukė susitarimą dėl bendradarbiavimo pasienyje.
