Yra daugybė būdų sužinoti šį tą naujo. Galite skaityti knygas, žiūrėti filmus, klausyti tinklalaides, naršyti po straipsnius ir kitą turinį internete, prisijungti prie kokios nors formalaus švietimo įstaigos ir taip toliau. Bet yra ir dar vienas, kiek labiau turistinis būdas - galite lankyti mokslo ir technologijų muziejus.

Mokslo ir technologijų muziejai - tai įstaigos, kurios siekia supažindinti plačiąją visuomenę su tam tikra sritimi, kuri, galbūt, iš toliau atrodo labai rimta ir sudėtinga. Tokie muziejai yra labai populiarūs ir, tikėtina, jūs esate aplankę ne vieną mokslo ar technologijų muziejų. Galbūt jus milžiniškais dinozaurų kaulais pritraukė koks gamtos istorijos ar paleontologijos muziejus, o gal jums buvo įdomiau pamatyti robotus ir pramoninę techniką. Tokių muziejų yra beveik visose pasaulio šalyse ir Lietuva čia nėra išimtis.

Šiame straipsnyje išvardinsime tik 7 įdomius mokslo ir technologijų muziejus Lietuvoje, kuriuos rekomenduojame aplankyti. Jei nesate juose buvę, galite šį sąrašą laikyti savo mažu pasižadėjimu kitiems metams.

Svarbu - muziejai čia nėra reitinguojami, tai nėra kažkoks „TOP 7 muziejų“ sąrašas. Dar daugiau - Lietuvoje yra ir kitų muziejų, kurie į šį sąrašą nepateko, nors, galbūt, buvo verti. Tiesiog čia išvardinome kelis skirtingus muziejus, kurie turėtų patraukti jūsų dėmesį planuojant kitą išvyką Lietuvoje. Taip pat svarbu - prieš lankydami šiuos muziejus paskaitykite jų skelbiamą informaciją apie lankymą, rezervacijas, bilietų kainas.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus

Lietuvos etnokosmologijos muziejus - tai prie Kulionių kaimo Molėtų rajone įsikūrusi įstaiga, veikianti šalia Lietuvos observatorijos. Molėtų observatorija buvo pastatyta 1969 metais. 1978 metais viename teleskopo bokšto aukšte atidarytas nedidelis muziejus. Eksponatų skaičius ten po truputį augo. Muziejus 2007-2008 metais rekonstruotas ir dabar yra vienas iš pagrindinių turistų traukos objektų Molėtų krašte.

Žinoma, kosmosu besidominčius žmones labiausiai vilioja 80 cm teleskopas, įrengtas 40 m aukštyje. Naktinių ekskursijų metu per jį galima apžiūrėti tolimas galaktikas, Saulės sistemos planetas, kitus dangaus kūnus. Tačiau ir pats muziejus yra įdomus, nes pasakoja ne tik kosmoso stebėjimų istoriją, bet ir įdomiai apibūdina žmogaus, lietuvių kultūros ryšį su visata.

Muziejuje yra nemaža meteoritų kolekcija, kuri, beje, plečiasi:

Lietuvos etnokosmologijos muziejus - Žvaigždžių g. 10, Kulionių kaimas, Molėtų r.

Energetikos ir technikos muziejus

Energetikos ir technikos muziejus - tai pirmosios viešos Vilniaus elektrinės, veikusios 1903-1998 metais, pastate įsikūręs muziejus, daugiausia pasakojantis apie elektros energiją ir atveriantis šio istorinio pramoninio objekto erdves. Šis muziejus atidarytas 2003 metais, kai buvo minimas Vilniaus elektrinės 100 metų jubiliejus.

Beje, buvęs senosios elektrinės administracijos pastatas nėra muziejaus dalis - jame veikia Italijos ambasada.

Energetikos ir technikos muziejus turi penkias nuolatines ekspozicijas, įskaitant terasą ant stogo, kur yra keli eksponatai. Žmonės supažindinami su pagrindiniai su energija susijusiais fizikos principais, gali pamatyti ir išgirsti dvi Baltijos šalyse didžiausias Tesla rites, įrengtas Faradėjaus narve, išbandyti įvairius interaktyvius ir iliustratyvius įrenginius.

Reikia pasakyti, kad daug Energetikos ir technikos muziejaus pramogų yra labiau pritaikytos vaikams. Tai akivaizdu ir paskaičius lankytojų atsiliepimus. Tačiau suaugusiems bus įdomu apžiūrėti pačios elektrinės įrengimus, kelis ekspozicijoje stovinčius automobilius.

Energetikos ir technikos muziejus - Rinktinės g. 2, Vilnius.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

Tai - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys Kaune, iš tikrųjų integruotas į mokymo procesą. Studentams čia kartais vyksta paskaitos. Tai nėra išsamiausias, labiausiai įtraukiantis medicinos muziejus pasaulyje, bet vis tiek norisi jį rekomenduoti, nes pats muziejus yra istorinis.

LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus vaizduoja 19 amžiaus pabaigos Lietuvos miesto vaistinę. Tai, žinoma, rekonstrukcija, bet kai kurie eksponatai yra neįtikėtinai seni. Šis muziejus kuriamas nuo 1936 metų, kai laisvos Lietuvos vaistinių buvo prašoma į Kauną atsiųsti įvairių senų daiktų ir vaistų. Ta pirmoji, originali kolekcija buvo didelė ir vertinga, bet, aišku, mūsų krašto istorija yra žaizdota - daug tos kolekcijos eksponatų dingo okupacijos metais, kai muziejus neveikė. Ypač per 1946-ųjų potvynį.

Bet kuriuo atveju, jei norite susipažinti su medicinos istorija, senųjų laikų farmacija ir gal net labiau įvertinti tai, ką medicinoje turime šiandien, rekomenduojame užsukti į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų Kaune.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus - Rotušės a. 28, Kaunas.

Auto muziejus

Vardinti technologijų muziejus ir nepaminėti bent vieno automobilių muziejaus būtų neteisinga. Lietuvoje yra net keli automobilių muziejai ir kelios privačios kolekcijos, kurių savininkai įsileidžia lankytojus. Reikia pripažinti, kad daug tų muziejų turi neįdomios, nukopijuotos, prastos sovietinės technikos, kuri įdomi tik kamuojamiems glitaus nostalgijos jausmo, neleidžiančio prisileisti suvokimo apie originalius automobilius. Tačiau vieną automobilių muziejų Lietuvoje galima rekomenduoti. Ir taip jau sutapo, kad jis - ne tik didžiausias, bet ir geriausias.

Auto muziejus Vilniuje turi didžiausią automobilių kolekciją Lietuvoje. Daugiau nei šimtas įvairių automobilių yra išdėstyti buvusiame Vilniaus taksi parke. Ten - ir ypatingai reti modeliai, ir ypatingai seni, ankstyvieji automobiliai, ir tikrų tikriausi superautomobiliai. Nuo „Delage“ iki „Hispano Suiza“, nuo „Messerschmitt“ iki „Ferrari“ - pamatyti ir išmokti tikrai yra ką.

Beje, šis muziejus yra jauniausias šiame straipsnyje - jis atidarytas tik šiemet.

Auto muziejus - Dariaus ir Girėno g. 2, Vilnius.

Žemės gelmių informacijos centras

Tai, kas vadinama „informacijos centru“, dažniausiai nepatenka į muziejų kategoriją. Bet Žemės gelmių informacijos centras anksčiau buvo vadinamas Lietuvos geologijos muziejumi ir eksponuoja daug… akmenų?

Na taip, įdomiai pasakoti apie tai, kas yra po Jūsų kojomis Lietuvoje, nėra lengva. Bet Lietuvos geologijos muziejaus šaknys yra Tarpukario Lietuvoje ir apie uolienas, ant kurių stovi mūsų šalis, įdomu sužinoti daugiau. Be to, ne viskas taip paprasta, kaip manote - Lietuvoje yra ir aukso, ir naftos, ir druskos, ir daug kito turto.

Žemės gelmių informacijos centre pamatysite fosilijų, sužinosite apie Lietuvos naudingąsias iškasenas, sužinosite, kaip Žemėje susidaro kai kurie mineralai. Ir pamatysite labai daug akmenų - lauko riedulių ekspozicija užima 4,2 hektarų plotą ir yra suformuota kaip didelis gražus parkas. Ir, aišku, apie tuos akmenis, jų cheminę struktūrą galima šį tą sužinoti, kad per kitą išvyką į gamtą galėtumėte nustebinti savo kompanjonus.

Tegul tai bus jūsų įžanga į geologiją. O jei jau lankysitės Vievyje, užsukite ir į Kelių muziejų senos kelių priežiūros technikos pažiūrėti.

Žemės gelmių informacijos centras - Taikos g. 2, Vievis.

Lietuvos jūrų muziejus

Lietuvos jūrų muziejus, atidarytas 1979 metais, ir taip yra labai populiarus, daugiausia dėl jo akvariumo ir delfinariumo. Ir tikrai susipažinti su jūros gamta yra svarbu, nes vanduo yra Žemės planetos pagrindas. Ypač svarbu suprasti, kaip žmogaus veikla kenkia Žemės vandenynams ir jūroms.

Kalbant apie žmogaus veiklą, reikia pabrėžti Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos ekspoziciją. Čia sužinosite apie taip, kaip ir ko lietuviai anksčiau plaukė į jūrą, kaip jiems sekėsi. Daug išmoksite ir apie katastrofas. Patys laivai yra svarbi Lietuvos jūrų muziejaus dalis.

Reportažas apie eksponatu tapusį „Sūduvį“:

Žinoma, „Sūduvis“, buvęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas, yra muziejaus pasididžiavimas. Užsukite į jį, sužinokite kam jis buvo naudojamas Vokietijoje ir kodėl jis yra pastatytas iš braziliško ąžuolo, o ne kokio nors plieno. Senųjų žvejybos laivų aikštelėje taip pat yra keli įdomūs laivai.

Lietuvos jūrų muziejus - Smiltynės g. 3, Klaipėda.

Vytauto Didžiojo karo muziejus

Gyvename laiku, kai žodis „karas“ kasdien mirga žiniasklaidos puslapiuose. Ginklai, kariai, taktika ir strategija - kiek kartų apie tai skaitėte per pastarąją savaitę? Gal laikas apie karybą sužinoti daugiau?

Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune yra daugybė skirtingų ginklų, įskaitant ir labai retus eksponatus. Daug medžiagos apie Lietuvos istoriją, lietuvių vykdytas operacijas. Yra ir šiuolaikiniams muziejams būdingų interaktyvių stendų. Tai yra gera vieta prisiminti, kad visa žmonijos istorija yra parašyta ginklais ir krauju. Ir Lietuvoje buvo karų, ir ne taip jau retai.

Vytauto Didžiojo karo muziejus buvo atidarytas dar 1921 metais, bet ne tame pastate, kuriame yra dabar. Tą pirmąjį muziejų įšventino pats Jonas Mačiulis-Maironis. Dabartinis pastatas karo muziejaus reikmėms statytas specialiai ir buvo atidarytas 1936 metais. Tame pastate įkurdintas ir Kultūros muziejus (dabar tai - M. K. Čiurlionio dailės muziejus). Toks karo ir kultūros sujungimas po vienu stogu buvo gana unikalus ir kone literatūriškai simboliškas sprendimas.

Pats Vytauto Didžiojo karo muziejus ir jo rūmai yra neįtikėtinai svarbios Tarpukario Lietuvos istorijos detalės. Nors šis muziejus irgi buvo paliestas okupacijos siaubų - iš jo buvo masiškai šalinami Lietuvos istorijos ir lietuvybės simboliai - ir dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus yra šis tas, ką reikia suprasti ir įvertinti.

Be to, vien iš technologijų pusės galite susipažinti su ginklais, jų veikimu ir progresu. Dėl tos pačios priežasties verta apžiūrėti ir karo technikos ekspoziciją, kurią galima lankyti tik su gidu. Ji atspindi ir Lietuvos kariuomenės technikos progresą (deja, ne nuo 1918-ųjų ir tik labai punktyriškai), bet ne tik jį. Apžiūrinėdami tas senas mašinas prisiminkite, kad kai kurie tų ginklų pavyzdžiai vis dar aktyviai naudojami Ukrainoje. Pavyzdžiui, šarvuotis MT-LB kariauja ir Ukrainos, ir Rusijos pajėgose, kaip ir pagrindinis kovos tankas T-72. Pagrindinėje šaulių ginklų ekspozicijoje pamatysite daugybę labai senų ir vis dar naudojamų ginklų. Karinė technika tiesiog kitaip sensta.

Apskritai, Vytauto Didžiojo karo muziejus suteikia galimybę pajusti, kad ginklai tėra metalas, kurį žmonės paverčia puolimo arba gynybos įrankiais.

Vytauto Didžiojo karo muziejus - K. Donelaičio g. 64, Kaunas.

Tai - tik keli Lietuvos muziejai, kuriuos priskirtume mokslo ir technologijų kategorijai. Kuri, beje, nėra oficiali - Kultūros ministerija, kuruojanti muziejus, jų taip neskirsto. Nebūtinai geriausi, nebūtinai vertingiausi - tiesiog saujelė įdomių muziejų, kuriuos verta aplankyti kitais metais. Duokite sau pasižadėjimą aplankyti bent kelis jų ir juose išmokti šį tą naujo.

Beje, muziejai Lietuvoje lankomi vis dažniau. Apskritai, vidaus turizmas Lietuvoje yra sveikas ir gyvas, o ir užsienio turistai po pandemijos ir karo Ukrainoje atnešto išgąsčio po truputį grįš. Kultūros ministerija pabrėžia, kad muziejai nėra mokslo populiarinimo institucijos, tačiau jei mokate juos lankyti, jie tikrai gali ne tik pristatyti jums nežinomą informaciją, bet ir sužadinti smalsumą.

„Kaip ir kiekviena įstaiga, taip ir muziejai stengiasi savalaikiai reaguoti ne tik į visuomenės lūkesčius bei poreikius, bet ir ekonominę, socialinę bei technologinę aplinkas, savo teikiamas paslaugas diferencijuodami skirtingoms visuomenės grupėms ir sudarydami sąlygas jomis naudotis įvairiomis formomis. Pastaraisiais metais augantis muziejų lankytojų skaičius, kurį lemia kokybiniai muziejų veiklos pokyčiai, leidžia drąsiai daryti prielaidą, kad muziejai buvo, yra ir ateityje bus svarbūs visuomenei tiek kaip pažinimo, mokymo(si) ir laisvalaikio erdvės“, rašo Lietuvos kultūros ministerija.

Komentarai ()