Gyvenimas 2050‑aisiais: kaip atrodys ateities medicina? 115 metų gyvenimo trukmė ir nemirtingumas už kampo. Bet reikės įveikti žudančius iššūkius (Video)  ()

Per ateinančius dešimtmečius labai pasikeis tai, kaip mes stebime savo sveikatą, ieškome medicininės pagalbos ir sprendžiame sveikatos problemas. Žvilgtelėkime, kur žmonija juda ir kokie šiandien dar atrodantys kaip stebuklingi dalykai laukia visai už kampo.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiandien pažvelgsime į tai, kaip tie mokslo pokyčiai ir pažanga iki šio amžiaus vidurio pakeis mediciną. 

Kaip ir visi kiti mūsų tyrinėti gyvenimo aspektai, ši revoliucija jau gerokai įsibėgėjo, tačiau artėjant 2050 m. ji labai paspartės. Tai suteiks naujų galimybių sveikesniam gyvenimui, bet kartu ir naujų pavojų.

Nors galima drąsiai teigti, kad ateityje daugiau žmonių galės gyventi ilgiau ir sveikiau, taip pat tikėtina, kad ateities kartos susidurs su grėsmėmis sveikatai, kurios šiandien yra mažiau paplitusios ar net nežinomos. 

Kad būtų galima susidaryti aiškesnį vaizdą, medicinos sritį paveiks šių penkių kategorijų pokyčiai:

  • Dideli duomenys (Big Data), biometriniai duomenys ir daiktų internetas
  • Mašininis mokymasis, DI (dirbtinis intelektas) ir pažangi analizė
  • Klimato kaita ir aplinkos keliami pavojai sveikatai
  • „Vidiniai“ prietaisai, robotika, nanorobotika ir bionika
  • Genų inžinerija ir biospausdinimas

​Kiekvieną šią sritį aptarsime išsamiau.

Dideli duomenys ir individualizuota sveikatos priežiūra

„Jei galėtume kiekvienam asmeniui suteikti reikiamą kiekį mitybos ir mankštos, ne per mažai ir ne per daug, būtume radę saugiausią kelią į sveikatą.“ 

Šiuos žodžius ištarė Hipokratas – viena įtakingiausių medicinos srities figūrų. Šiandien šis samprotavimas savaime tapęs priežiūros ir sveikatos stebėjimo pagrindu, o tai su laiku daryti darosi vis lengviau.

Taip daugiausia yra dėl nešiojamųjų technologijų (išmanieji laikrodžiai, apyrankės ir kt.) sprogimo ir belaidžio interneto ryšio augimo. Nuo programėlių išmaniajame telefone iki kūno rengybos stebėjimo įrenginių – žmonės gali išmatuoti savo širdies ritmą, kraujospūdį, mitybos įpročius, sudegintų kalorijų skaičių ir per dieną nueitų žingsnių skaičių.

Iki šio amžiaus vidurio ši tendencija taps norma daugumoje pasaulio šalių, nes prieiga prie interneto taps beveik visuotinė. Remiantis 2018 m. JT Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) ataskaita, iki 2050 m. 90% pasaulio gyventojų (2050 m. sudarys 9,73 mlrd. žmonių) turės prieigą prie interneto, o šiandien tą turi daugiau nei 4 mlrd. (iš maždaug 7,9 mlrd.).

Be daugiau nei keturių milijardų naujų vartotojų, iki 2050 m. eksponentiškai padidės prie interneto prijungtų belaidžių įrenginių skaičius. 2016–2021 m. prie belaidžio vietinio tinklo prijungtų įrenginių skaičius išaugo nuo 8,36 iki 22,2 mlrd. (arba 265%). Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio šis skaičius pasieks daugiau nei 100 mlrd.

Kartu su šimtais milijardų kamerų, jutiklių, namų ir ištisų miestų, kurie bus sujungti, dėl to atsirandantis duomenų sprogimas sukurs tai, kas žinoma kaip „daiktų internetas“. Gaunamas kasdienis duomenų kiekis bus milžiniškas, o nemaža dalis bus medicininio pobūdžio.

Ateityje „išmaniuosiuose namuose“ visi šie duomenys bus po ranka ir bus galima atlikti sveikatos diagnostiką ir (arba) gauti rekomendacijas. Žmonėms bus pasakyta, kaip jiems sekasi pasiekti ar išlaikyti tam tikrus sveikatos tikslus. Ir jei iškyla problemų, jie bus įspėjami ir liepiama nedelsiant pranešti gydytojui, o galbūt apie tai bus pranešta automatiškai.

DI – medicinos asistentas

Su didžiuliais medicininių duomenų kiekiais sveikatos priežiūros institucijoms ir specialistams teks kažkaip tvarkytis, todėl visa tai stebėti bus naudojama pažangi analizė ir mašininis mokymasis (dar žinomas kaip dirbtinis intelektas). Labiau lokalizuotai DI bus naudojami pacientų duomenims analizuoti, siekiant nustatyti galimų sveikatos būklių požymius/pokyčius ir numatyti būsimas ligas.

Tai suteiks sveikatos priežiūros specialistams galimybę iš anksto aptikti problemas ir greičiau bei efektyviau diagnozuoti atvejus (su mažesne klaidingos diagnozės rizika). Pacientų istorijos taip pat bus daug naujesnės ir išsamesnės, o pagyvenusių žmonių ir žmonių, kuriems gresia insultas, širdies priepuolis ir kt., medicininė būklė galės būti stebima realiuoju laiku.

Kalbant apie didesnio mastelio panaudojimą, dirbtinis intelektas taip pat bus atsakingas už pasaulinių sveikatos modelių analizę, kad būtų galima stebėti pandemijas ir ligų plitimą. Galimybė sekti ligų pernešėjus ir numatyti esamų virusų mutacijas bus dar svarbesnė, nes klimato kaita skatina mirtinų virusų plitimą visame pasaulyje.

Paskutinis, bet vargu ar mažiau svarbus dalykas, DI kaip asistento tyrimai padės sukurti naujus ligų gydymo būdus ir vaistus. Paprastai naujų vaistų ir vakcinų gamyba yra daug išlaidų ir laiko reikalaujantis procesas, todėl didžiosios farmacijos kompanijos jau kreipiasi į dirbtinio intelekto technologijos vystytojus, kad padėtų atrasti naujus vaistus. Tai jau vyksta šiomis dienomis.

Kadangi šios DI platformos tampa vis sudėtingesnės ir pažangesnės, naujų vaistų kūrimo procesas taps daug greitesnis ir ekonomiškesnis. Dar iki 2050 m. tikimasi skiepų nuo ŽIV, kai kurių vėžio rūšių ir maliarijos, o tai reiškia, kad šias ligas bus galima įtraukti prie išnaikintųjų sąrašo: kaip raupus.

Daugiau gyvybių ir ilgesnis gyvenimas

Be ligų išnaikinimo, sveikata iki amžiaus vidurio pagerės dviem būdais. Viena vertus, padidėjus prieigai prie medicinos paslaugų besivystančiose šalyse smarkiai sumažės kūdikių mirtingumas ir moterų, kurios miršta gimdymo metu, skaičius. Tuo tarpu ilgaamžiškumo gydymas išsivysčiusiame pasaulyje leis žmonėms gyventi ilgiau ir sveikiau.

1990–2019 m. vaikų, mirusių nesulaukus penkerių metų, skaičius sumažėjo 59%, nuo 93 mirčių 1 000 gimimų 1990 m. iki 38 mirčių 2019 m. Pagrindinės to priežastys buvo besivystančiose šalyse išaugusios medicinos paslaugos, jų kokybė ir prieinamumas, kur kūdikių mirtingumas 1990–2015 m. laikotarpiu nuo 1 iš 10 (10%) sumažėjo iki 1 iš 20 (mažiau nei 5%).

Prognozuojama, kad iki 2030 m. vidutinis kūdikių mirtingumas visame pasaulyje sieks 2%. Nors tikimasi, kad ši tendencija tęsis, tačiau sveikatos priežiūros augimas ir geresnė jos prieiga turės kovoti su kylančiais klimato kaitos keliamais pavojais sveikatai (daugiau apie tai bus šiame straipsnyje toliau). Tuo tarpu gyvenimo trukmė išsivysčiusiame pasaulyje ilgės dėl gydymo progreso, kuris atitolina senėjimą.

2019 m. vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje buvo 72,6 metų, tai yra dvigubai ilgesnė nei 1900 m. Iki 2050 m. žmonių, turinčių galimybę gauti aukščiausios kokybės medicininę priežiūrą, ji gali pailgėti iki 115 metų ar dar ilgesnės. Be personalizuotos medicinos ir patobulintos duomenų analizės, pagrindinis veiksnys bus nanorobotikos sukūrimas (daugiau apie tai toliau).

 
 

 

Esant normaliam senėjimo procesui, pasikartojančios nukleotidų sekos tiesinių chromosomų galuose (vadinamos „telomerais“) laikui bėgant trumpėja. Tai galiausiai sukelia ląstelių pažeidimą ir mirtį (dar žinomas kaip senėjimas) ir su amžiumi susijusių ligų atsiradimą. Tačiau naudojant pakankamai mažas mašinas, kad būtų galima pasiekti chromosomas, telomerai gali būti periodiškai pailginti, kad būtų sulėtintas senėjimas ir pailgintas žmogaus gyvenimas.

Yra manančių, kad tokios medicininės procedūros leis pasiekti klinikinį nemirtingumą, kai žmonės gali pratęsti savo gyvenimą neribotam laikui pasitelkę medicininę intervenciją. Nors tai gali būti klaidinga mintis, iki 2050 m. pažangios medicinos, bionikos ir kitų pažangų technologijų derinys greičiausiai padidins vidutinę gyvenimo trukmę visame pasaulyje.

Aplinkos grėsmės

Nuo dabar iki 2050 m. viena didžiausių grėsmių, su kuriomis susidurs pasaulio gyventojai, yra tai, kaip klimato kaita paveiks socialinius ir aplinkos veiksnius, lemiančius sveikatą. Tai apima oro kokybę, geriamąjį vandenį, maisto saugą ir pastogę – visoms joms tam tikru mastu pakenks kilusi pasaulinė temperatūra, potvyniai, ekstremalūs orai ir sausra.

Pirmiausia, kylant temperatūrai padidės ligų, tokių kaip Laimo ligos, Zika, Vakarų Nilo, Ebola, Dengės karštligės ir kitų šilto oro virusų plitimo į vėsesnius pasaulio regionus rizika. 

Ir čia TIK vienas iš tų „privalumų“, apie kuriuos pamiršta šaukiantys, kad klimato kaita, šiltėjantys orai Lietuvoje ir būsima 10 mėn. vasara su palmėmis yra puiku.

Panašiai augančių miestų ir kitų urbanizuotų vietovių gyventojų skaičiaus augimas padidins kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Remiantis JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento parengta ataskaita „Pasaulio gyventojų perspektyvos 2019“, iki 2050 m. apie 68% pasaulio gyventojų (6,6 milijardo žmonių) gyvens miestuose (palyginti su 55% šiandien). 

Kylant temperatūrai, ligoms, išsekus ištekliams ir kylant jūros lygiui, miestų centruose gyvenantys žmonės patirs daugybę pavojų sveikatai.

Kaip paaiškinama IPCC penktojoje vertinimo ataskaitoje (AR5):

  • Prognozuojama, kad miesto zonose dėl klimato kaitos padidės rizika žmonėms, turtui, ekonomikai ir ekosistemoms, įskaitant riziką dėl karščio, audrų ir ekstremalių kritulių, vidaus ir pakrančių potvynių, nuošliaužų, oro taršos, sausros, vandens trūkumo, jūros lygio kilimo ir audrų sukeltų niokojančių bangų (labai didelė rizika). Ši rizika padidėja tiems, kurie neturi būtiniausios infrastruktūros ir paslaugų arba gyvena atvirose vietovėse.

Kaimo vietovėse padidėjusi sausra, ekstremalūs orai ir ligos turės didelį poveikį maisto saugumui ir žemės ūkio pramonei. Apskritai pažeidžiamos populiacijos apims tuos, kurie gyvena mažose salose, pakrančių regionuose, megapoliuose ir kalnuotuose bei poliariniuose regionuose. Tačiau labiausiai pažeidžiami žmonės bus besivystančiose šalyse, ypač vaikai ir pagyvenę žmonės.

Tiesą sakant, PSO numato, kad 2030–2050 m. dėl klimato kaitos kasmet bus apie 250 000 papildomų mirčių. Apytiksliai 38 000 iš jų bus pagyvenę žmonės, mirę nuo karščio poveikio, 48 000 – dėl dizenterijos (daugiausia sukelto užteršto geriamojo vandens), 60 000 – dėl maliarijos, o 95 000 – dėl nepakankamos mitybos vaikystėje.

Norint sušvelninti to poveikį žmonių populiacijoms, reikės tarptautinio bendradarbiavimo ir daugiašalių pastangų siekiant perkelti migrantus, platinti vaistus ir medicinos paslaugas bei sukurti krizei įveikti reikalingą infrastruktūrą.

 
 

 

Psichikos ligos yra nauja pandemija

Nors iki 2050 m. daugelis mirtinų ir degeneracinių ligų bus išgydytos (arba bus ypatingai arti to), jų vietą užims kiti negalavimai. Patobulinus mediciną ir vaistų tiekimą pailgės vidutinė gyvenimo trukmė, bet aplinkos problemos padidins sveikatos problemų ir grėsmių lygį.

Manoma, kad iki 2030-ųjų depresija ir psichinės ligos aplenks širdies ligas ir taps didžiausia sveikatos problema visame pasaulyje. Prie to prisidės skolos, nedarbas, smurtas šeimoje, karas, įtampa gyvenant miesto aplinkoje, aplinkos blogėjimas ir nelaimės.

Be to, tam įtakos turės ir besikeičianti demografija, ypač kalbant apie amžių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2015–2050 m. 60 metų ir vyresnių pasaulio gyventojų dalis beveik padvigubės – nuo ​​maždaug 900 mln. iki 2 milijardų (12–20%). Iš šių asmenų maždaug 20% kentės nuo kognityvinių sutrikimų (t.y. demencijos, Alzheimerio, Parkinsono ir kt.)

Tęsinys kitame puslapyje

Pasidalinkite su draugais
(6)
(5)
(1)

Komentarai ()