Didžiausios archeologijos mįslės: paslaptingas Majų civilizacijos žlugimas, keista 150 km ilgio siena, 2000 metų akmeniniai apskritimai ir kas tai yra Kochno akmuo (Video)  ()

Žmonija turi ilgą ir be galo turtingą istoriją, o dėl to kiekvienas mokslininkas, ir ne tik, norėtų savo akimis pamatyti kas gi pasaulyje vyko prieš tūkstančius metų. Na, bet kadangi tai neįmanoma – į praeitį žvelgiame per įvairiausius archeologinius artefaktus, kuriuos po savęs paliko senovės civilizacijos.

Tiesa, kai kurie iš šių artefaktų yra tokie paslaptingi, kad kelia daugybę klausimų ne tik žmonėms, besidomintiems archeologija, bet ir geriausiems šios srities mokslininkams. Šiame straipsnyje pateikia jums 25 įmintas ir neįmintas archeologijos mįsles, kurios stebina ne tik mokslininkus bet ir visą pasaulį.

Tai yra trečioji straipsnio dalis. Pirmoji buvo publikuota praėjusią savaitę, o antroji – trečiadienį.

Paslaptingos civilizacijos išnykimas

Tikrai ne kiekvieną archeologinį atradimą padaro specialiai tą studijavę mokslininkai. Štai 1929 metais, vyras Kinijos Sičuano provincijoje taisė kanalizacijos vamzdį ir netyčia atrado daugybę iš akmens ir nefrito pagamintų artefaktų.

Šie artefaktai greitai iškeliavo į įvairiausių kolekcionierių namus, o 1986 metais archeologai, dirbami toje pačioje vietovėje, atrado dar dvi duobes pilnas Bronzos amžiaus artefaktų – tarp jų buvo bronzinių skulptūrų, dramblio ilčių bei iš nefrito pagamintų dalykėlių.

Žinoma, iš karto kyla klausimas kas gi sukūrė ir paliko šiuos artefaktus. Mokslininkai yra beveik pilnai įsitikinę, kad šie artefaktai kažkada priklausė Sanxingdui civilizacijai, kuri išnyko prieš 3000-2800 metų. Archeologai žino, kad ši civilizacija buvo įkūrusi miestą prie Minjiango upės.

Tačiau vienas dalykas vis dar neduoda archeologams ramybės, jie niekaip negali atsakyti į klausimą kodėl ši civilizacija išnyko ir kodėl jie tiek daug brangių artefaktų palaidojo po žeme. 2014 metais viena mokslininkų komanda pasiūlė idėją, kad prieš 3000 metų galėjo įvykti didelis žemės drebėjimas, pakeitęs upės vagą, o tai galėjo priversti to miesto gyventojus išsikelti.

Nojaus arka

Biblijoje pasakojama, kad dėl to, jog žmonės ėmė labai daug nusidėti, Dievas į Žemę pasiuntė pasaulinį tvaną. Prieš atsitinkant šiai nelaimei, Dievas įsakė Nojui pastatyti milžinišką laivą, o jame – namą, kuriame gyventų pats Nojus, jo žmona ir vaikai. Dievas taip pat įsakė į laivą pasiimti po kiekvienos gyvos būtybės vyriškos ir moteriškos lyties atstovą, kad po tvano gyvybė vėl atsikurtų.

Daugybė archeologų jau yra teigia atradę Nojaus arkos liekanas netoli Ararato – aukščiausio kalno Turkijoje, kur, tariamai, pasibaigus tvanui Nojaus arka liko stovėti. Žinoma, daugelis mokslininkų netiki, kad Nojaus arka apskritai kada nors buvo pastatyta. Panašiai kaip Atlantida, Nojaus arka kol kas yra daugiau legenda nei istorija, tačiau panašu, kad niekas nesiruošia nuleisti rankų jos ieškant.

Majų civilizacijos žlugimas

Mokslininkai jau ilgą laiką užduoda sau tokį klausimą – kaip civilizacija, gyvavusi daugiau nei 600 metų, gali paprasčiausiai išnykti? Tai klausimas į kurį atsakymo ieško daugybė mokslininkų.

Maždaug 900 metais puikiai gyvenusi Majų civilizacija paprasčiausiai išnyko, tačiau kodėl – nežinoma. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelę įtaką majų išnykimui galėjo turėti sausrų padažnėjimas, tiesa, dėl to galėjo būti kalti patys majai. Ši civilizacija yra žinoma dėl to, kad kirto miškus dideliais maistais vien tam, kad plėstų savo miestu ir ūkius, o tai galėjo paskatinti nepageidaujamus gamtos reiškinius.

Kiti tyrėjai spekuliuoja, kad sumažėjo dirbamų žemių kokybę, o dėl miškų kirtimo ėmė nykti ir gyvūnai, kuriuos majai medžiojo. Kiti ekspertai sako, kad pasikeitę prekybos keliai ir vidiniai nesutarimai galėjo privesti milžinišką ir galingą civilizaciją prie išnykimo.

Keista siena

Išvydę 150 km ilgio sieną, tikriausiai pagalvosite, jog ji turi turėti labai aiškią paskirti, na, su „Khatt Shebib“ taip nėra. Apie šią paslaptingą sieną Jordanijoje pirmą kartą buvo pranešta 1948 metais, tačiau archeologai iki šiol nežino kas, kodėl ir kam ją pastatė.

Siena eina iš šiaurės-šiaurės rytų į pietų-pietvakarių pusę. Kai kuriose vietose viena šalia kitas driekiasi dvi sienos, o kai kur jos abi išsiskiria į priešingas puses. Šiandien iš šios vietos yra likę tik griūvėsiai, tačiau tuo metu kai buvo pastatyta – jos ilgis siekė metrą, o plotis – pusę metro.

Mokslininkai sako, kad „Khatt Shebib“ tikrai nebuvo pastatytas tam, kad apsaugotų nuo kitų civilizacijų, tačiau gali būti, jog ji buvo pastatyta norint užkirsti kelią kiek kitokiems priešams, pavyzdžiui, alkaniems ožiams.

Į vakarus nuo šios sienos mokslininkai yra radę ūkininkavimo pėdsakų, todėl gali būti, kad siena skyrė klajoklių gyvūnų gardus nuo ūkių, kuriuose buvo auginamas maistas.

Didieji apskritimai

„Khatt Shebib“ nėra vienintelė senovinė struktūra Jordanijoje, kuri mokslininkams kelia labai daug klausimų. Be ilgos sienos, čia yra ir 2000 metų akmeniniai apskritimai, kurių paskirtis vis dar niekam nežinoma.

Visi juos vadina paprasčiausiai „Didžiaisiais apskritimais“ – kol kas Jordanijoje tokių struktūra yra pastebėta 11. Šių apskritimų plotas yra apie 400 metų, o aukštis – nesiekia metro. Nei vienas iš šių apskritimų neturi angos, pro kuria galėtų praeiti žmogus ir gyvūnas, todėl mokslininkai atmeta teoriją, kad tai senoviniai gyvūnų gardai.

Taigi, kam tada jie reikalingi? Na, bent jau kol kas niekas atsakyti į šį klausimą negali. Mokslininkai dabar lygina šiuos apskritimus su panašiais, rastais Vidurio Rytuose. Jie tikisi, kad tai jiems padės išsiaiškinti šių paslaptingų apskritimų paskirtį.

Kochno akmuo

2016 metais archeologai iš Glazgo (Škotija) iškasė 5000 metų senumo akmeninę plokštę, kurios ilgis – 13 metrų, o plotis – 8 metrai. Mokslininkai tiksliai nežino, kokia buvo šio akmens paskirtis, tačiau vis dar nenuleidžia rankų.

Ant šio akmens buvo pastebėti ir spiralės formos raštai, žinomi kaip „cup and rings“ ženklai, kurie yra pastebimi ant įvairiausių senovinių struktūrų visame pasaulyje. Archeologas iš Glazgo universiteto Kennis Brophy teigia, kad ši akmeninė plokštė gali būti koks nors senovinis menas.

Mokslininkai, kurie tyrinėjo šį akmenį praėjusio amžiaus 3-ąjame dešimtmetyje, manė, kad akmens žymėjimai gali būti susiję su vienu astronominiu reiškiniu, pavyzdžiui, užtemimais, tačiau K.Brophis nėra linkęs tuo tikėti. Jis ir jo komanda šiuo metu tyrinėja šį akmenį ir bando nustatyti kokią reikšmę jis turėjo to meto žmonėms.

Stounhendžo brolis

Susipažinkite su „Superhendžu“ – milžinišku monumentu, kuris yra vos už 3,2 km nuo populiariojo Stounhendžo. Šie akmenys buvo rasti 2015 metais po vienu iš Duringtono sienų pylimų. Šis statinys yra didžiausias žinomas toks statinys, manoma, buvo kokio nors didesnio neolitinio monumento dalis.

4500 metų senumo statinys kažkada buvo stumdomas, mokslininkai nustatė, kad jo statytojai karts nuo karto keisdavo akmenų padėti, tačiau kam – nežinia.

Piramidė po vandeniu

2003 metais mokslininkai padarė stulbinantį atradimą – po Tiberiados arba kitaip, Galilėjos ežeru jie atrado milžinišką iš akmens padarytą struktūrą.

Tokie monumentai yra vadinami akmeninėmis piramidėmis (angl. cairn), tačiau šis yra itin didelis. Manoma, kad povandeninė piramidė sveria apie 60 000 tonų – o tai daugiau už didelę dalį karinių laivų, be to, ji yra 10 metrų aukščio.

Mokslininkai, kurie atrado šią struktūrą, net neįsivaizduoja kam ji galėjo būti skirta. Anksčiau tokios piramidės dažniausiai žymėdavo kapus, o netoliese yra ir panašių struktūrų, tiesa, nė viena iš jų nėra po vandeniu.

Gali būti, kad anksčiau ši piramidė stovėjo sausumoje, tačiau pakilęs vandens lygis ją paprasčiausiai apsėmė. Izraelio senienų tarnybos vadovas Yitzhakas Pazas mano, kad ši piramidė yra maždaug 4000 metų senumo.

Skylėtas indas

Archeologai yra atradę daugybę įvairiausių senovinių indų, tačiau šis juos itin nustebino.

Indas buvo rastas bombos paliktame krateryje Londone, po Antrojo pasaulinio karo. Tiesa, jis pats yra daug senesnis – iš laikų, kuomet D.Britaniją valdė Romos imperija (43-410 metai).

Mokslininkai mano, kad indas buvo naudojamas kaip tam tikra lempa arba, kad jis buvo skirtas laikyti gyvūnams – pelėms ar gyvatėms. Tiesa, mokslininkai pripažįsta, kad tokie spėjimai kol kas nėra niekuo paremti. Šiuo metu keistai atrodantį indą galima pamatyti Ontarijo archeologijos muziejuje, Kanadoje.

Šiuo metu mokslininkams belieka laukti kol kur nors bus rastas panašus indas, leisiantis sužinoti daugiau informacijos apie jo paskirtį.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(7)
(4)
(3)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai