Kaip „Simpsonams“ tai pavyksta – kas yra nuspėjamasis programavimas, kai filmai, knygos ir TV laidos numato ateitį (Foto, Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad žmonės gali patikėti nuspėjamuoju programavimu dėl pareidolijos – apibendrinto termino, leidžiančio matyti atsitiktinių duomenų modelius.

Veido pareidolija, kai žmonės mato veidus atsitiktiniuose objektuose arba šviesos ir šešėlių modeliuose, yra dažnas reiškinys. Kai kurie įprasti pavyzdžiai yra Jėzaus panašumo įžvelgimas skrebučio gabalėlyje arba paukščio atvaizdas debesyje. Kadaise tai buvo laikoma psichozės simptomu, ji iš tikrųjų kyla dėl vizualinio suvokimo klaidos.

Tačiau Sidnėjaus universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad mūsų smegenys aptinka ir emociškai reaguoja į šiuos iliuzinius veidus taip pat, kaip į tikrų žmonių veidus. Jei tas pats pasakytina ir apie duomenų modelius, kurių iš tikrųjų nėra, tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės linkę emociškai reaguoti į šiuos modelius.

2015 metais Londono Goldsmithso universiteto psichologo daktaro Robo Brothertono paskelbti tyrimai parodė, kad žmonės, linkę į nuobodulį, taip pat dažniau tiki sąmokslo teorijomis. Ankstesni tyrimai taip pat susiejo nuobodulį su lengvos paranojos jausmu.

 

Tačiau kalbant apie technologines naujoves, tokias kaip veido atpažinimo sistemos, jutiklinis ekranas, mikroschemos ir savarankiškai važiuojantys automobiliai, mokslinė fantastika dažnai buvo įkvėpimo šaltinis technologiniams proveržiams.

Galbūt tai gyvenimas, kuris imituoja meną?

Pirmojo pasaulyje mobiliojo telefono „Motorola DynaTAC 8000x“ dizaineris Martinas Cooperis teigė, kad jį įkvėpė kišeniniai belaidžiai komunikatoriai, rodomi 1966 m. populiarioje TV laidoje „Star Trek“.

Šiandien tokios kompanijos kaip „Apple“ ir „Microsoft“ kviečia mokslinės fantastikos rašytojus skaityti paskaitas temomis, kurios pabrėžia glaudų mokslinės fantastikos ir realaus pasaulio technologijų vystymosi ryšį.

Šis mokslinės fantastikos ir realaus gyvenimo santykis dažnai vadinamas dizaino fantastika, o dizaino fantastikos sesijų tikslas – įkvėpti inžinierius ir koncepcijų kūrėjus sugalvoti naujų ir revoliucinių produktų idėjų.

Cory Doctorow, mokslinės fantastikos romano „Mažasis brolis“ autorius, skaito dizaino fantastikos paskaitas tokioms įmonėms kaip „Tesco“.

„Man labai patinka dizaino fantastika arba fantastikos prototipų kūrimas. Nėra nieko keisto, jei tai daro įmonė, užsakanti istoriją apie žmones, naudojančius technologiją, kad nuspręstų, ar verta vystyti technologiją. Tai tarsi architektas, kuriantis virtualų pastato praskriejimą“, - teigia Doctorow.

Populiariausi nuspėjamojo programavimo pavyzdžiai

 

Bene seniausias nuspėjamojo programavimo pavyzdys yra Morgano Robertsono romanas „Titano nuolauža arba beprasmybė“, kuris buvo išleistas 1898 m.

Knygoje pasakojama apie šlovingą laivą „Titanas“, kuris, kaip manoma, yra nenuskandinamas, tačiau jo kelionės metu balandžio mėnesį Šiaurės Atlanto vandenyne laivas atsitrenkia į ledkalnį ir nuskęsta kartu su 2500 keleivių.

Maždaug po 14 metų „RMS Titanic“ iš tikrųjų ištiko toks pat likimas kaip ir aprašytą „Titaną“. 1912 m. balandžio 15 d. „Titanikas“ nuskendo Šiaurės Atlante su 1500 keleivių, susidūręs su ledkalniu.

Neskaitant mėnesio, vietos ir sąlygų, kuriomis sudužo laivai, išgalvoto „Titano“ ir tikrojo „Titaniko“ matmenys ir greitis taip pat buvo beveik panašūs. Tačiau ledkalniai nuskandino daugybę laivų, todėl nenuostabu, kad kas nors tai naudotų kaip romano temą, ir kad tai nutiktų realiame gyvenime.

Septintojo dešimtmečio animacinė komedija „Jetsonai“ sėkmingai numatė įvairias šiuolaikines technologijas, tokias kaip plokščiaekraniai televizoriai, vaizdo skambučiai, išmanieji laikrodžiai, robotai dulkių siurbliai, dronai, 3D atspausdintas maistas ir kt., nors daugelis šių idėjų jau sklandė moksle.

 

1977 m. išleistame mokslinės fantastikos filme „Demon Seed“ vaizduojamos išmaniųjų namų funkcijos, pvz., dirbtinio intelekto valdomos durų spynos, apšvietimas ir signalizacijos sistemos. Panašiai savaeigiai automobiliai buvo rodomi 1990-ųjų Arnoldo Schwarzeneggerio filme „Total Recall“ (kaip ir kelionės į Marsą).

Kai kurie teigia, kad „Simpsonai“ numatė Donaldo Trumpo prezidentavimą savo seriale „Bartas į ateitį“, kuris iš pradžių buvo rodomas 2000 m. Tačiau šis epizodas iš pradžių buvo susijęs su Trumpo bandymu kandidatuoti Reformų partijos kandidatu 2000 m. rinkimuose.

Be abejo, kai kurie nuspėjamojo programavimo pavyzdžiai skamba intriguojančiai. Galbūt tai yra tikroji priežastis, kodėl jie yra labai populiarūs tarp sąmokslininkų ir apgavikų – jie naudingi pritraukiant pinigų turinčią auditoriją ir bendrai pritraukiant naujų sekėjų.

Tačiau taip pat svarbu nepamiršti, kad mokslininkai taiso vienas kito akląsias vietas, nesklandumus, šališkumą ir klaidas; sąmokslo teoretikai to nedaro.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(12)
(6)
(6)

Komentarai ()