Tokie mokslininkai, kaip Johnas T.Jostas, Arie'as W. Kruglanski ir Jonathanas Haidtas nustatė, kad pas politiškai konservatyvius balsuotojus tie trys charakterio bruožai yra ypatingai išvystyti.

Tvarkos mėgimo, hierarchijų pripažinimo ir pasibjaurėjimo naujovėmis bruožai taip pat buvo kertiniai radikalioje Islamo ideologijoje. Ar gali būti, kad inžinierių charakteris buvo panašus?

Buvo pastebėta, kad ekonomikos studentai surinkdavo didžiausius įvertinimus pagal šiuos tris bruožus, tačiau inžinieriai aukštesnius įvertinimus surinkdavo žymiai dažniau nei asmenys studijavę kitas specialybes.

D.Gambetta ir S.Hertogas nusprendė parodyti kontrastą ir taip pat ištyrė, kurių specialybių žmonės ir kokie bruožai buvo susiję su priešingomis – kairiosiomis – politinėmis pažiūromis.

Kairiųjų pažiūrų žmonės retai bjaurėdavosi naujovėmis ir į tokias grupuotes, kaip į Baader-Meinhof gaują aštuntojo dešimtmečio Vokietijoje ir į Italijos Raudonąsias brigadas daugiausiai įstodavo socialinių ir humanitarinių mokslų studentai, o inžinieriai – tik labai retai.

Siekia aiškumo gyvenime

Psichologijos profesorius Merilendo universitete A.W.Kruglanksi ištyrė, kaip ekstremistams dažnai būdingas aiškumo ieškojimas gyvenime: jiems labai svarbu jaustis reikšmingais, kad jų veiksmai ir jie patys kam nors rūpi bei turi svarbų poveikį aplinkai.

Gėdos ir pažeminimo jausmai gali iškreipti šį reikšmingumo jausmą. Pavyzdžiui, kareivius Tenesyje sušaudęs M.Y.Abdulazeezas negalėjo prisipažinti savo šeimai, kad jis neteko savo darbo atominės jėgainės įmonėje.

„Dėl tos nesėkmės jis jautė gilią gėdą“, – atskleidė vienas ekstremisto artimasis.

Bostono universiteto profesorė Jessica Stern savo knygoje „Teroras Dievo vardu“ („Terror in the Name of God“) pastebėjo panašų mąstymo bruožą, kurį turėjo religiniai ekstremistai, kurie siekė aiškumo gyvenime. Dauguma radikalų buvo labai ramūs ir dėl visko įsitikinę. Jie taip pat retai persigalvodavo bei viską matydavo juodai ir baltai.

„Susidarė įspūdis, kad jiems buvo lengviau gyventi, – šmaikštavo J.Stern. – Aš beveik jiems pavydėjau“.

„Tokie dalykai kaip lygtys galų gale išsisprendžia ir tai gali paguosti, nes gyvenimas dažnai būna labai netvarkingas, – pasakojo profesorė. – Realybėje dažniausiai tenka pasirinkti ne tarp teisingo ir klaidingo atsakymo, o tarp dviejų dalykų, iš kurių vienas yra blogas, o kitas – dar blogesnis“.

Atsisako emocijų

Galbūt priežastis, kodėl inžinieriai dažnai papildo džihadistų gretas yra ne dėl jų tautybės arba religijos, bet būtent dėl to, kaip jie mąsto.

Kol kas terorizmo psichologijos tyrimų yra per mažai, kad būtų galima daryti konkrečias išvadas, tačiau Pietų Kalifornijos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius Jeffrey I.Victoroffas pabrėžė, kad būtinybė viską pasaulyje matyti aiškiai yra sistematiško mąstymo pavyzdys, kai siekiama viską analizuoti be jausmų.

Kai kuriais atvejais sistematiškai mąstantys asmenys taip pat yra linkę puikuotis savimi ir turi mažai empatijos kitiems žmonėms. Tačiau tokį bruožų rinkinį turi tik kas penktas žmogus ir tai nebūtinai paverčia juos pavojingais individais.

Šie žmonės labiau linkę ieškoti darbo su griežtomis taisyklėmis – pavyzdžiui inžinerijos arba kompiuterinių mokslų srityse – ir mažai tikėtina, kad jie susisprogdins.

J.I.Victoroffas teigė, kad kertinis terorizmo aspektas yra ne charakterio bruožai, o kažkas panašaus į Samuelio P.Huntingtono detaliai aprašytą civilizacijų kovą tarp krikščionių ir musulmonų, sunitų ir šiitų.

Pavyks sugauti teroristus?

Tačiau ar žinant visą tai bus įmanoma efektyviau kovoti su teroristiniais išpuoliais, kraujo ištroškusiais ekstremistais ir Vakarų vertybių nepripažįstančiais radikalais? Greičiausiai – ne.

„Reikėtų iš anksto nuolatos sekti apie milijardą vyrų, kurie turi visus minėtus charakterio bruožus“, – patvirtino J.I.Victoroffas taip pat paminėjęs, kad šių bruožų neišeina „ištaisyti“ terapijos būdu.

D.Gambetta ir S.Hertogo nuomone pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug džihadistų yra inžinieriai yra dėl to, kad tokia studijų programa pritraukia labai konkrečios mąstysenos žmones.

„Panašu, kad tų žmonių mąstysenos neformuoja inžinerija ar džihadizmas, o jie patys pasirenka užsiimti ta veikla, – pabrėžė S.Hertogas ir užsiminė, kad universitetinis išsilavinimas negali pilnai pakeisti, kaip žmonės mąsto. – Reikia įdėti pastangas keisti socialinę aplinką, kuri leidžia atsirasti problemoms“.

Virdžinijos technikos universiteto profesorė Donna M.Riley teigė, kad inžinerijos studijų programose kasmet vis mažėjo bendro išsilavinimo disciplinų, o tai reiškė, jog studentų požiūris į pasaulį nebėra plečiamas tiek daug, kiek ankščiau.

Profesorė tikino, kad inžinieriai negavę humanitarinio ir socialinių mokslų išsilavinimo prasčiau sugeba suprasti kitų žmonių požiūrius ir įsitikinimus.

„Inžinieriai beveik visą savo laiką praleidžia dirbdami su tomis pačiomis taisyklėmis“, – tvirtino D.M.Riley.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()