Prieš 5 metus tai buvo sensacijas sukėlę mokslo atradimai, o kaip jiems sekasi dabar? ()
Kai mokslininkai paskelbia apie pasiektą proveržį, jie dažniausiai žada, kad šių atradimų poveikis – nuo geresnio Visatos supratimo iki vaistų panaudojimo pacientams – pasijus po maždaug penkerių metų. Neseniai palydėję 2017-uosius, galime peržvelgti didžiausius 2012 metų mokslo pasiekimus, ir jų padėtį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O padėtis įvairi: genų redagavimas ir tamsiosios materijos medžioklė tapo kasdien aptarinėjamomis temomis, bet nežemiška gyvybė dar nerasta, o geresnės vyriškos kontracepcijos priemonių klausimas dar tinkamai neišspręstas.
Higgso bozonas 2012 metais
Prieš penkerius metus CERN LHC fizikai paskelbė tada didžiausią šimtmečio fizikos naujieną: jie aptiko įrodymus, patvirtinančius Higgso bozono dalelės, trūkstamos Visatą aprašančio Standartinio Modelio detalės, egzistavimą. François Englert, fizikas iš Belgijos ir Peteris Higgsas, fizikas iš Britanijos, šios dalelės egzistavimą prognozavo dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir teoriją patvirtinus, 2013 metais jie buvo apdovanoti Nobelio premija. (Tačiau, kaip ir bet kurio kito dabartinio mokslo atradimo atveju, premija neįvertintas daugelio kitų prisidėjusių mokslininkų indėlis.)
Higgso bozonas po penkių metų
Higgso bozonas fizikų bendruomenėje savo reikšmės neprarado, bet nebėra karšta naujiena. LHC dabar ieškoma naujų dalelių, kurios atitiktų Standartinį Modelį – arba supurtytų jį iš pagrindų. 2016 metais tyrėjai iš Vengrijos ir JAV, naudodami LHC, skelbėsi aptikę tamsųjį fotoną, kuris galėtų padėti paaiškinti didžiulį ir prastai suprantamą tamsiosios materijos pasaulį, kuris, kaip manoma, sudaro didelę visatos dalį. Tačiau fizikų bendruomenė vis dar nesutaria dėl teiginį pagrindžiančių duomenų teisingumo. Tuo tarpu naujausio dalelių greitintuvo statybos Japonijoje planai atšaukti dėl susidomėjimo (ir finansavimo) trūkumo Japonijos vyriausybėje ir Japonijos Aukštų energijų fizikos asociacijos.
Pastaraisiais metais fizikų dėmesį pasiglemžė gravitacinės bangos. Pirmą kartą atrastų 2016-aisiais, dviejų juodųjų bedugnių susiliejimo sukurtų bangų atradimas iš esmės patvirtino Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją iki šiol didžiausiu masteliu. Nuo tada tyrėjai užfiksavo jas dar du kartus. O 2017 m. netgi pavyko užfiksuoti neutroninių žvaigždžių susiliejimą, o tai atveria visiškai naują visatos studijavimo galimybę.
CRISPR genų redagavimas 2012
2012 metais, biologai atliko vieną iš didžiausių genų redagavimo proveržių per 20 metų bakterijų genomo tyrimų (pdf): jie publikavo (santrauka) darbą, aprašantį CRISPR-Cas 9, sistemą, kurioje DNR redagavimui panaudojamas kai kuriose bakterijose randamas fermentas. Tada Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai pateikė technologijos patento paraišką truputį anksčiau, nei MIT ir Harvardo Broad institutas; tačiau JAV patentų biuras patentą suteikė Broad tyrėjams. Nuo tada vyksta aršus teisinis ginčas.
CRISPR po penkių metų
CRISPR tebėra viena iš populiariausių mokslo tyrimų sričių. Pavyzdžiui, PubMed sąraše 2017 metais CRISPR minimas
Prenatalinis tikrinimas 2012
Iki 2011 m., buvo vienintelis būdas patikrinti, ar embrionas neturi genetinių defektų: adata paimti vaisių supančio amniotinio skysčio. Procedūra toli gražu nėra ideali, nes gali sukelti persileidimą. Mokslininkai žinojo, kad ir motinos kraujyje šiek tiek vaisiaus genetinės medžiagos yra, ir teoriškai, vaisiaus patikrinimui būtų galima paimti motinos kraują. 2012 ir 2013, keturios kompanijos pradėjo pardavinėti tokius testus. (Pirmaisiais testais buvo galima nustatyti tik Dauno sindromą, kylantį dėl 21-sios chromosomos mutacijos.)
Prenatalinis tikrinimas po penkių metų
Besilaukiantys tėvai, nenorintys perduoti genetinės ligos, kurios nešiotojais yra, gali atlikti prenatalinį patikrinimą. Tačiau kilo abejonių dėl patikrinimo iš motinos kraujo tikslumu. Taip dažniau pasitaiko klaidingai teigiamų rezultatų, kas gali paskatinti tėvus be reikalo nutraukti nėštumą. Viena 2015 m. atlikta analizė (mokasienė) parodė, kad keturi iš penkių trisomiją-13 – papildomą chromosomą, dėl ko kūdikis miršta netrukus po gimdymo – nustatančių testų, teigiamą rezultatą rodė klaidingai.
Yra ir etinių klausimų. Pavyzdžiui, Islandijoje, dėl prenatalinės diagnostikos, Dauno sindromo – nemirtino genetinio susirgimo – atvejų per pastaruosius penkis metus skaičius dramatiškai sumažėjo. Bet kai kas mano, kad nutraukti nėštumą, kai prenataliniai tyrimai nerodo mirtinos ligos nedera. 2017 metais Ohajo valstijos įstatymų leidėjai uždraudė moterims atlikti abortą, jeigu tai atliekama dėl to, kad vaisius turėjo Dauno sindromą.
XNR 2012 metais
Visa Žemės gyvybė turi vieną ar dvi genetinės medžiagos gijas. Šios medžiagos visais atvejais yra sudaryta iš aminorūgšties, prisitvirtinusios prie cukraus stuburo, tai ribonukleininė rūgštis (RNR) arba deoksiribonukleininė rūgštis (DNR).
XXI amžiaus pradžioje mokslininkai pabandė nukleinines rūgštis pritvirtinti prie kitokio tipo cukrų. Jie sukūrė „kseno nukleininę rūgštį“ (XNR), kur genetinės medžiagos stuburo vaidmenį atlieka laboratorijose sukurti cukrūs. („Xeno“ reiškia „svetimas“ ar „užsienietis“.) 2012 metais Arizonos valstijos universiteto tyrėjai sukūrė XNR, kuri galėjo evoliucionuoti perduodama informaciją panašiai, kaip ir natūrali genetinė medžiaga.
Atradimas atvėrė plačias sintetinės gyvybės galimybes. Tyrėjai manė, kad iš to galėtume pasimokyti, kokios gyvybės reikėtų ieškoti kitose planetos, arba galėtų panaudoti tai ilgai veikiančių, biologinių vaistų gamybai
XNR po penkių metų
Nors pradinius XNR tyrimus publikavę mokslininkai toliau rimtai dirbo šioje tyrimų srityje, ir kūrė naujus sintetinimo būdus, už laboratorijų ši technologija (dar) nepaplito.
Vyrų kontracepcija 2012
2012 metais buvo žadama, kad vyriška kontracepcija jau visai netrukus bus pristatyta. Mokslininkai išrado medžiagą, kuri veikė su pelių patinais ir jų lytinio potraukio nemažino – kas neretai nutikdavo su ankstesnėmis vyriškomis priemonėmis kontraceptinėmis priemonėmis.
Vyriška kontracepcija po penkių metų
Nuo tada buvo keli daug žadantys klinikiniai tyrimai, bet jie buvo nutraukti dėl neigiamų pašalinių poveikių (kurie primena patiriamus moterų, naudojančių tokias priemones) arba dėl to, kad jokia stambi vaistų kompanija jų nefinansavo.
P.S. Gal vyriškos nėštumo kontrolės priemonės bus tapusios įprasta praktika dar po 5 metų.