Liusi kūdikis (0)
Neįtikėtinas radinys: naujos žmogaus fosilijos atnaujino debatus dėl vaikščiojimo stačiomis evoliucijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neįtikėtinas radinys: naujos žmogaus fosilijos atnaujino debatus dėl vaikščiojimo stačiomis evoliucijos
Kate Wong
Sausos ir nederlingos tolimojo Afaro regiono žemės Etiopijos šiaurės rytuose – nuo seno mėgstama paleoantropologų tyrinėjimų teritorija. Kažkada ši vietovė buvo namai daugybei homininų – grupei, kuriai priklauso visi žmogaus linijos individai nuo tada, kai ji atskilo nuo šimpanzių šakos.
Ko gero, garsiausias šio rajono radinys – 3,2 mln. metų senumo žmogaus protėvio Australopithecus afarensis skeletas, visame pasaulyje žinomas Liusi vardu. Dabar tyrinėtojai surado dar vieną neįtikėtiną A. afarensis egzempliorių vietovėje, kuri vadinasi Dikika, vos keturi kilometrai nuo vietos, kur buvo rasta Liusi. Bet kitaip nei Liusi, kuri mirė jau gerokai įpusėjusi gyvenimą, naujoji fosilija yra vaiko, gyvenusio prieš 3,3 mln. metų – jis buvo pavadintas Liusi kūdikiu.
Joks kitas tokio senumo hominino skeletas – taip pat ir Liusi – nėra taip išsilaikęs kaip šis. Negana to, būdamas seniausias kada nors rastas dar nesuaugęs homininas, Dikikos vaikas suteikia beprecedentę galimybę tyrinėti mūsų seniausių protėvių augimo procesus. „Jei Liusi buvo didžiausias XX a. fosilijų atradimas, – sako Donaldas Johansonas (Donald C. Johanson) iš Arizonos valstijos universiteto, iškasęs žymiąją fosiliją 1974-aisiais, – tai ši mažylė iki šiol yra didžiausias XXI a. atradimas.“
Pradžia
Buvo 2000-ųjų gruodžio 10-osios popietė, kai fosilijų ieškotojai, vadovaujami Zeresenajaus Alemsegedo (Zaresenay Alemseged), dabar dirbančio Makso Planko evoliucinės antropologijos institute Leipcige, Vokietijoje, aptiko radinį. Matėsi tik dalis mažo veidelio, didžioji dalis skeleto buvo sukaustyta meliono dydžio smiltainio gabale. Bet „iškart buvo aišku, kad tai – homininas“, – atsimena Alemsegedas, tarp kitų žmonėms būdingų bruožų pabrėždamas kaktos lygumą ir mažus iltinius dantis. Deja, tolesnis vertinimas turėjo palaukti, kol fosilija bus nuvalyta – naudojant odontologijos įrankius, į cementą panaši uoliena kruopelė po kruopelės kruopščiai pašalinama nuo kaulų.